Vilnius. Rytoj bus pasirašytas susitarimas su Kinija, kuris leis Lietuvai pradėti eksportuoti kviečius į šią valstybę.

Žemės ūkio ministras Giedrius Surplys ir Kinijos Muitinės Generalinės administracijos vadovas Ni Yuefengas (Ni Juefengas) penktadienį Dubrovnike pasirašys Ketinimų protokolą, lietuviškiems kviečiams atversiantį kelią į Kinijos rinką, pranešė ministerija. Lietuvos verslininkai sako, kad tai mūsų šalies augintojams ir supirkėjams atvers dar neregėtas galimybes.

Anot ŽŪM, pasiūlyti aukštos kokybės kviečius Kinijai pasirengusios 26 Lietuvos įmonės. Pernai spalį Kinijos muitinės atstovai lankėsi grūdus auginančiose bendrovėse Kėdainiuose, Radviliškyje ir Šiauliuose, taip pat įmonėse, kurios superka, saugo ir ruošia grūdus eksportu, jūrų krovos kompanijose „Klasco“ ir „Bega“ bei SGS laboratorijose Klaipėdoje.

„Agrokoncerno grūdai“ direktorius Karolis Šimas teigia, kad ši sutartis grūdų eksportuotojams labai svarbi. „Šios rinkos atidarymas Lietuvai labai reikšmingas. Patekti į Kiniją nėra lengva. Dėl šio pasiekimo dirbome 4-5 metus. Kinijos rinka yra begalinė, ji viena gali supirkti visus Lietuvoje užauginamus grūdus. Mes tikimės, kad kviečiai tik pradžia. Viliamės, kad paskui pavyks susitarti ir dėl miežių, rapsų bei žirnių importo. Gero derliaus metais turime šių kultūrų perviršį Lietuvoje“, – sakė K. Šimas.

Jis akcentavo, kad Lietuva, pradėjusi eksportuoti kviečius į Kiniją, taptų tik trečiąja ES šalimi, kuri tokia teisę. „Iki šiol kviečius Kinija importavo tik iš dviejų ES šalių – Prancūzijos ir Danijos. Vokietija taip pat derasi dėl šios galimybės su kinais“, – sakė K. Šimas.

Jo teigimu, Lietuva turi labai geras logistikos sąlygas gabenti grūdus į Kiniją. „Daugumai mūsų ūkininkų gabenti grūdus iki jūrų uosto reikia tik 100-200 kilometrų. Pasauliniu mastu tai yra labai mažas atstumas, o tai iš karto suteikia pranašumą skaičiuojant kaštus. Be to, Lietuva turi didžiulius laivus gabenti grūdams. Pati kelionė iki Kinijos jūromis ir vandenynais užtrunka apie mėnesį“, – pažymėjo K. Šimas.

Pagrindiniai kviečių tiekėjai Kinijai yra Kanada, Australija, JAV. Pastaraisiais metais į šią šalį nemažai eksportuoja ir Ukraina. Dėl politinių priežasčių pastaruoju metu tapo komplikuotas importas iš JAV ir Kanados, o tai gali tapti dar viena galimybė Lietuvai. K. Šimas svarsto, kad galbūt jau šių metų derlių pavyk eksportuoti į Kiniją.

Lietuvos grūdų augintojų asociacijos (LGAA) direktorius Ignas Jankauskas taip pat sveikina susitarimą su Kinija dėl kviečių eksporto.

„Grūdų augintojai sveikina bet kokią naują alternatyvą. Lietuva yra kviečių eksportuoja, du trečdaliai visų užaugintų kviečių išvežama kitur. Maža tikimybė, kad dėl prekybos su Kinija padidėtų grūdų supirkimo kainos, nes jas reguliuoja pasaulinė paklausa ir pasiūla. Augintojai labai tikisi, kad pavyks susitarti ir dėl kitų kultūrų eksporto į Kiniją“, – teigė I. Jankauskas.

Kinija didžiausius kiekius kviečiu (vidutiniškai apie 10 mln. tonų) importuodavo 1976-1996 metais. Vėliau šie skaičiai sumažėjo. Pastaraisiais metais importuojama po 3,5-4,5 mln. tonų kviečių. Kinijoje pernai suvartota 125 mln. tonų kviečių, o tai yra beveik tiek pat, kaip visoje ES (124 mln.)

Pernai didžiausi kviečių importuotojai buvo Egiptas, Indonezija, Alžyras, Brazilija ir Bangladešas, kartu importavusios 50 mln. tonų kviečių.

Per 2017-2018 metų sezoną pasaulyje užauginta 763 mln. tonų kviečių. JAV Žemės ūkio departamento duomenimis, kviečių eksportas pasaulyje 2018–2019 m. turėtų sudaryti apie 178 mln. t.

MŪ inf.