Kaunas. Užsienio grūdų rinkų pokyčius apžvelgiančiuose portaluose pasirodė pranešimų, kad lietuviški grūdai eksporto rinkose „spaudžia“ vokiškus: kokybė ta pati, o mūsiškių siūlomos kainos šiek tiek mažesnės.

Portalas manoukis.lt domisi, kaip sekasi šio sezono lietuviškų grūdų eksportas, kaip pavyksta konkuruoti ne tik su Vakarų Europos, bet ir trečiųjų šalių (Rusijos, Ukrainos) grūdais?

Rugsėjo pradžioje užsienio grūdų rinkos analitikai paskleidė žinutę, kad lietuviški kviečiai, turintys 12,5 proc. baltymų, Klaipėdos uoste (FOB sąlygomis) buvo parduodami po 164,75 Eur/t. Tuo tarpu vokiški tokios pat kokybės kviečiai Hamburgo uoste (FOB salygomis) buvo parduodami po 166,25 Eur/t.

Teigiama, kad lietuviški ir vokiški kviečiai daugiausiai tiekiami į tas pačias rinkas. Todėl tokios pat kokybės grūdai jose gali konkuruoti tik kainomis. Pasak užsienio prekiautojų, dėl siūlomų mažesnių kainų Lietuva per rugpjūtį eksportavo apie 400 tūkst. tonų kviečių. Tai yra beveik du kartus daugiau negu Vokietija.

Pagrindinės lietuviškų grūdų pardavimo kryptys – Saudo Arabija ir Pietų Afrika.

Kokybė aukštesnė, kainos panašios

Vienos didžiausių Lietuvoje grūdų eksporto įmonių – UAB „Agrokoncerno grūdai“ direktorius Karolis Šimas irgi patikina, kad šiais metais lietuviškų grūdų kokybė yra daug aukštesnė nei įprastai. Pasak jo, apie trečdalis kviečių turi 12,5 proc., trečdalis – 13,5-14,0 proc., dar trečdalis – net 14,5-15,0 proc. baltymų. Todėl šiems kviečiams ieškoma specifinių rinkų, kitų nei praėjusiais metais, kai daugiausiai eksportuoti 12,5 proc. baltymų turintys grūdai.

UAB „Agrokoncerno grūdai“ direktorius Karolis Šimas sako, kad tiek pernai, tiek šiemet pagrindinė lietuviškų kviečių eksporto rinka išlieka Saudo Arabija. Į šią rinką Lietuva kasmet eksportuoja apie 1 mln. t kviečių

Pasak eksportuotojų, tarptautinėje rinkoje 1 tonos kviečių kaina, palyginti su sezono pradžia, dėl didelės pasiūlos šiuo metu yra nukritusi mažiausiai 15 eurų. Teigiama, kad pagrindinė to  priežastis yra mažesnės kviečių kainos JAV ir Prancūzijoje, taip pat geras grūdų derlius Rusijoje ir Ukrainoje.

„Tokios pačios kokybės grūdų kainos šiuo metu tiek Rusijoje, tiek Ukrainoje, tiek Lietuvoje yra panašios“, - sako K. Šimas.

Rinkos analitikos agentūros skelbia, kad nuo šio sezono pradžios Ukraina į užsienio rinkas jau eksportavo 5,9 mln. t kviečių ir tai yra net 65 proc. daugiau negu pernai tuo pat metu.

Rusijos federalinė muitinė praneša, kad per pirmus 7 šių metų mėnesius šalis eksportavo 40 proc. mažiau kviečių ir kvietrugių – 13,6 mln. tonų.

Pasak eksportuotojų, gruodį rinkoje atsiras dar viena konkurentė – Argentina, kurioje prognozuojamas rekordinis derlius. Dėl to ir dėl atpigusios Argentinos valiutos šios šalies grūdai gruodį gali būti pigiausi pasaulyje.

Pabrango transportavimas laivais

Šį sezoną stebima dar viena tendencija – smarkiai pabrangęs transportavimas laivais. Pasak K. Šimo, kraunant Europos Sąjungoje, transportavimas laivais pabrango 4-5 eurais už toną, nes įsigaliojo naujos direktyvos laivuose naudoti ekologiškesnį kurą. Pagal šiuos rodiklius ES šalys nusileidžia Juodosios jūros regiono šalims.

„Tačiau „Agrokoncerno grūdai“ nemažai daliai laivų sutartis sudarė pavasarį ir vasarą, todėl rugpjūčio ir rugsėjo mėnesiais grūdai į laivus kraunami visu pajėgumu. Didesnę problemą matome spalio–gruodžio mėnesius, norėdami parduoti grūdus, turime aršiai konkuruoti su kitomis grūdus eksportuojančiomis šalimis“, - pasakoja K. Šimas.

Ieško naujų eksporto krypčių

Tiek pernai, tiek šiemet pagrindinė lietuviškų kviečių eksporto rinka išlieka Saudo Arabija. Į šią rinką Lietuva kasmet eksportuoja apie 1 mln. tonų kviečių.

„Agrokoncerno grūdų“ direktorius pripažįsta, jog kol kas sunkiai su Rusija konkuruojama dėl kviečių eksporto į kitą lietuvių pamėgtą rinką – Turkiją, nors ankstesniais metais į ją eksportuodavome po 200-300 tūkst. tonų.

Šiuo metu taip pat kraunami lietuviškų grūdų laivai į Ispaniją bei kitas įprastines mažesnes eksporto rinkas – Pietų Afrikos Respubliką ir kt.  

Anksčiau buvo skelbta, kad Lietuvai atsiranda galimybės eksportuoti grūdus į Kiniją. Mūsų šalies 26 įmonės yra gavusios leidimus tą daryti. Ar iš tiesų atsivers plati Kinijos rinka lietuviškiems grūdams?

„Esame gerokai pasistūmėję, atidarant eksporto galimybes į naujas rinkas, tokias kaip Kinija, Indonezija. Siekiame eksportuoti grūdus ir į Meksiką bei Braziliją. Kinija patraukli eksportui šalis, tikimės joje realizuoti aukščiausios kokybės kviečius.

Į šią šalį jau išgabentos bandomosios partijos mūsų grūdų, todėl artimiausiu metu tikimės pakrauti pirmąjį laivą, plukdysiantį į Kiniją lietuviškus kviečius. Ateityje tikimės gauti leidimą į šią šalį eksportuoti žirnius, miežius ir rapsus“, - pasakoja K. Šimas.

Pupos – egiptiečiams, miežiai – arabams, neaišku dėl žirnių

Lietuvos grūdų eksportuotojai skaičiuoja, kad praėjusiais metais (2018-2019 m. sezonas) į užsienio rinkas iš mūsų šalies buvo parduota 2,2 mln. t kviečių, 2017-2018 m. sezoną – 2,7 mln. tonų.

Šiais metais tikėtinas bendras lietuviškų kviečių eksportas, K. Šimo vertinimu, gali siekti 2,6-2,9 mln. t. O visų rūšių grūdų, ankštinių augalų ir rapsų bendras eksporto kiekis iš Lietuvos gali sudaryti 3,6-4 mln. tonų.

Supirkėjų teigimu, šių metų derliaus rapsus beveik visą ūkininkai jau yra pardavę. Dėl kitų rūšių grūdų realizacijos didesnių sunkumų esą taip pat nėra.

Pasak K. Šimo, pupos ir toliau keliaus į Egiptą. Pagrindinė miežių pirkėja, tikėtina, išliks Saudo Arabija. Kiti pašariniai grūdai gali būti sunaudoti vietos rinkoje.

Neaišku tik su žirniais – dėl Indijos rinkos užvėrimo ši kultūra tarptautinėse rinkose gali neturėti paklausos. Tad gali tekti žirnius pardavinėti itin pigiai (kaip pašarinius) Europos rinkoje.

MŪ inf.