Vilnius. Lenkijoje nuo vasario sumažinus PVM maistui, taip tat pesticidams ir trąšoms, tikėtina, ūkininkai ar perpardavinėtojai norės vežti šių prekių ir į Lietuvą, nes kaimyninėje šalyje jos bus pigesnės nei pas mus.

Tačiau Valstybinės augalininkystės tarnybos (VAT) specialistai įspėja, kad tokia prekyba draudžiama. Tiesa, galima įsigyti asmeninėms reikmėms skirtų tapačių pesticidų. Trąšas pirkti ir atsivežti irgi galima, tačiau galioja tam tikros sąlygos. 

VAT atsakė į portalo manoūkis.lt klausimus apie lenkiškų pesticidų ir trąšų pirkimo bei įsivežimo galimybes.

Ar galima vežti lenkiškus pesticidus į Lietuvą? Jei taip, kokį kiekį? Kokie prekybos reikalavimai?

Lenkijoje registruotų augalų apsaugos produktų (AAP) į Lietuvą vežti ir čia naudoti negalima. Mūsų šalyje rinkai tiekiami ir naudojami gali būti tik Lietuvos Respublikoje registruoti AAP, taip pat AAP, kuriems išimties tvarka išduoti leidimai pagal teisės aktuose nustatytus reikalavimus. Tokia tvarka nustatyta visoje Europos Sąjungoje.

Atkreipiame dėmesį, kad tapatiems Lietuvoje registruotiems AAP, kuriuos leidžiama pardavinėti arba naudoti asmeninėms reikmėms, įvežamas kiekis neribojamas.

Jei Lietuvoje neregistruoti AAP įvežami su leidimu augalų apsaugos produktus tiekti rinkai ir juos naudoti ne ilgiau kaip 120 dienų, tuomet leidime nurodomas leistinas įvežti konkretaus pavadinimo AAP kiekis, planuojami apdoroti augalai.

Tokie leidimai išduodami tik susidarius ypatingoms aplinkybėms, kai kenksmingųjų organizmų (ligų, kenkėjų ar piktžolių) negalima sukontroliuoti šalyje registruotais AAP.

Jais prekiauti ir platinti turi teisę tik fiziniai arba juridiniai asmenys, turintys VAT išduotą leidimą. AAP platinimo vieta turi atitikti teisės aktuose nustatytus reikalavimus.

Už platinimą atsakingi asmenys privalo turėti galiojantį augalų apsaugos pažymėjimą (turi išklausyti augalų apsaugos platintojų mokymo programą).

Kaip ir kokiu mastu kontroliuojamas nelegalus lenkiškų pesticidų įvežimas, pavyzdžiui, kai jie gabenami supylus į tarą ir užvadinus kitų produktų pavadinimais?

Pasienio kontrolės postų su Lenkija nėra, tačiau bendradarbiaudami su Lietuvos muitine VAT specialistai dalyvauja Muitinės mobiliųjų grupių sudėtyje, kurios pagal teisės aktų nustatytus rizikos požymius ar gautą informaciją tikrina transporto priemones, asmenis, dokumentus ir prekes visoje Respublikos muitų teritorijoje.

Augalininkystės tarnyba AAP vežimo, saugojimo, tiekimo rinkai ir naudojimo kontrolę vykdo šalies rinkoje, t. y. platinimo arba naudojimo grandinėje. Labai svarbu, kad rinkoje būtų tik Lietuvoje registruoti ar Augalininkystės tarnybos pagal išduotus specialius leidimus leidžiami AAP.

Todėl kasmet patikrinama apie 2 500 planinių ūkio subjektų, saugančių, rinkai tiekiančių ar naudojančių profesionalius AAP.

VAT kasmet sulaukia nemažai skundų, pranešimų ar informacijos iš piliečių ir kitų institucijų dėl galimai netinkamo AAP naudojimo, saugojimo ar platinimo, taip pat dėl nelegalių AAP, į kuriuos nedelsdami reaguojame.

Nuolat stebime informaciją socialiniuose tinkluose apie siūlomus įsigyti AAP, jų naudojimo sezonu tikriname prekeivius turgavietėse, siekdami sustabdyti nelegalią AAP veiklą.

Jei per patikrinimą įtariama, kad saugomas, platinamas ar naudojamas AAP nelegalus ar falsifikuotas (neoriginali pakuotė, etiketės informacija neatitinka Lietuvoje registruoto AAP etiketės ar kt.), prireikus imami tokių AAP ėminiai sudėties atitikčiai nustatyti.

Atlikus tyrimus ir nustačius AAP neatitiktį registruotam AAP, produkto turėtojui skiriama bauda. Jis privalo per teisės aktuose nustatytą laikotarpį AAP perduoti atliekas tvarkančiai įmonei ir Augalininkystės tarnybai pateikti perdavimą patvirtinančius dokumentus.

Pažymėtina, kad nustačiusi, jog neregistruotus, netapačius ar falsifikuotus AAP naudoja ūkio subjektas (ūkininkas), VAT ne tik skiria administracinę baudą, nurodo AAP perduoti sunaikinti, bet ir praneša apie pažeidimą Nacionalinei mokėjimo agentūrai, kuri pagal kompetenciją gali taikyti išmokų sumažinimo sankcijas.

Ar užfiksuota nelegalaus vežimo ir prekybos atvejų?

2021 m. už nelegalių ar Lietuvoje neregistruotų AAP platinimą administracine tvarka nubausti 2 atsakingi asmenys, už tokių produktų saugojimą – 3, už naudojimą – 2.

Bendradarbiaujant su kitomis institucijomis, 2021 m. iš viso sustabdytas apie 2 t nelegalių AAP tiekimas rinkai.

Nuo 2021 m. lapkričio 1 d. įsigaliojo Administracinių nusižengimų kodekso (ANK) pakeitimai dėl nuobaudų taikymo už AAP pažeidimus – gerokai padidėjo baudos. Pavyzdžiui, už neregistruotų AAP tiekimą rinkai asmenims tektų sumokėti 2 100–2 500 Eur baudą. Jei tai juridiniai asmenys, jų vadovams būtų skiriama 2 500–2 700 Eur bauda.

Be to, nuo 2021 m. lapkričio 1 d., įsigaliojus Augalų apsaugos įstatymo pakeitimui, juridiniams asmenims numatyta atsakomybė už neregistruotų, netapačių ar falsifikuotų AAP įvežimo į Lietuvą ir tiekimo rinkai reikalavimų pažeidimus.

Baudos skiriamos nuo 5–7 iki  9–11 proc. bendrųjų metinių pajamų. Kai sunku ar neįmanoma nustatyti juridinio asmens bendrųjų metinių pajamų arba jos mažesnės negu 200 tūkst. Eur, VAT juridiniam asmeniui gali skirti nuo 10 iki 20 tūkst. Eur baudą.

Kokių leidimų reikia, jeigu ūkis ar ūkių grupė nori legaliai įsigyti lenkiškų pesticidų?

Kitoje ES valstybėje (nepriklausomai nuo zonos), tarp jų ir Lenkijoje, registruotas AAP gali būti tiekiamas Lietuvos rinkai, jį galima įsivežti savo reikmėms, gavus leidimą prekiauti AAP, tapačiais Lietuvoje registruotiems produktams, ar leidimą asmeninėms reikmėms naudoti augalų apsaugos produktus, tapačius Lietuvoje registruotiems, jei šio produkto sudėtis tokia pati kaip AAP, registruoto Lietuvoje, ir jis gaminamas toje pačioje gamykloje.

Valstybės rinkliava dėl leidimo prekiauti AAP, tapačiais Lietuvoje registruotiesiems, yra 699 Eur, leidimo naudoti asmeninėms reikmėms AAP, tapačius Lietuvoje registruotiems, kaina – 28 eurai.

Leidimai AAP tiekti rinkai ir juos naudoti ne ilgiau kaip 120 dienų išduodami, jei Lietuvoje atsirado kenksmingųjų organizmų, kurių negalima sunaikinti mūsų šalyje registruotais produktais arba kitais alternatyviais augalų apsaugos ir kenksmingųjų organizmų kontrolės metodais.

Dėl leidimo gali kreiptis fiziniai ar juridiniai asmenys. Valstybės rinkliava už leidimą tiekti AAP rinkai ir jį naudoti ne ilgiau kaip 120 dienų – 868 Eur, už leidimą naudoti AAP išimties tvarka iki 120 dienų mažais plotais auginamiems augalams – 144 eurai.

Ar galima pirkti ir vežtis iš Lenkijos trąšas be apribojimų, ar reikia kokių nors leidimų?

Tarp ES valstybių prekės gali judėti laisvai, o pasienio kontrolės postų su Lenkija nėra. Todėl specialių apribojimų ar leidimų tręšiamiesiems produktams pirkti ir įvežti iš Lenkijos nėra. Taigi iš mūsų kaimynės trąšas įsivežti galima, tačiau reikia atkreipti dėmesį į naudojimo ir prekybos reikalavimus.

Tręšiamųjų produktų įstatyme nurodyta, kad Lietuvoje galima pardavinėti, o naudotojai privalo naudoti tik tuos produktus, kurie įrašyti į Identifikavimo sąrašą, ir (arba) EB trąšas, įrašytas į Reglamento (EB) Nr. 2003/2003 I priedą. Tai turi būti nurodyta platintojo pateiktame tręšiamojo produkto lydimajame dokumente.

Primename, kad VAT, vadovaudamasi minėtu įstatymu, atlieka tręšiamųjų produktų pateikimo ir (ar) tiekimo rinkai bei naudojimo kontrolę.

Kiekvienais metais įvertinus ekonominės veiklos vykdytojų ir naudotojų rizikingumą, sudaromi metiniai ūkio subjektų patikrinimų planai, kurie padeda užtikrinti, kad trąšų pardavėjų ir naudotojų veikla atitinka teisės aktų reikalavimus.

Ekonominės veiklos vykdytojams ir naudotojams, nesilaikantiemsĮstatymo ir (arba) Reglamento (EB) Nr. 2003/2003 nuostatų, skiriamos baudos nuo 300 iki 1 000 eurų.

Kiek trąšų galima įsivežti?

Iš Lenkijos ir kitų ES valstybių įvežami tręšiamųjų produktų kiekiai neribojami. Tačiau, kaip minėta, vykdoma prekybos ir naudotojų kontrolė.