Vilnius. Vištų dedeklių augintojams atėjo sunkūs laikai. Išaugusios gamybos sąnaudos nepadengia savikainos, vasario pradžioje kiaušinių kaina dar sumažėjo ir yra mažiausia visoje ES.  

Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro (ŽŪIKVC) duomenimis, šviežių supakuotų kiaušinių pardavimo vidutinės didmeninės kainos Lietuvos įmonėse 2022 m. 6-ąją savaitę buvo 7,86 (L dydžio) ir 7,35 (M dydžio) EUR/100 vnt., savaite anksčiau – atitinkamai 8,04 ir 7,47 EUR/100 vnt. Taigi, palyginti su 5-ąja metų savaite kiaušinių kaina vidutiniškai sumažėjo 1,5 procento.

Nors, palyginti su 2021 m. vasariu, juntama nedidelė kiaušinių kainų augimo tendencija, tačiau mąžta pardavimų apimtys. Lietuvoje pagamintų kiaušinių pardavimai, skelbia ŽŪIKVC, per metus sumažėjo 18,6 proc. Penktadaliu sumažėjo L ir M dydžio kiaušinių pardavimai, o S dydžio – net 59 procentais.

200 tūkst. vištų dedeklių turinčio Ylakių paukštyno (Skuodo r.) direktorius Ignas Jonušas teigė, kad jeigu niekas nesikeis, dėl nuostolingos kiaušinių gamybos teks skelbti bankrotą. „Pašarų kainos padidėjo iki 70 proc., o kiaušinių kaina išliko ta pati. Kaip dirbti? Visus metus kiaušinių kaina nepadengia gamybos savikainos“, – teigia I. Jonušas.

Kad paukštynas išgyventų, teko imti paskolą, padeda ir akcininkas, nuostolius dengiantis iš kitų verslų. Bet tokiu būdu paukštynas ilgai nedirbs, jeigu niekas nesikeis, teks skelbti bankrotą. I. Jonušas stebisi, kodėl valstybei paukščių augintojų reikalai visiškai nerūpi, gal lietuviškų kiaušinių vartotojams nereikia?

„Pažiūrėjus, kaip Lenkijos žemdirbiams ir gamybininkams dėl produkcijos padeda valstybė, tai į mus gaila žiūrėti“, – piktinosi paukštyno vadovas. Pasak jo, mažai lietuviškų kiaušinių kainai įtaką daro įvežami iš Lenkijos ir Ukrainos. „Esame Europos rinkos dalis ir nuo to niekur nedingsime. Bet Vyriausybė turėtų suteikti mums pagalbą šiuo pačiu sunkiausiu metu“, – kalbėjo I. Jonušas.

Ylakių paukštynui gyvenimą labai sunkina tai, kad grūdus lesalams turi pirkti. Tačiau ir užsiauginantiems savų grūdų paukščių augintojams iškilęs nė kiek ne mažesnis išgyvenimo klausimas. Kelmės r. ūkininkas Ričardas Petrikas, laikantis 4 tūkst. dedeklių, paukštyno jau būtų seniau atsisakęs, jeigu ne savi grūdai.

Tačiau šiuo metu ir jie mažai gelbsti. Ūkininkas pastebi sumažėjusią kiaušinių paklausą, todėl ūkininkų turgelyje Šiauliuose juos parduoda žemiau savikainos – po 1 Eur už 10 kiaušinių. „Nebesuprantu, kas vyksta. Viskas brangsta dvigubai ir daugiau, o kiaušinių kaina net krenta“, – trauko pečiais R. Petrikas.

Pagalbos ženklų vištų laikytojams nematyti

Lietuvos paukštininkystės asociacijos vadovas prof. Vytautas Tėvelis pripažįsta, kad paukštienos sektoriui tęsiasi sunkūs laikai. Į Lietuvą nenustojo keliavę kiaušiniai iš užsienio, ukrainietiškieji, sugriežtinus jų kontrolę dėl ES reikalavimų, persiorientavo – į prekybos tinklus kiaušinių tiekia mažiau, bet dirba su visuomeninio maitinimo įstaigomis, atimdami šią rinkos dalį iš Lietuvos paukštynų.

Lietuvos dedeklių vištų laikytojai kiaušinių pagamina tiek, kad aprūpina visą Lietuvą, tad įvežtiniai didina įtampą. Konkurenciją lietuviams sudaro iš kaimyninių šalių, tarp jų – ir Latvijos, įvežami kiaušiniai. „O kiaušinių kaina, kurią gauna Lietuvos gamintojai, yra žemiausia visoje ES“, – pabrėžė V. Tėvelis.

Kainai didelę įtaką, pasak jo, daro ir prekybos centrai – juose nuolat skelbiamos akcijos ir vieno ar kito gamintojo kiaušinių galima nusipirkti po eurą, prekybos tinklai tokiu būdu vilioja pirkėjus. Profesorius pastebi, kad ant kiaušinių pakuočių aiškiai skelbiamas vištų laikymo būdas, kiaušinių dydis, galiojimo data, tačiau rasti gamintoją ir kilmės šalį yra daug sunkiau.

„Kai produkcijos kaina maža, o gamybos sąnaudos viršijo sveiko proto ribas, dedeklių laikytojų padėtis tapo kritinė. Kai kurie dirba iš inercijos, kai kurie dėl to, kad dar turi savų grūdų. Bet pastarieji kitą sezoną kviečius geriau brangiai parduos, negu sulesins vištoms ir patirs nuostolių“, – prognozuoja LPA vadovas.

Jis taip pat atkreipia dėmesį, kiek milijonų dedeklių laikytojai investavo į jų gerovę, keisdami laikymo sistemas, didindami plotą vištoms, o po 10 metų reikalavimai vėl kiti: „Narvų reikės išvis atsisakyti ir tam, skaičiuojama, reikės maždaug 60 mln. eurų. Ir šitie pinigai bus skirti ne technologijoms, ne gamybos intensyvumui didinti, o atvirkščiai – mažinti. Vis tiek su logika kažkas negerai.“

V. Tėvelis tvirtina, kad joks mokslas nepaneigė, jog laikant narvuose vištų gyvenimo sąlygos daug blogesnės – yra ir pliusų, ir minusų, kurių galima rasti ir kitose laikymo sistemose. „Bet reikia turėti fantazijos, kad įsivaizduotume verslą, investuojantį į nuostolingą gamybą. O pagal kiaušinių kainą šis verslas yra nuostolingas“, – reziumuoja V. Tėvelis.  

Jis neabejoja, kad paukščių augintojams būtina valstybės pagalba, dėl to LPA kreipėsi į Žemės ūkio ministeriją, nes esant mažiausiai kiaušinių kainai visoje ES ir europiniams gamybos kaštams, vištų laikytojai bankrutuos. Tačiau atsakymo kol kas negauta ir, pasak V. Tėvelio, jokių ženklų, kad kas nors galvoja apie pagalbą paukštininkams. Tad gamybos ir kainų žirklės gali lemti kiaušinių gamybos mažinimą.

V. Tėvelis retoriškai klausia, ko vertos valdžios kalbos apie būtinybę didinti gamybą, perdirbimą, jeigu ūkininkams daug labiau apsimokės pardavinėti žaliavą – grūdus?

Žemės ūkio ministerijos viešųjų ryšių atsiųstame komentare teigiama, kad energetikos ir kitų išteklių kainų augimas veikia ne tik kiaušinių, bet ir kitas žemės bei maisto ūkio rinkas, taip pat ir kitas verslo sritis globaliai.

ŽŪM nuolat stebi visas žemės ūkio produktų, tarp jų ir paukštienos, rinkas ir detaliai nagrinėja tiek paukštienos, tiek ir kitų sektorių, patiriančių sunkumų dėl išaugusių energetikos sąnaudų, situaciją ir pagalbos jiems tikslingumą. Pozicija derinama ir su Vyriausybe bei Finansų ministerija. „Kai bus priimti sprendimai dėl paramos, informuosime“, – rašoma ŽŪM komentare.