Otava. Kanadietis rinkų ekspertas Brajanas Vitalis (Brian Vital), turintis 30 metų patirtį dirbant su svarbiausiomis žemės ūkio kultūromis, pateikė savo požiūrį į dabartinės aliejinių augalų rinkos pasaulyje tendencijas.

„Kas veikia pasaulio aliejinių augalų rinką? Norint tai apžvelgti, pirmiausiai reikia išnagrinėti sojų eksporto ir importo pokyčius, o po to palyginti juos su rapsais“, – teigia ekspertas.

Į sojų prekybą ateina naujų šalių

2018 m. pasaulinė sojų eksporto rinka siekė apie 130 mln. tonų, o jos vertė sudarė beveik 60 mlrd. JAV dolerių (Toliau straipsnyje pateikiami skaičiai taip pat vertinti JAV doleriais – red. past.). Net 64 proc. eksporto kiekio (37,4 mlrd. JAV dolerių) teko Lotynų Amerikos šalims. Antroje vietoje atsidūrė Šiaurės Amerikos eksportuotojai (32,7 proc., arba 19,4 mlrd. dolerių).

Nuo 2014 metų reikšminga sojų eksportuotoja tapo Rusija (eksporto augimas per pastaruosius 5 metus padidėjo net 1132 proc., arba 11 kartų), Prancūzija (244 proc. augimas), Rumunija (111 proc.) ir Vokietija (78 proc.). Tuo tarpu sojų eksportas sumažėjo iš tokių šalių, kaip Urugvajus (67 proc.), Argentina (61,5 proc.), Kinija (50 proc.), Nyderlandai (32 proc.), JAV (28 proc.).

Kanadiečių eksperto nuomone, peržvelgus pastarųjų penkerių metų eksporto pokyčius skirtingose šalyse ir įvertinus prekybos karo tarp JAV bei Kinijos pasekmes, galima manyti, jog ilgainiui kinai gali visiems laikams atsisakyti amerikietiškų sojų pirkimo. Tokiu atveju Pietų Amerika ir Baltijos regionas taptų svarbiausiais sojų tiekėjais į Kiniją.

Pietų Amerika ir Baltijos regionas vis dar didina sojų gamybą, ir jie galėtų patenkinti Kinijos paklausą. Tai darys spaudimą JAV sojų kainoms, nes amerikiečiams teks ieškoti naujų rinkų savo sojų produkcijai. Vienintelis būdas užkariauti kitas nei Kinijos rinkas – tai tapti tiekėjais, kurių kaštai mažesni. Tai darytų spaudimą amerikiečių sojų augintojų pajamoms.

Pasak eksperto, jeigu JAV biržos kainos sojoms kristų, tai galima laukti atitinkamo spaudimo ir biržinėms rapsų kainoms.

Rapsai turi daug konkurentų

Kanada yra stambiausia pasaulyje rapsų gamintoja – 21 mln. tonų per metus. Šalis į 50 skirtingų rinkų eksportuoja net 90 proc. užaugintų rapsų bei jų produkcijos. Kanadiečiams tenka 50 proc. pasaulinio rapsų eksporto (nuo 40 iki 42 mln. t, kurių vertė siekia 15-16 mlrd., skaičiuojant JAV doleriais).

Pasaulinė prekyba rapsais (15 mlrd. JAV dolerių) sudaro apie ketvirtadalį pasaulio sojų rinkos vertės, kuri, kaip minėta, siekia beveik 60 mlrd. dolerių. Kasmetiniai sojų eksporto kiekiai yra apie 130 mln. tonų, o rapsų – apie 42 mln. t. Taigi, rapsų eksportas sudaro apie trečdalį sojų rinkos apimties.

Iki šiol Kinija nupirkdavo apie 40 proc. (2018 m. – iki 7 mln. t) kanadiečių rapsų (skaičiuojant nuo viso eksportuojamo kiekio) ir tai sudarė 2,7 mlrd. dolerių.

Aliejinės kultūros (sojos, rapsai, palmių aliejus, linų sėmenų aliejus ir pan.) stipriai konkuruoja tarpusavyje, nes gali būti nesunkiai pakeičiamos vienos kitomis. Aliejinių augalų pirkėjai labai jautriai reaguoja į kainas. Todėl vykstant amerikiečių prekybos karui su kinais, pastarieji turi daug variantų, kuo pakeisti kanadietiškus rapsus. Tikėtina, kad prekybos karas mažai pakenks Kinijai, tačiau tikrai nuliūdins Kanadą.

Pokyčiai gali būti negrįžtami

Kur kanadiečiai gali nukreipti rapsų produkcijos perteklių, kai jų nebepriima Kinija?

JAV yra stambiausia rapsų aliejaus ir išspaudų pirkėja pasaulyje – 2018 m. amerikiečių nupirktas rapsų aliejus sudarė apie 52 proc., išspaudos – 69 proc. bendro pasaulinio šių produktų eksporto kiekio. Tačiau dabar esant sojų pertekliui (dėl prekybos karo su kinais), amerikiečiai, ko gero, daugiau sunaudos savų sojų, išstumiant iš savo rinkos kanadietišką rapsų aliejų ir išspaudas.

Skirtingose pasaulio vietose sojų ir rapsų derlius yra nuimamas nuo kovo iki gruodžio. Taigi, būna tik apie dviejų mėnesių tarpas, per kurį kur nors nekuliamas aliejinių augalų derlius. Pasak rinkos eksperto, tai – labai mažas langelis. Šis faktas aliejinių augalų pirkėjams suteikia pranašumo: jie gali rinktis iš įvairių variantų.

Įvertinęs esamą situaciją, rinkos ekspertas B. Vitalis teigia, kad prekybiniai ginčai su Kinija turės ilgalaikių pasekmių pasaulio aliejinių augalų rinkai. Jeigu pavyktų amerikiečiams susitarti su kinais, ar aliejinių augalų eksportas iš Šiaurės Amerikos į Kiniją grįš į ankstesnį lygį? Bijau, kad tai gali būti tik dalis to, kas buvo anksčiau, – teigia kanadietis. Jo straipsnis buvo publikuotas portale www.grainews.ca.

MŪ inf.