Vilnius. Lietuvos žvejų asociacijos susitarė su ūkininkų turgeliais skatinti, kad Kuršių Mariose ir teritoriniuose Lietuvos Baltijos jūros vandenyse sugauta žuvis būtų tiekiama šalies gyventojams, o ne išvežama į kitas šalis.

Žuvininkystės įmonių asociacija „Lampetra“, Priekrantės verslinės ir rekreacinės žuvininkystės asociacija, Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojų asociacija ir žemės ūkio kooperatyvas „Lietuviško ūkio kokybė“ pasirašė susitarimą, kuriuo sieks sukurti logistikos centrus, perdirbimo infrastruktūrą, realizacijos tinklą.

„Sieksime bendradarbiauti stiprinant ryšį tarp žvejo ir miestiečio, kad kiek įmanoma daugiau, laukinės šviežios žuvies, tiesiai iš žvejo patektų ant kiekvieno piliečio Lietuvoje stalo“, – spaudos konferencijoje sakė  „Lietuviško ūkio kokybė“ vadovas Mindaugas Maciulevičius.

Anot jo, vis dar yra nemažai žuvų rūšių, kurių galima pagauti pakankamai didelius kiekius, pavyzdžiui, kuojų ar karšių, tačiau Lietuvoje jos nėra vertinamos, todėl vežamos į kitas šalis.

„Skaudu matyti, kai didelė dalis šios žuvies išvažiuoja į eksporto rinkas, į Latviją pagrinde. Ten iš jų gaminami konservai. Norėtume paskatinti, kad ir Lietuvoje žvejai steigtųsi savo cechelius, galbūt ir mažieji gamintojai visos Lietuvos teritorijoje pradėtų gaminti ir produktus iš šviežios ką tik pagautos žuvies“, – pridūrė jis.

Asociacijos „Lampetra“ vadovė Siga Jakubauskienė teigė, kad kai kurios žuvų rūšys vis dar sunkiai apdorojamos Lietuvoje, šalyje nėra išvystyta jų gamyba. 

„Kad ir karšis, kurio pagauname nemažai ir ištekliai geri, yra momentai kai susiduriame su sunkumais pardavime, nes jis populiarus tik rūkytas. Mūsų tikslas atrasti technologinius metodus ir apdoroti, kad ji būtų naudojama ir šviežia. Taip pat nėgė, labai populiari pas latvius, o mūsų kultūros valgymo trūksta. Skatiname gamintojus ir žvejus galvoti apie asortimentą, žinomumą, reikia sertifikuoti tuos produktus, patiekti daugiau informacijos apie maistine vertę vartotojui“, – kalbėjo ji.

Pasirašydami ketinimo protokolą žvejų atstovai sieks stiprinti žvejų, smulkių perdirbėjų bei ūkininkų partnerystę, prekiaujant mobiliuosiuose ūkininkų turgeliuose, tiekiant produkciją į prekybos tinklus bei parduotuvėles, aprūpinant sveikesniu maistu darželius bei mokyklas.

Taip pat didinti trumpesnių maisto grandinių iniciatyvą, siekti, kad laukinė žuvis bei produktai būtų parduodami tiesiogiai iš žvejų ir pasiektų kuo didesnę Lietuvos vartotojų dalį.

Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojų asociacijos pirmininkas Alfonsas Bargaila teigė, kad žvejams sunkumų kyla norint išvežti šviežią žuvį į kitus miestus. 

„Žvejai neturi galimybės kažkur išvežti, jei į Vilnių ir Kauną reikės vežti, reikia galvoti, kaip nuvešime, nes dabar sugauna žvejas ir jau priekrantėje laukia perpardavinėtojai, kurie superka žuvį. Jei žvejas parduotų tiesiogiai vartotojui, būtų ir žymiai pelningiau“, – kalbėjo jis. 

Asociacijos taip pat įsipareigojo skatinti žvejus kurti naujoviškesnius maisto produktus, panaudojant mažesnės ekonominės vertės rūšių žuvis – plėsti tokių žuvų rūšių žinomumą, asortimentą ir prieinamumą. 

BNS inf.