Vilnius. Šių metų Lietuvos infliacijos prognozes kilstelėti verčia brangstantis maistas ir energijos kainos, teigia Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus. 

LB prognozuoja, kad vidutinė metinė infliacija šiemet sieks 15,2 procento. Kovą bankas prognozavo, kad ji šiemet sieks 10,5 procento. G. Šimkaus teigimu, infliacija antrąjį pusmetį pradės mažėti, tačiau žemiau 10 proc. ribos nenukris. Kitąmet augimas turėtų sulėtėti iki 4,6 procento. 

„Iš esmės peržiūrime visus infliacijos veiksnius aukštyn, labiausiai peržiūrą lėmė energijos ir maisto kainos. Pastaraisiais mėnesiais taip pat fiksavome stipresnį savikainos padidėjimo perkėlimą į galutinio vartojimo prekes ir paslaugas, kas koregavo platesnį kainų augimą“, – spaudos konferencijoje penktadienį sakė G. Šimkus. 

„Infliacijos rizikų balansas yra aukštyn – didesnė tikimybė, kad gali būti vidutinė metinė infliacija netgi ir didesnė“, – pridūrė jis. 

G. Šimkaus teigimu, tai susiję su infliacinių lūkesčių poveikiu atlyginimų augimui, intensyvėjančiais ir ilgiau galimai užsitęsiančiais tiekimo trikdžiais bei dėl geopolitinių veiksnių tikėtino energijos išteklių žaliavų ir maisto kainų didėjimo.

Pasak LB vadovo, infliaciją neigiama kryptimi galėtų paveikti tai, jei dėl geopolitinės įtakos suprastėtų gyventojų ir verslo lūkesčiai ir tai sumažintų vartojimą, norą investuoti bei bendrą paklausą. Be to, jei kylant energijos kainoms sumažėtų kitų prekių ir paslaugų vartojimas

„Kaip bebūtų, mūsų matymu, mėnesinė infliacija žemyn turėtų pasukti antroje metų pusėje. Deja, kad 10 proc. kartelė kristų mažiau, tai galėtų įvykti tik kitais metais“, – sakė G. Šimkus. 

Maisto kainų sumažėjimo nesitikima

G. Šimkaus teigimu, vienas iš svarbiausių augančios infliacijos veiksnių – brangstantis maistas, kurio kainų mažėjimo ateityje nereikėtų tikėtis. 

„Maisto kainos gegužę buvo penktadaliu didesnės nei prieš metus. Įvertinus jų indėlį į visą bendrą infliaciją, tai būtų beveik 6 procentai“, – psakė G. Šimkus.

Gegužę suderinta metinė infliacija Lietuvoje siekė 18,5 proc. 

Pasak G. Šimkaus, maisto kainų augimą labiausiai lėmė nuo praėjusių metų pasaulyje brangstančios žaliavos, tiekimo trikdžiai, išaugusi paklausa atstatyti pandemijos metu sumažėjusias atsargas, Rusijos sukeltas karas Ukrainoje, blokuojamas ukrainietiškų grūdų eksportas, platesni tiekimo grandinės sutrikimai.

„Visa tai lėmė, kad rinkose balandį maisto žaliava buvo kone trečdaliu brangesnė nei prieš metus. Vartotojus tai pasiekia Lietuvoje kiek vėliau, maisto kainų šoktelėjimas matomas tik šiek tiek vėliau“, – kalbėjo jis.

G. Šimkaus teigimu, artimiausiu metu nereikėtų tikėtis kainų mažėjimo, nes žaliavos bei kiti jo savikainos komponentai ir toliau brangsta.

„Deja, bet turiu būti pesimistas. Galutines maisto kainas ir toliau veiks pakilusios žaliavų kainų rinkos, išaugusios pašarų ir trąšų kainos, kurios yra maisto savikainos dalis“, – kalbėjo LB vadovas. 

Be maisto, pasak G. Šimkaus, ir toliau auga degalų ir administruojamosios kainos, kurias labiausiai veikia pakilusios energijos išteklių kainos rinkose. Tikėtina, kad gamtinių dujų kainos ir ateityje išliks aukštos.

„Šiuo metu ateities sandorių dujomis 2022 metams kainos yra reikšmingai sumažėjusios nuo piko, tačiau per visus 2023 metus jos išliks gana aukštos. Galima tikėtis, kad per vasarą Europos Sąjungos valstybėms pavyks papildyti sumažėjusias dujų atsargas, vartojimą mažins besikeičiantys įpročiai.“, – kalbėjo G. Šimkus. 

Anot jo, įtampa dujų rinkoje bus jaučiama, reikšmingesnės dujų kainos sumažėjimo kitąmet taip pat nesitikima.