Kaunas. Rūpesčių gyvulių eksportuotojams kelia ne tik karšta vasara. Tam tikros iniciatyvos rodo, kad gali būti apsunkinti galvijų pervežimai iš Lietuvos į trečiąsias šalis.

Nepaisant tai leidžiančio ES Gyvūnų gerovės reglamento, Vokietijos ir Nyderlandų tarnybos prieš kelis metus labai sugriežtino tolimų kelionių trečiąsias šalis, pavyzdžiui, Vidurio Aziją, taisykles. Todėl gyvūnus veža per Lietuvą. Iš to mūsų šalies galvijininkystės sektorius gauna apčiuopiamos ekonominės naudos – uždirba įmonės, o ūkininkai turi galimybę parduoti savo galvijus į Vidurinę Aziją.

Iš kai kurių Europos Parlamento narių sklindančios idėjos trumpinti keliones jau pasiekė ir Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą (VMVT). Tarptautinio projekto „Baltijos lankų jautiena“ koordinatorius Lietuvoje Darius Dzekčiorius dėl to įžvelgia grėsmę mūsų šalies augintojams, nes užsidariusi didelė eksporto rinka turėtų neigiamų ekonominių pasekmių visam sektoriui.

„Tai tiesiogiai atsilieps ir Vokietijos, ir Lietuvos ūkininkams, jeigu mūsų valstybė remsis ne ES reglamentu, o žiūrės į pavyzdžius su pernelyg griežtais reikalavimais. Juk gyvulių eksportas yra galvijų augintojų duona ir jie nukentės, jeigu negalės eksportuoti. Vidaus rinkoje ir kaina, ir galimybės parduoti yra mažesnės“, - kalba D. Dzekčiorius.

Kalbos apie būtinybę uždrausti tolimas gyvulių keliones jį stebina ir dėl to, kad naujasis ES Gyvūnų gerovės reglamentas to nedraudžia. Tik būtina laikytis griežtų gyvulių transportavimo reikalavimų, kurių galvijų vežėjai laikosi – jie patys pasak D. Dzekčioriaus, suinteresuoti, kad gyvuliai kelionės tikslą pasiektų sveiki ir saugūs, todėl rūpinasi gyvūnų gerove, užtikrina reikiamą temperatūros režimą, veža su sustojimo punktais ir siunčia įrodymus, kaip laikomasi būtinų reikalavimų.  

„Juk siekiame ekonominės naudos, todėl dirbame atsakingai. Tad kodėl dirbtinai trukdyti augintojams, o tuo pačiu – ir visai ekonomikai? Apmaudu, kad dabar, kai pagaliau atsiranda rinkų, jas grasina uždaryti. Gal ES ir Lietuvos institucijos, pasiduodančios visuomeninių organizacijų spaudimui, tegul pasako – keiskite verslą, neūkininkaukite. Ir tegul ieško kitų būdų, kaip išmaitinti didėjantį žmonių pasaulyje skaičių“, - piktinosi D. Dzekčiorius.

Europos Parlamentas dėl gyvūnų vežimo priėmė išvadų projektą

Tuo tarpu Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) Gyvūnų sveikatingumo ir gerovės skyriaus patarėjas Giedrius Blekaitis primena, kad visiems gyvūnams pervežimas sukelia papildomą stresą. Tam, kad jis būtų kiek galima sumažintas, sukurta teisinė bazė, nurodanti, kaip gyvūnai turi būti pakraunami, kaip suplanuojama kelionė, kokiais etapais jie bus girdomi, kada ilsėsis, kokia turi būti aplinkos temperatūra ir t. t. Visoje ES yra kontrolės postų tinklas, kuriuose gyvūnai iškraunami poilsiui. Ir tų postų kasmet daugėja. Kai patvirtinamas kelionės sertifikatas, vežamų gyvulių judėjimą mato visos ES šalys, per kurias jie vežami.

Vis dėlto, anot VMVT atstovo, vežimas iš ES į trečiąsias šalis sukelia daugiau rūpesčių kompetentingoms institucijoms ir vežėjams, nes tose šalyse nėra tiek kontrolės sustojimų punktų, labai sunku komunikuoti su jų institucijomis. „Kai gyvuliai palieka ES teritoriją, iš trečiųjų šalių gauname tik galutinį rezultatą – kiek gyvūnų buvo pakrauta, kiek jų atvežta, kiek nugaišo kelionės metu. Bet tai yra post factum. O gyvulių gerovė dėl labai ilgo kelionės laiko, kai jie vežami į Rusiją, Kazachstaną, Tadžikistaną, Azerbaidžaną ar kitas tolimas šalis, labai nukenčia", - portalui manoūkis.lt komentavo V. Blekaitis.

Tad gyvulių vežimo į trečiąsias šalis klausimas svarstomas Europos lygiu - Europos Parlamentas dėl to yra priėmęs išvadų projektą. Neabejojama, kad tos išvados taps dokumentu, kuris bus pateiktas Europos Komisijai dėl gyvūnų vežimą reglamentuojančių teisės aktų persvarstymo. Atlikta daug auditų, studijų, gauta daug medžiagos iš pačių kelionių, europarlamentarai taip pat yra išreiškę nuomonę, kad gyvūnų vežimas turi būti trumpinamas arba griežtinami reikalavimai kelionėms į trečiąsias šalis.

Nemažai ES šalių augina veislei tinkamus galvijus ir juos parduoda į trečiąsias šalis – dauguma jų išvežama veisimo tikslu. Dalis galvijų išvežama penėjimui, dalis maistui, tad gyvulių judėjimas iš ES į trečiąsias šalis kasmet didėja.

Pasak V. Blekaičio, Vokietija ir Nyderlandai savo iniciatyva, politiniu sprendimu, uždraudė išvežti gyvulius į trečiąsias šalis, bet dalį gyvulių išveža per kitas ES šalis, taip pat – ir per Lietuvą. Dalis mūsų augintojų veislinius galvijus taip pat augina prekybai su ne ES šalimis.

„VMVT, manau, sprendimus priims tuomet, kai vienokius ar kitokius sprendimus priims EK. Šiuo metu VMVT riboja gyvulių keliones dėl karščio, kritinė gyvūnams yra nuo +25 iki +35 laipsnių temperatūra. Aplinkos temperatūra Vidurinėje Azijoje šiemet labai aukšta, todėl ribojamas gyvulių išvežimas vien tik dėl gyvūnų gerovės – negalime jų išleisti kančiai. Gyvūnas priklauso nuo žmogaus veiksmų - uždarytas transporto priemonėje jis negali atsivėsinti, kai jaučia karštį, negali atsigulti ar atsigerti tada, kai nori". - teigia V. Blekaitis.

VMVT duomenimis, įš Lietuvos išvežamų gyvų gyvūnų transportavimo pažeidimai nustatomi labai retai, tai sudaro mažiau negu 5 proc. visų ilgų kelionių. Anot tarnybos atstovo, problemų kyla ne ES teritorijoje, o už jos ribų, tačiau ten mūsų kontrolės mechanizmai neveikia. Tikėtina, kad, atsiradus kontrolei,  augtų ir vežėjų atsakomybė.

„Taigi, gyvūnų vežimo į trečiąsias šalis tvarka turėtų keistis, kad jie kiek galima greičiau pasiektų paskirties vietą. Galbūt reikėtų naudoti oro linijas, kaip anksčiau iš Šiaulių buvo gabenami gyvūnai į Izraelį. Tuomet ekstremaliomis sąlygomis jie išbūdavo 3-4 valandas, o ne ištisas paras. Gyvūnas, būdamas jam neįprastose sąlygose, kenčia. O kelionės į Vidurinę Aziją, su sustojimais ir gyvulių iškrovimais, trunka apie 11 parų", - situaciją komentuoja V. Blekaitis.

MŪ inf.