Kaunas. Pasak ekspertų, grūdinių kultūrų supirkimo kainos pasiekė piką ir, tikėtina, per artimiausias keletą savaičių kainų kreivės rodyklė kryptelės žemyn.

Lietuvoje ir Latvijoje šiemet nusimato geras derlius, tačiau kitos Europos rinkos – Ukraina, Vokietija, Prancūzija, Jungtinė Karalystė – savo žieminių kultūrų derliaus prognozes šiomis dienomis sumažino. Ypač sunkūs šie metai bus Prancūzijos ūkininkams – čia kviečių derliaus prognozė palyginus su praėjusiais metais sumažinta net 21 proc., o rapsų derliaus prognozė net 29,5 proc. mažesnė nei įprastas vidurkis.

Pasak AB „Linas Agro“ grūdų prekybos vadovo Svajūno Banelio, tokie pranešimai lėmė grūdų supirkimo kainų augimą pastarosiomis savaitėmis. Kviečių supirkimo kaina „EuroNext“ (MATIF) biržoje pasiekė piką –190 eurų už toną – ir jau ėmė leistis žemyn. Aukštesnės kainos, tikėtina, nebus, nes pasaulinės kviečių atsargos metų pabaigai prognozuojamos didžiausios per pastarąjį dešimtmetį.

„Be to, šios kultūros pasiūla iš JAV, Australijos, Rusijos, Ukrainos labai didelė, ir šios šalys bus pagrindinės kviečių eksportuotojos. Nors kai kurie Rusijos ir Ukrainos regionai ir nukentėjo dėl nepalankių gamtos reiškinių – sausrų ir potvynių – šį sezoną jos bus agresyviausios rinkos žaidėjos“, – tvirtina S.Banelis.

Rapsų kainos MATIF biržoje pastarosiomis savaitėmis kilo iki 382–383 eurų už toną. Pagrindinė kainų kilimo priežastis, pasak eksperto – tai optimistiniai pranešimai, susiję su COVID-19. „Pastarosiomis savaitėmis stebimas ne tik grūdų, bet ir naftos kainų kilimas rinkose, kurios sureagavo į pranešimus apie vakcinos nuo koronaviruso sukūrimą“, – pažymi S.Banelis.

AB „Linas Agro“ antros klasės kviečius šiuo metu perka 9 eurais brangiau, nei pernai, už rapsus moka 12 eurų už toną daugiau, o miežių supirkimo kaina didesnė net 19 eurų.

Arabai uždegė žalią šviesą pigiems rusiškiems grūdams

Praėjusią savaitę AB „Linas Agro“ į laivą Klaipėdoje pakrovė paskutinius pernykščio derliaus kviečius, kurie iškeliavo į Afriką, ir jau priima naują derlių.

Pirmoji žieminių miežių partija pasiekė bendrovės elevatorių Vilkaviškyje daugiau kaip prieš dvi savaites, o pirmieji rapsai atvežti į elevatorių Lukšiuose, Šakių rajone prieš savaitę. Artimiausiomis savaitėmis visose trylikoje AB „Linas Agro“ Lietuvoje ir Latvijoje valdomų grūdų saugyklų virs grūdų priėmimo darbai, o pirmieji laivai su šių metu derliumi į užsienio rinkas išplauks rugpjūčio viduryje.

Pasak AB „Linas Agro“ ekspertų, eksporto rinkose konkurencinė aplinka – labai įtempta. Aukštos kokybės, didelio baltymingumo lietuviški kviečiai pastaraisiais metais buvo paklausūs Ispanijos ir Pietų Afrikos šalyse, o antros kategorijos kviečiai – Saudo Arabijoje. Konkurencija pastarojoje rinkoje, o taip pat ir Egipte šiais metais taps itin įtempta, nes į ją agresyviai skverbiasi Rusija.

„Per pastaruosius keletą mėnesius Rusija išsiuntė du kviečių laivus į Saudo Arabiją. Šią savaitę paskelbta žinia, kad du dideli valstybiniai Saudo Arabijos malūnai privatizuoti ir perėjo į privačias rankas, o kitų dviejų malūnų perdavimo privačioms kompanijoms procesai dar tebevyksta. Gali būti, kad privačios kompanijos sušvelnins reikalavimus perkamų grūdų kokybei ir tuomet prekių aukcione, kuris turėtų būti paskelbtas artimiausią savaitę Saudo Arabijoje, laimėtoja vėl taps Rusija su pigesniais ir prastesnės kokybės kviečiais. Tarp kitų potencialių rinkų lietuviškiems grūdams šiemet matome Pietų Afrikos respubliką bei Alžyrą, kuris taip pat kelia labai aukštus kokybės reikalavimus. Ispanijoje šiemet tokios didelės paklausos gali ir nebūti, nes kviečių derlingumas šioje šalyje šiemet taip pat gana aukštas“, – sako S. Banelis.

Laukia gausus, tačiau žemesnės klasės derlius

„Kauno grūdai“ prognozuoja, kad šiemet Lietuvos ūkininkų laukia išties gausus derlius, tačiau vyraus žemesnės klasės grūdai. Pasak bendrovės ekspertų, nors tikėtasi kaip niekad gero derliaus, situaciją ženkliai pakoregavo birželio pabaigoje užklupusios liūtys.

„Numatoma, jog šiemet derlingumas viršys vidurkį, tam įtakos turi keliais procentais padidėjęs pasėlių plotas. Kalbant apie derliaus kokybę, pernai daugiau turėjome aukštesnės klasės grūdų. Lietuvoje iš augintojų bendrai buvo supirkta beveik 70 proc. pirmos arba ekstra klasės kviečių. Šiemet numatoma, kad bus supirkta daugiau žemesnės klasės grūdų“, – pažymi AB „Kauno grūdai“ Žaliavų prekybos verslo vadovas Raimundas Surdokas.

Kaip jis aiškina, dar pavasario pabaigoje prognozuota, kad galime tikėtis išskirtinai gero derliaus. Tačiau liūtys ženkliai pakoregavo situaciją. Stiprus lietus ir audros paguldė pasėlius, tai savo ruožtu menkina grūdų kokybę. Pasak jo, nedėkingos oro sąlygos paveikė daugumą Lietuvos regionų, tad pasekmes turėtų pajusti visi Lietuvos ūkininkai. 

R. Surdokas pažymi, kad „Kauno grūdai“ pasiruošę visų klasių grūdų supirkimui: derlių priims 20-yje vietų – savo ir nuomojamuose punktuose, kurie įsikūrę Kaune, Klaipėdoje, Alytuje, Jonavoje, Kėdainiuose, Jurbarke, Radviliškyje, Telšiuose, Šeštokuose, Pilviškiuose, Ukmergėje, Širvintose.

COVID-19 taupo grūdų vartojimą

Įmonės „Agrorodeo“ analitikai skaičiuoja, kad šių metų kviečių derlius Europoje bus mažesnis apie 15 mln. tonų, daugiausiai dėl pavasarį ir vasarą besilaikiusių sausrų. Lietuvos žemdirbiai su nerimu žvelgia į savo pasėlius, kuriuos visai neseniai išguldė smarkios liūtys.

„Įprasta ekonominė logika diktuotų, kad jei derlius bus mažesnis, javų kaina augintojams turėtų būti patrauklesnė ir nereikėtų skubėti su jų pardavimu. Bet koronavirusas pasaulį bando panardinti į precedento neturinčią recesiją ir būtent COVID-19 faktorius šiais metais gali visiškai neįprastu būdu padėti subalansuoti kviečių pasiūlą ir paklausą“, – sako Robertas Lapinskas, „Agrorodeo“ generalinis direktorius.

Pasaulio turizmo organizacijos duomenimis, turistų srautai per 4 šių metų mėnesius susitraukė 30-50 proc., nors masinis šalių užsivėrimas prasidėjo tik kovą. Uždaromi restoranai didino miltų ir jų produktų paklausą namų ūkiuose, tačiau jiems patiems tokių žaliavų iš esmės nebereikėjo.

„Ispanijos malūnų atstovai pasakoja, kad grūdų paklausa pastaruoju metu smuko apie 20 proc. Jei vietos gyventojų maitinimosi įpročiai vos per keletą mėnesių radikaliai nepasikeitė, panašu, kad tokią kainą moka nuo turizmo ypač smarkiai priklausoma šalis, kurią per metus aplankydavo vidutiniškai 89 mln. turistų.

Sutapimas ar ne, tačiau Lietuvoje duonos pardavimai pradėjo smukti nuo kovo mėnesio, kai šalyje įsigaliojo ypač griežtas karantinas“, – brėžia paraleles R. Lapinskas.

Koronaviruso sustabdytos kelionės bei jas dažniausiai lydintis valgymas viešojo maitinimo įstaigose leidžia manyti, kad būtent turizmo ir svetingumo sektoriaus gyvybingumas grūdų paklausai šiemet gali turėti reikšmingą įtaką.

 „Agrorodeo“ analitikų skaičiavimais, vien dėl COVID-19 įtakos svetingumo sektoriui šiemet gali būti „sutaupyta“ apie 12 mln. tonų grūdų. Taip pat neatmeskime prielaidos, kad siekiant patenkinti žmonių maisto poreikius apie 16 mln. tonų grūdų nenukeliaus į pašarus – ir tikėtino kviečių deficito kaip ir nebelieka.

Parengta pagal įmonių pranešimus