Kaunas. COVID-19 virusas sukėlė sumaištį ir pasaulio grūdų rinkose. Pastarosiomis savaitėmis kviečių, rapsų kainos buvo smarkiai kritusios, o kai kurios šalys svarsto, ar reikia riboti tam tikrų produktų eksportą.

„Tarptautinėse rinkose tvyro daug nežinomybės, grūdų kainos šokinėja kiekvieną dieną, nesurasdamos bendros ilgesnio laikotarpio krypties", - teigia grūdų eksportu užsiimančios UAB „Agrorodeo" generalinis direktorius Robertas Lapinskas.

Virusui apimant vis daugiau šalių, biržose panika buvo stipriai jaučiama. Pavyzdžiui, Paryžiaus MATIF biržoje nuo vasario pradžios iki kovo vidurio kviečių kaina (rugsėjo sandoriai) krito 13 eurų - nuo 185 Eur/t iki 172 Eur/t. Tik nuo kovo 17 d. ji pradėjo po truputį atsitiesti ir per savaitę pakilo iki 188 Eur/t.

Rapsų kaina biržoje (rugsėjo sandoriai) nuo vasario pradžios iki kovo vidurio nukrito net 50-čia eurų: nuo 390 Eur/t iki 340 Eur/t. Tik po to per savaitę ji pakilo keliolika eurų, iki 354 Eur/t.

Tačiau tarptautinės grūdų prekybos analitikai linkę teigti, kad ilgalaikėje perspektyvoje eksporto-importo apimtys turėtų išlaikyti nusistovėjusias kryptis ir tendencijas, nors, aišku, artimoje ateityje tam tikrų pokyčių gali atnešti tiek šalyse įvesti karantinai, tiek tarp žmonių tvyranti įtampa.

Pasaulinę prekybą veiks neigiamai

Rinkos analitikų vertinimu, nuo vasario 10 iki kovo 10 d., t.y. per mėnesį, pasaulio rinkose, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu metu, labiausiai krito miežių kainos. Kviečių kainos smuko mažiau, o kukurūzai atvirkščiai - netgi pabrango. Tiesa, ir jų kaina buvo kritusi, tik vėliau pradėjo tiestis.

Pagrindinis kainų kritimo veiksnys buvo koronaviruso paplitimas Kinijoje ir kitose pasaulio šalyse bei su tuo susiję lūkesčiai, kad tai gali sumažinti pasaulinę paklausą. Stambūs vasario ir kovo mėnesio prekybos sandoriai pasižymėjo kainų kritimu: pasiūlos apimtys viršijo paklausą.

Nepaisant to, kad visos produktų rinkos jaučia kritusios pasaulinės paklausos ir naftos kainų spaudimą, pastarosiomis dienomis kviečių kainos pastebimai išaugo. Rinkos ekspertų teigimu, tam įtakos turėjo bent kelios priežastys. Pagrindinė - dėl šalyse įvestų karantinų vartotojai perka daugiau maisto produktų „atsargai". Be to, pagyvėjo spekuliaciniai pirkimai ruošiantis tam atvejui, jeigu situacija blogės ir bus įvesta eksporto ribojimų.

Grūdų rinkos analitikų teigimu, koronaviruso „Covid 19“ išplitimas neigiamai veiks pasaulinę grūdų prekybą iki tol, kol pandemija ims slūgti. Po to galima laukti, kad prekybos apimtys greitai atsistatys, o kainos „sutvirtės".

Paklausa grūdų produkcijai auga

„Neatmestina, kad COVID-19 įšaldytas gyvenimas ir pakeisti mitybos įpročiai, kuomet uždarius viešojo maitinimo vietas imta daugiau gaminti namuose, didins duonos, makaronų ir miltų paklausą. Pirmoji koronaviruso nokautą patyrusi Kinija buvo sumažinusi javų malimą iki 25%, dabar jis vėl atsigauna ir grūdų paklausa šioje šalyje didėja", - sako R. Lapinskas.

Karantinus paskelbusios ir sienas uždariusios šalys sprendžia klausimus, kaip užtikrinti vidaus rinkų aprūpinimą maisto produktais. Sprendimai turės įtakos pasauliniam grūdų eksportui, jeigu kai kurie stambūs eksportuotojai nutartų apriboti ar visiškai sustabdyti užsienio prekybą grūdais.

Pavyzdžiui, Prancūzijoje, vienoje stambiausių Europos Sąjungos grūdų eksportuotojų, pastarosiomis savaitėmis labai išaugo javų paklausa vietos rinkoje.

Pasak R. Lapinsko, Prancūzijoje, kuri yra viena didžiausių grūdų rinkų Europoje, sprendžiama nekasdienė užduotis, nes į parduotuves puolusių šalies gyventojų išauginta grūdinių gaminių paklausa sutampa ir su eksporto padidėjimu. Šalis ieško sprendimų, kaip užtikrinti pakankamą transporto priemonių kiekį ir apskritai logistikos grandinės veikimą, kad būtų patenkinti ir vidaus rinkos poreikiai, ir neužlūžtų užsienio pirkėjų užsakymų vykdymas.

Prancūzijos Pašarų galvijams gamintojų asociacija (SNIA) pranešė, kad užsakymų pašarams kiekis per savaitę išaugo 20-30 proc. Tai siejama su tuo, kad galvijų augintojai puolė į paniką dėl apsirūpinimo pašarais, taip pat su tuo, kad išaugo mėsos ir kitų maisto produktų paklausa vietos rinkoje.

O rinkos tyrimų kompanija „Nielsen" praneša, kad praėjusią savaitę Prancūzijos prekybos centruose makaronų, miltų ir ryžių pardavimai išaugo net tris kartus, palyginti su tokiu pat metu pernai. Dėl to šalies makaronų gamintojai produkcijos gamybos mastą padidino apie 50 proc. O tam, aišku, reikia ir didesnių kiekių žaliavos - miltų.

Prancūzijoje veikianti grupė „Soufflet" taip pat pranešė, kad paklausa jos gaminamiems miltams ir duonos gaminiams išaugo daugiau kaip du kartus.

Europos Sąjungoje ribojimų maisto produktų prekybai tarp šalių narių kol kas nėra. Tačiau dėl uždarytų sienų, muitinių procedūrų ir sanitarinės kontrolės užsitęsia produkcijos pristatymo laikas.

Svarsto, kiek riboti eksportą

Juodosios jūros regiono šalys, tokios kaip Ukraina, didelius grūdų kiekius eksportuojančios į ES bei kitas rinkas, kol kas ypatingų apribojimų užsienio prekybai irgi neįvedė, tačiau bet kuriuo momentu, siekiant užsitikrinti apsirūpinimo maisto produktais saugumą šalių viduje, situacija gali pasikeisti.

Ukraina, viena didžiausių grūdų ir kitos žemės ūkio produkcijos eksportuotojų į Europos Sąjungą, jau praėjusią savaitę pradėjo kalbėti apie maisto produktų eksporto galimus ribojimus. Kol kas šalies valdžia jų neįvedė, tačiau sudarė sąrašą produktų, kurių atsargos kontroliuojamos. Į jį įtraukti kvietiniai miltai, saulėgrąžų aliejus, kruopos ir pan. Jeigu kiltų grėsmė Ukrainos apsirūpinimo maisto produktais saugumui, valdžia gali imtis eksporto ribojimo priemonių.

Tiesa, rinkos analitikų nuomone, vis dėlto mažai tikėtina, kad į ribojimų sąrašą būtų įtraukti ir ukrainietiški grūdai, pavyzdžiui, kukurūzai. Kita vertus, gali kiek padidėti jų paklausa ir vietos rinkoje, nes auga spirito (gaminamo iš kukurūų), kuris naudojamas dezinfekcinių skysčių gamybai, paklausa.

„Eksporto ribojimai turėtų įtakos maisto produktų kainų kritimui vietos rinkoje", - teigia rinkos analitikos kompanija „Ukragrokonsalt".

Tuo tarpu Ukrainos grūdų asociacijos prezidentas Nikolajus Gorbačiovas mano, kad dėl pandemijos žaliavų eksportas, tame tarpe ir grūdų, iš šalies nebus ribojamas. Jo nuomone, eksportą ir prekybą labiau paveikti gali visuotinė panika.

„Kai šalys įveda papildomus karantino apribojimus, tai lėtina tarptautinę prekybą. Kai kurios šalys reikalauja laivų ir ekipažo patikrų bei imtis papildomų karantino priemonių. Šie veiksmai, be abejo, turės įtakos prekybos operacijų greičiui. Tokioje situacijoje pasaulio ekonomika ims „vėsti", - mano N. Gorbačiovas.   

Kita stambi pasaulio grūdų rinkos „žaidėja" Rusija šiuo metu netaiko apribojimų grūdų tiekimui į užsienio rinkas. Remiantis šalies žemės ūkio ministerijos pozicija, leistina metinio eksporto apimtis yra 45 mln. tonų. Esant dabartiniam tiekimo tempui ministerija neprognozuoja, kad einamaisiais žemės ūkio metais bus viršytas nurodytas kiekis.

„Rosstat“ skaičiavimais, visų kategorijų Rusijos ūkiuose grūdų likučiai sudaro 76,9 mln. tonų ir 4,3 mln. tonų viršija 2019 m. lygį.

Rusijoje veikiančio „Agroanalitikos centro" vertinimu, dabartiniu sezonu vis dar išlaikomas aukštas grūdų pasiūlos lygis pasaulinėje rinkoje. Tačiau ekspertai prognozuoja, kad lėtas pasaulio ekonomikos augimas ir toliau neigiamai veiks grūdų kainas.

Tačiau Rusijoje buvo užsimota riboti kai kurių iš grūdų gaminamų maisto produktų eksportą - šalies veterinarijos tarnyba „Rosselchoznadzor“ nurodė pavaldžioms tarnyboms nuo kovo 20 d. dešimčiai dienų drausti bet kokių kruopų išvežimą iš šalies. Tačiau antradienį šį draudimą tarnyba atšaukė nenurodžiusi priežasčių.

O Rusijos žemės ūkio ministerija nurodė regionams pasiruošti produkcijos atsargas dviems mėnesiams. Tuo tarpu Rusijos premjerė Viktorija Abramčenko praėjusią savaitę tvirtino, jog maisto šalyje, įskaitant kruopų, nestinga.

Pateikė pasaulio derliaus prognozę

JAV žemės ūkio departamentas (USDA) pateikė naujausią pasaulio derliaus prognozę. USDA duomenimis, šį sezoną, palyginti su ankstesniu sezonu, tikimasi, kad pasaulio kviečių derlius išaugs 4,5 proc., miežių - 12,2 proc., iki 11 metų maksimumo. Prognozuojama, kad kukurūzų derlius sumažės 1,0 proc.

USDA vertinimu, pasaulio kviečių derlius 2019-2020 sezoną gali būti rekordinis ir siekti beveik 764,5 mln. tonų, tai būtų 33,0 mln. tonų daugiau negu gauta 2018-2019 metų sezoną.

Tuo pat metu USDA tikisi, kad pasaulinis kviečių suvartojimas bus mažesnis už bendrąjį derlių 9,6 mln. tonų, o tai atitinkamai padidins galutines atsargas. Prognozuojama, kad galutinės kviečių atsargos pasaulyje išaugs iki rekordinių 287 mln. tonų.

Manoma, kad pasaulio kukurūzų derlius šį sezoną pasieks 1,112 mlrd. t (–11,3 mln. tonų, palyginti su 2018-2019 metų sezono rodikliu). USDA tikisi, kad pasaulinis kukurūzų suvartojimas bus 23,5 mln. tonų didesnis nei bendrasis jų derlius, todėl galutinės kukurūzų atsargos bus mažesnės ir pasieks penkerių metų žemiausią lygį - 297 mln. tonų.

Buferiu taps tarpinė grandis

Lietuvoje per metus užauginama apie 4,5 mln. tonų javų. Net jei gamtinės sąlygos suprastės, duonos tikrai užteks, kadangi savoms reikmėms šalies viduje per metus sunaudojame tik apie 190 tūkst. tonų javų.

„Prognozuoti, kiek šių metų Lietuvos javų derlius gali sugeneruoti pajamų iš eksporto, šį pavasarį sunku ne tik dėl nenuspėjamų gamtos sąlygų. Tai priklausys nuo javų paklausos pasaulyje ir atskirose šalyse, valiutų kursų svyravimų bei konkurencijos su kitomis šalimis, auginančiomis bei eksportuojančiomis javus – o šių aplinkybių raidos koronaviruso perbraižomame rinkų žemėlapyje nuspėti neįmanoma", - teigia R. Lapinskas.

Pasak „Agrorodeo" vadovo, kita vertus, laukiant, kaip COVID-19 paveiks pasaulio ekonomiką, Lietuvoje darbas ir žemdirbių finansavimas vyksta įprastu ritmu, sudaromi šio derliaus ateities pirkimo sandoriai, kurių finansinis nežinomasis teks tarpinei prekybininkų grandžiai. „Kartu tai indikuoja, kad grūdų sektoriuje nei artimu, nei ilgesniu laikotarpiu apokaliptinio scenarijaus tikrai neprognozuojame", - spaudos pranešime teigia R. Lapinskas.

MŪ inf