Akademija (Kėdainių r.). Jau visai netrukus prasidės 2017-ųjų derliaus kainų fiksavimo sezonas, kai žemdirbiai bus pradėti atakuoti vadybininkų skambučiais ir SMS žinutėmis, siūlančiomis fiksuoti grūdų kainas. Ar tai reikėtų daryti, ar ne, argumentuotai svarsto Lietuvos grūdų augintojų asociacijos administracijos vadovas Ignas Jankauskas (nuotr.).

Vargu ar verta tikėtis didesnių kviečių kainų. Kviečių kainą žemyn spaudžia produkcijos perteklius - pasaulinės grūdų atsargos nuo 2012 m. jau penkeri metai iš eilės auga. Tai lemia kainos mažėjimą tokiu pačiu tempu. Kol nepasigirs rimtas signalas, kad atsargos mažėja, t. y. didėja paklausa ir mažėja auginami plotai, tol stiebtis kainai perspektyvų kaip ir nėra.

Kasmet pasaulyje užauginama 700 mln. tonų kviečių ir auginimas kasmet didėja. Nors kviečių auginama daugiau, tačiau vartojimas mažėja. Skaičiuojama, kad pernai suvartota 2 procentais mažiau kviečių, o įvertinant tai, kad vienas procentas yra šiek tiek daugiau negu visas Lietuvoje užauginamas kviečių kiekis, galima įsivaizduoti, kokio masto yra vartojimo sumažėjimas.

Panašu, kad ir šiemet lygiai tas pats veiksnys spaus kviečių kainą žemyn, nors buvo pranešta, kad apie 8 proc. mažės kviečių plotas. Tačiau bent jau kol kas tokie pranešimai jokios įtakos kainų pokyčiams nepadarė.

LGAA apskaičiavo pastarųjų 18 metų tos pačios prekybos dienos vidutinė grūdų kainą (vasario 2 dienos): vidutinė tos dienos kaina susidaro 164 eurai už toną. Kontraktuojant būsimą derlių ypač svarbus pardavimo momentas. Yra labai aiški kainų tendencija: nuo gegužės vidurio iki beveik rugsėjo pradžios fiksuojama akivaizdi kainų duobė.

Grūdų rinkos tendencijas analizuoja Lietuvos grūdų augintojų asociacijos administracijos vadovas Ignas Jankauskas ir asistentė Ieva Bastienė

„Jei jūs turite 100 ha kviečių ir prikuliate vidutiniškai 5 t/ha, tai parduodamas liepos-rugsėjo mėnesiais per 18 metų laikotarpį prarandate apie 90 tūkst. eurų, - įspūdingus skaičius pateikė I. Jankauskas. - Skaičiuojant, kad žemės hektarą galima įsigyti už 5-6 tūkst. eurų, skaičiuokite, kad jūs per tą laikotarpį neįsigijote 15 ha žemės vien dėl neteisingo pardavimo momento pasirinkimo".

Beje, per pastaruosius penkerius metus vadinamasis kainų duobės periodas gerokai išsitempė. Rinkos dalyviai suprato, kad spalį niekas dar neturi kur dėti grūdų, ir galima kainą mušti žemyn. Faktiškai pardavimo laikas lieka nuo gruodžio iki kovo-balandžio (su tam tikrais niuansais).

„Ši informacija yra labai svarbus argumentas, kad būtina investuoti į grūdų laikymo sandėlius. Dabar susandėliuoti galima apie 60 proc. visų LGAA narių užauginamų grūdų, bet aišku, kad sandėlių dar trūksta", - sakė I. Jankauskas.

Rapsų rinkos analizė rodo, kad kasmet maždaug apie spalį mūsų supirkėjai moka netgi daugiau, negu tuo metu yra MATIF biržos kaina (MATIF+10 eurų), tačiau apie 80 proc. rapsų Lietuvoje yra superkama per laikotarpį nuo liepos vidurio iki rugsėjo galo. Likęs kiekis išsidėsto tolygiai iki kovo mėnesio, kuomet atsiranda antroji banga, kai kaina būna didesnė negu biržinė.

„Išlaikius rapsus keturis mėnesius, galima gauti 35 eurus/t daugiau. Jei parduodama tūkstantis tonų, susidaro jau papildomi 35 tūkst. eurų", - skaičiuoja I. Jankauskas. Peršasi išvada, kad ir rapsus labai apsimoka sandėliuoti. Kol kas tendencijos yra tokios, kad mūsų žemdirbiai labiau įpratę sandėliuose laikyti kviečius, o ne rapsus.

Kviečių kaina biržoje dabar siekia 172 eurai/t, todėl jau galima pradėti galvoti apie jų kontraktavimą. Ryški biržos žvaigždė šiuo metu yra rapsai. Deja, į tai sureaguoti jau vėloka, nes žieminių rapsų plotų jau nepadidinsi, o vasariniai faktiškai yra nykstantys augalai Lietuvoje - jų auginimas apsunkintas iki tokio lygmens, kad netgi aukšta dabartinė kaina negali pateisinti jų įvedimo į sėjomainą. Šiuo metu už 2016 m. rapsus galima gauti per 420 eurų/t, būsimas derlius kontraktuojamas per 390 eurų/t.

MŪ inf.