Kaunas, vasario 4 d. Padėtis grūdų sektoriuje šiandien kelia rūpesčių perdirbėjams, gyvulių ir paukščių augintojams. Problema ypatinga tuo, kad brangstant grūdams, o kartu ir pašarams, mėsos ir paukštienos supirkimo kainos mažėja. Dėl tokių kainų žirklių gali žlugti ne vienas ūkis ir įmonė.

Šią situaciją ketvirtadienį aptarė Seimo Kaimo reikalų komiteto nariai išvažiuojamajame posėdyje „Kauno grūdų" bendrovėje.

Pasak bendrovės „Kauno grūdai" generalinio direktoriaus Tautvydo Barščio, visi žemės ūkio gamybos ir perdirbimo sektoriaus dalyviai yra susiję daugybe saitų, todėl bet koks disbalansas gali atnešti tik trumpalaikę sėkmę atskiriems rinkos dalyviams, o ilgalaikės perspektyvos požiūriu nukenčia visi. Jei grūdų augintojai šiandien džiaugiasi smarkiai išaugusiomis supirkimo kainomis, tai kitąmet jie gali žlugti dėl to, kad neturės kam parduoti grūdų, nes gyvulių augintojai, gelbėdamiesi nuo visiško žlugimo, išskers bandas, o atkurti jas prireiks ne vienų metų.

„Jei šiandien ūkininkas likviduos savo bandą, tai labai tikėtina, kad jos daugiau iš viso nebeatkurs", - sakė T. Barštys

Kainų žirklės dar augs

Šio sezono pašarinių grūdų ir paukštienos kainų kreivių tendencijų niekas nenumanė. Nors neįtikėtina, tačiau brangstant pašariniams kviečiams, paukštienos kaina krenta, perdirbėjai patiria nuostolių. Pasak „Kauno grūdų" Augalininkystės skyriaus vadovo Raimundo Surdoko, pašarinių kviečių tona sezono pradžioje kainavo 460 litų, o š. m. sausio mėnesį - net 840 litų. Paukštienos skerdenos kaina kito visiškai neproporcingai grūdų kainai. Grūdų kainos augimas pamėnesiui sudarė 20, 30, 35, 56, 82 proc., tačiau ir tai, anot R. Surdoko, dar ne viršūnė. Tuo tarpu paukštiena nuo sezono pradžios pigo, pakilimai buvo labai nežymūs, o juos vėl keitė kritimai.

Tokio grūdų ir paukštienos kainų neatitikimo toli ieškoti nereikia. Anot R. Surdoko, situaciją nulėmė išaugusi paukštienos pasiūla: smulkieji augintojai ir mažesnės įmonės neatlaikė grūdų brangimo ir „išmetė" į rinką nemenką kiekį paukštienos, tuo dar labiau prislėgdami rinką. Lapkričio mėnesį grūdų kainos dar labiau šoktelėjo į viršų, tad atrodė, kad situacija šiek tiek pasitaisys, tačiau paukštienos pasiūla dar labiau padidėjo ir jų skerdenų kainos dar labiau krito. Nuo 2010 m. liepos mėnesio pašarinių kviečių kaina pakilo beveik 100 proc., o paukštienos skerdenos kaina yra 1,5 proc. mažesnė negu pernai liepą.

Kas turėtų pasikeisti, kad verslas išeitų iš pragaištingos situacijos? „Šiuo metu kilogramas paukštienos kainuoja apie 5 litus, o tona grūdų apie 840 litų. Kad ateitume į pradinį tašką, skerdenos realizavimo kaina turi pakilti bent 10 proc. Grūdų pigimo tikėtis neverta. Lietuvoje maistinių grūdų kaina siekia 900-940 Lt/t. Prognozuojama, kad pašarinių kviečių kaina gali pakilti dar maždaug 100 Lt. Tad mėsos kainos ūgtelėjimas 10 proc. vis vien nekompensuos nuostolių. Tikėtis 15 proc. pabrangimo vargu ar galima tikėtis, todėl sudėtinga prognozuoti, kaip reikalai klostysis toliau", - sakė R. Surdokas.

Brangiai mokėdamos už žaliavą ir pigiai parduodamos mėsą, perdirbimo įmonės nuo rugsėjo patiria nuostolių. Ši problema pagimdė kitą sudėtingą problemą - apyvartinių lėšų stoką. Pirkdami brangstančius grūdus, „Kauno grūdai" (įmonės mėnesio grūdų poreikis 20 tūkst. tonų) kiekvieną mėnesį iš apyartinių lėšų išima 3-5 mln. litų. Tokios pat tendencijos ir kitose grūdų perdirbimo įmonėse. Blogėjant veiklos rezultatams, bankai didina įmonių rizikos rodiklius ir atsisako suteikti kreditus apyvartinėm lėšom.

Situaciją pagerintų naujos sąlygos gamybos augimui

Žemės ūkio viceministro Aušrio Macijausko žodžiais, šiandieninė situacija gali džiuginti tik tuos grūdų augintojus, kurie visiškai negalvoja apie rytdieną. Didžiuliai kainų svyravimai yra didžiausias žemdirbio priešas. „Šiandieninės aukštos grūdų supirkimo kainos grūdininkams nenaudingos, nes pradės mažėti gyvulių ir mėsos gamyba, o kartu ir grūdų poreikis. Šerti brangiais pašarais neapsimoka. Intervencinės priemonės yra laikinos, jomis bandoma apsaugoti tik nuo visiško žlugimo, tačiau tai menkas išsigelbėjimas", - sakė A. Macijauskas.

Viceministras informavo, kad Žemės ūkio ministerija išsiuntė kreipimąsi Ukrainai, prašydama parduoti kukurūzų ir kviečių Lietuvos gyvulių augintojams. Per susitikimą Berlyno parodoje „Žalioji savaitė" Ukrainos ministras pažadėjo patenkinti tokį Lietuvos prašymą. „Kukurūzų gausime, bet dėl kviečių gali iškilti kliūčių, nes į Europos Sąjungą įvežamiems grūdams taikomas 95 EUR/t muito mokestis", - sakė viceministras A. Macijauskas. Jis užsiminė, kad esama požymių, jog Europos Komisija numato svarstyti muito mokesčio sumažinimą žemos kokybės grūdams.

Viceministro teigimu, prašomas kiekis nepaveiks grūdų kainos vidaus rinkoje, tačiau išgelbės augintojus.

Vertindamas grūdų sektoriaus perspektyvą, A. Macijauskas sakė, kad yra objektyvių priežasčių grūdų kainai pakilti iki 1 000 Lt/t. Grūdų gamyba pasaulyje nedidėja, o vartotojų sparčiai daugėja, nes besivystančių šalių perkamoji galia auga. Grūdai vartojami maistui, perdirbami į pašarus. Pašarų poreikis augs sparčiai ir bus didesnis už pasiūlą.

Rusijos ambicijos pamaitinti pasaulį nepagrįstos, nes derliai labai priklauso nuo gamtos sąlygų. Be to, šioje šalyje trūksta specialistų, prastas ūkių administravimas. Ukrainoje visa žemė dirbama, tad vienintelis kelias - didinti derlingumą. Lietuvos grūdų ūkis galėtų tapti sėkmingu tarptautinių rinkų dalyviu, tačiau yra įvairių kliūčių.

Viena iš priežasčių, stabdančių žemės ūkio gamybą, A. Macijauskas įvardijo atgyvenusią ES Bendrąją žemės ūkio politiką. „Ją reikėtų reformuoti iš esmės, orientuoti ne į kraštovaizdžio išsaugojimą, o į sveiko ir pigaus maisto gamybą", - sakė viceministras.

Laimi ne žemdirbys ir ne perdirbėjas

Susitikime dalyvavęs Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Jonas Talmantas teigė, kad vieninteliai dabartinės situacijos laimėtojai yra trąšų pardavėjai: trąšų kainos kyla kosminiu greičiu. „Prognozuoju, kad esant šiandieninėms trąšų kainoms, naujo derliaus 2 klasės grūdų 1 tonos savikaina sudarys 600 litų. Žemdirbys iš to nelaimės, vartotojas nukentės, o perdirbėjai su minusu irgi ilgai netemps", - sakė J. Talmantas.

Pasak LŪS vadovo, ūkininkai irgi susiduria su bankų nenoru kredituoti, įmonės irgi atsisako parduoti trąšų skolon. „Ūkininkai gali užsėti dar didesnius plotus, tačiau jeigu nebus kuo jų tręšti, derliaus nėra ko tikėtis", - atkreipė dėmesį J. Talmantas.

***
Posėdyje prieita vieningos nuomonės, kad sąlygos gyvulininkystės plėtrai, nuo kurios priklauso grūdų ūkis, Lietuvoje nepalankios. Todėl šioje srityje Vyriausybės lygiu reikalinga koordinuoti Aplinkos, Sveikatos apsaugos ir Žemės ūkio ministerijų veiksmus, supaprastinant gyvulininkystės įmonių statybos leidimų išdavimo tvarką ir aplinkosauginius reikalavimus gyvulininkystės ūkiams. Tai tinkamai turi būti suderinta su pagrįstais visuomenės interesais.

Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Edmundas Pupinis iškėlė idėją apie smulkiųjų gamintojų kooperacijos modelį, siekiant juos integruoti į stambių žemės ūkio produktų perdirbimo įmonių veiklą, kartu kuriant ir pasidalijant pridedamąją vertę.

MŪ inf.