Vilnius. Šiemet kaip niekada anksti prasidėjusi javapjūtė eina į pabaigą. Kol kas galutinių rezultatų, koks bus bendras Lietuvos javų ir kitų augalų derlius, dar nėra, tačiau prognozuojama, kad jis galėtų būti kiek didesnis už pernykštį. Grūdų kokybė irgi, atrodo, bus truputį geresnė.

Derlių „gelbėjo“ žiemkenčiai

Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas (LAEI) liepos 20-ąją pateiktoje derliaus prognozėje nurodė, kad šiemet dėl nepalankių klimato sąlygų (šalnų pavasarį ir sausros vasarą – red.) numatomas prastesnis negu pernai vasarojaus derlingumas ir geresnis žieminių augalų derlius. Kaip prisimename, pernykštį derlių mūsų šalyje irgi stipriai sumažino sausra.

LAEI duomenimis, pagrindinį šių metų prognozuojamą grūdinių augalų derliaus augimą (17 proc. didesnį nei pernai) sąlygojo ženkliai (net 66 proc.) didesnis žieminių javų pasėlių plotas, negu buvo 2018-aisiais. Dėl to prognozuojamas šiųmetis žieminių javų derlius gali būti 1,6 mln. t, arba 71,3 proc. didesnis negu pernykštis. Vasarinių javų derlių dėl mažesnių jų deklaruotų plotų ir mažesnio derlingumo LAEI specialistai prognozavo 700 tūkst. t, arba net 40,5 proc. menkesnį negu pernai.

Lietuvos grūdų perdirbėjų asociacijos (LGPA) direktorė Dalia Ruščiauskienė irgi teigia, kad šiemet bendras pasėlių derlius turėtų būti didesnis už pernykštį ir tai lemia smarkiai didesni žieminių javų plotai. Toks būtų bendras vertinimas. Tačiau situacija kiekviename ūkyje ir net lauke skirtinga, priklausomai nuo vegetacijos metu gauto drėgmės kiekio bei dirvožemio struktūros.

LAEI liepos mėn. prognozės duomenimis, bendras šių metų grūdinių augalų derlius gali sudaryti 5,129 mln. t. Skaičiuojama, kad pernai jis siekė tik 4,379 mln. t, o 2017 m. – 5,782 mln. t. Per pastaruosius penkerius metus didžiausias Lietuvos derlius subrendo 2015-aisiais, kai gauta net 6,521 mln. t grūdinių augalų.

Grūdų kokybė šiemet neblogesnė už pernykštę

Valstybinė augalininkystės tarnyba (VAT) prie ŽŪM pateikia duomenų apie į supirkimo įmones atvežtų javų ir rapsų kokybę. Manoma, kad kviečių kokybė nebus prastesnė nei pernai.

VAT duomenimis, rugpjūtį šalies įmonėse supirkti grūdai, palyginti su liepos mėnesiu, yra drėgnesni: kviečiuose drėgmės kiekis svyruoja nuo 11,2 iki 22,5 proc. Tuo tarpu liepos pabaigoje buvo 10,8–20,0 proc. (I ir II kokybės klasės grūdams reikalaujama 12–19 proc.), miežiuose – nuo 12 iki 21,6 proc. (I kokybės klasės grūdams reikalaujama 12–19 proc.).

Sprendžiant iš gautos pirminės informacijos, tarp atvežtų į supirkimo įmones javų turėtų vyrauti II kokybės klasės žieminiai ir vasariniai kviečiai. Pasak VAT, aiškesnis vaizdas susidarys gavus visų mėginių kritimo skaičiaus, hektolitro masės ir priemaišų kiekio duomenis, kurie šiais metais yra ypač svarbūs. Neatitinkantys šių rodiklių reikalavimų javai iš I klasės gali nukristi net į IV.

Prognozuojama, jog vertinant baltymų ir glitimo kiekius, šiemet kviečių kokybė, lyginant su praėjusiais metais, bus šiek tiek geresnė. Kokybiškiausias derlius užaugo šiauriniuose rajonuose, kur rugpjūčio 5–11 d. buvo superkami tik I–II klasės kviečiai. Tiesa, javų kokybė skiriasi: dalis derliaus tenkina aukščiausius kokybės reikalavimus, o dalis grūdų partijų dėl per mažos hektolitro masės (smulkūs grūdai), nepakankamo sukaupto baltymų kiekio ar per žemo šlapiojo glitimo kiekio yra priskiriami III ir net IV kokybės klasėms.

Kviečių sausiosioe medžiagose (SM) randama nuo 8,8 iki 19,4 proc. baltymų (I klasės grūdams reikalaujama ne mažiau kaip 13 proc., o III klasei – ne mažiau kaip 10,5 proc.), miežių – nuo 10,1 iki 19,3 proc. SM (I kokybės klasės grūdams reikalaujama ne mažiau kaip 11 proc., o II klasei – ne mažiau kaip 9,0 proc.).

Nuvilia kritimo skaičius

VAT duomenimis, net tame pačiame Lietuvos regione derliaus kokybė – labai nevienalytė. Pavyzdžiui, šlapiojo glitimo kiekis kviečiuose vidurio Lietuvos rajonuose svyruoja nuo 14,7 iki 40,0 proc. (I kokybės klasės grūdams reikalaujama ne mažiau kaip 28 proc., o III klasei – 19 proc.).

VAT Augalininkystės produktų kokybės tyrimų laboratorijai pristatytų mėginių kokybė rodo, kad šiemet, kaip ir 2018 metais, ūkininkus nuvilia kviečių kritimo skaičiaus rodiklis. Jis pagal supirkimo standarto reikalavimus I klasės grūdams turėtų būti ne mažesnis kaip 220 s, o atliekant tyrimus nustatoma nuo 187 iki 301 s. Superkamų I kokybės klasės rugių kritimo skaičius turėtų būti ne mažesnis kaip 120 s, o nustatoma 93–172 s.

Be to, padažnėjo atvejų, kai nustatoma kūlėmis užkrėstų kviečių.

LGPA direktorė irgi teigia, kad šių metų derliaus grūdų kokybę bendrai galima vertinti kaip pakankamai gerą. „Didesnė pusė supirktų grūdų, kalbant apie kviečius, yra pakankamai aukštos kokybės ir pagal lietuviškus vertinimus nupirkti kaip ekstra ir pirma klasė. Esminių ir didelių kokybės problemų nėra. Pasitaikė šiais metais daugiau kūlėtų kviečių, yra pastebėjimų dėl mažesnio W ir P/L vertės rodiklių, kurie nusako miltų kepimo savybes“, - pastebi D. Ruščiauskienė.

Rapsai ne tokie aliejingi

LGPA duomenimis, rapsai šiais metais sukaupė mažesnį aliejaus kiekį nei įprastai, vidutiniškai 40-42 proc.. Pernai rapsuose aliejaus kiekis buvo vienu procentiniu punktu ir daugiau aukštesnis.

VAT duomenimis, aliejaus kiekis superkamuose rapsuose svyruoja nuo 39,4 iki 48,7 proc. Ūkininkai nusimena, kai aliejaus kiekis nesiekia 40 proc., nes tokio kiekio reikia I kokybės klasės rapsams. II kokybės klasei turi būti ne mažiau kaip 38 proc. aliejaus.

Tiriant žieminių rapsų, užaugintų VAT veislių tyrimo skyriuose, sėklų mėginius pastebima, kad aliejaus rapsai tikrai sukaupė mažiau: 2018 m. jo kiekis daugeliu atveju svyravo tarp 47–49 proc., o šiemet dažniausiai randama nuo 43 iki 46 proc. Tačiau tai nėra blogas rodiklis, nes jis atitinka aukščiausios klasės (daugiau nei 40 proc.) reikalavimus.

Tikisi, kad pardavimo sutartys bus įvykdytos

Kartu su javapjūte prasidėjo ir naujojo derliaus supirkimas įmonėse bei eksportas. LGPA duomenimis, šiais metais išankstinės sutartys su grūdų pardavėjais sudarė apie 10-15 proc. planuojamo išauginti derliaus kiekio. Jos vykdomos pagal pristatymo grafikus, ir supirkėjai tikisi, kad bus įvykdytos.

Šiųmečių grūdų eksportas dar tik prasidėjo. „Kadangi didelis procentas grūdų parduodama per brokerius, tai iš anksto dažnai nėra žinoma, kokia šalis bus grūdų gavėjas. Grūdų eksportas dar tik prasidėjęs, kol kas pirmieji kiekiai išplaukė į Europą“, - pasakoja D. Ruščiauskienė, pridurdama, kad pastarąją savaitę iš uosto du laivai bus išsiųsti į Saudo Arabiją. 

Tiek lietuviškų grūdų augintojai, tiek eksportuotojai dideles viltis sieja su atsivėrusia galimybe prekiauti su milžinišką rinką turinčia Kinija. Pasak LGPA direktorės, pirma bandomoji grūdų partija į Kiniją jau išvyko, kraunama labai nedidelė kita. Tačiau dėl eksporto ateities labai sunku atsakyti, yra daug dedamųjų, pagrindinis – konkurencingos kainos klausimas.

Praėjusių metų Lietuvos grūdų pagrindinės eksporto kryptys buvo Ispanija, Latvija, Nigerija, Saudo Arabija, Turkija. Statistikos departamento duomenimis, Lietuva pernai eksportavo apie 2 mln. t grūdų. Šių metų pirmąjį pusmetį jau eksportuota 1,5 mln. t, daugiausiai į Saudo Arabiją, Turkiją, Sudaną, Pietų Afriką.

MŪ, VAT inf.