Kaunas. Uogų augintojai sutaria dėl vieno - šiųmetis uogų derlius gausus, bet ne auksinis, mažesnis negu pernai. Ankstyvosios ir vėlyvosios braškės sunoko panašiu metu ir gausiai, bet jų sezonas buvo labai trumpas. Serbentų kainos, kaip ir pernai, prastos, o realizuoti sudėtinga - šaldikliuose dar guli praeito sezono uogos. Šilauogių augintojams tokių bėdų nekyla - uogos sunoko dešimčia dienų anksčiau, ir nors jos brangios, bet paklausios.

Pasak Lietuvos braškių augintojų draugijos vadovo Vido Juodsnukio, masinis braškių skynimo sezonas baigtas. Prekyvietėse dar galima rasti vėlyvųjų ar remontantinių braškių. Pastarųjų bus galima skanauti iki rudens, bet tai jau ne masinė prekyba, kuomet uogų ir kaina įkandama, ir pasiūla didelė.

V. Juodsnukio teigimu, šiemet ir ankstyvosios, ir vėlyvosios braškės ėmė nokti vienu metu. Dėl šios priežasties braškių sezonas kaip staiga prasidėjo, taip netikėtai ir baigėsi. Kai kurie pirkėjai, per ilgai laukę mažesnių kainų, liko be uogų. Kad braškių skynimo sezono bus toks trumpas, nesitikėjo ir patys ūkininkai. 

„Mes šiek tiek kitaip mąstėme prieš prasidedant uogoms, neplanavome, kad sezonas bus toks trumpas. Paprastai braškes skindavome du su puse mėnesio, o šiemet vos pusantro - nuo birželio pradžios iki liepos vidurio", - sako V. Juodsnukis, pridurdamas, kad ši aplinkybė derliui įtakos neturėjo.

Braškių augintojai priskynė vidutiniškai 5-6 tonas uogų iš hektaro. Geresniais metais priskindavo pora tonų daugiau, tačiau šią žiemą pietinius rajonus pakando šalnos, prasidėjus vasarai - karščiai, o skinant - ir smarkios liūtys.

„Būdavo, pradedame dirbti ir užeina tokie lietūs, kad tenka viską mesti. Skinti šlapias uogas labai negerai. Nukenčia jų kokybė, transportavimas. Sąlygos buvo sudėtingos, bet mes susitvarkėme. Vartotojas negali per daug skųstis, nepalikome be uogų. Ir kainos labai nesikeitė, išsilaikė panašios, kaip ir pernai. Pirmosios braškės iš šiltnamių buvo brangios - iki 10 eurų, bet vėliau kainavo maždaug 1,5-2 eurus", - sako V. Juodsnukis.

Dar pigiau nusipirkti braškių buvo galima ūkiuose. Skinant uogas patiems, litras uogų kainavo 1 eurą. Norinčių prisiskinti šviežių uogų kasmet daugėja, o ūkininkams tai į naudą - šitaip sprendžiamas darbo jėgos klausimas.

Už kilogramą nuskintų braškių skynėjams ūkininkai moka nuo 20 iki 30 euro centų, tačiau dirbančiųjų vis tiek trūksta. Daugiausiai gelbsti mokiniai, tačiau ir šie po Joninių dažniausiai išsibarsto.  

Skinti ar neskinti - serbentynų dilema

Lietuvos verslinių sodų asociacijos „Vaisiai ir uogos" vadovas Darius Kviklys sako, kad šiemet juodųjų serbentų derlius geras, tačiau kainos, kaip ir pernai, prastos, nes Lenkijos perdirbimo fabrikai dar turi praeito sezono derliaus.

„Nemažai serbentynų buvo įveista per 5 pastaruosius metus ir jau tikrai su naujomis, geromis, produktyviomis veislėmis, todėl derliai gausūs, tačiau uogų kaina tebėra maža. Mano žiniomis, kai kurie juodųjų serbentų augintojai net svarsto, ar verta skinti uogas. Yra ir tokių, kurie jau nenuskynė serbentų. Įmonės, užsiimančios gėrybių šaldymu, siūlo labai nedideles kainas, nes tokios šiuo metu pasaulinės rinkos tendencijos. Kaimyninė Lenkija dar lig šiol turi pernykščių užšaldytų uogų", - sako D. Kviklys.

Šimtas tonų praeitų metų derliaus liko ir ūkininko Felikso Šlėvės šaldytuvuose. „Nuo pernai turim užšaldę, niekam jų nereikia. Ir šiemet panašios prognozės, nežinau, kur reikės realizuoti", - nerimauja F. Šlėvė.

Jo ūkyje juodųjų serbentų nuėmimas jau įpusėjęs. Uogų priskinama šiek tiek mažiau negu pernai, bet vis vien daug. Ūkininkas sako, kad padėtis labai suprastėjo tada, kai baigėsi verslo ryšiai su Rusija.

„Anksčiau visas uogas rusams parduodavome. Europoje nėra kam, visi turi savų uogų. Šiemet nuskinsim apie 300 tonų, gal daugiau. Mažai priimsim saugoti iš kitų augintojų, nes bus problema, kur savas uogas sudėti. Liūdnas vaizdas...", - neslepia ūkininkas, investiciją į šaldymo įrangą laikydamas vienu iš protingiausių verslo žingsnių.  

Tuo tarpu ūkyje auginamų aviečių realizacija sklandesnė, dalis nuskinto vasarinių uogų derliaus jau parduota. „Vasarinių aviečių derlius nuimtas. Uogos didelės, gražios. Dar stovi šaldytuve kokios 3 tonos, pusantros jau nupirkta. Šiemet savikaina apie 2,5 euro, o pirkėjų ieškoti nė nereikia - patys mus susiranda", - pasidžiaugia F. Šlėvė.

Raseiniškiui ūkininkui Vidmantui Karabinui problemų realizuoti serbentų derlių neiškilo. Ir raudonuosius, ir juoduosius jis kasmet parduoda lietuvių supirkėjams, partneriams, su kuriais seniai bendradarbiauja. Ūkininkas pripažįsta, kad serbentų kainos mažos, ir tik šalia auginamos šilauogės padeda lengviau gyventi.

„Raudonųjų serbentų kilogramas kainuoja 50 euro centų, juodųjų - 25 euro centai, šilauogės - 5 eurai. Toks ir palyginimas", - sako V. Karabinas.

Šilauogės šiemet ankstyvos

Šilalės rajone šilauoges auginantis ūkininkas Vladas Letukas sako, kad šilauogės šiemet sunoko bent dešimčia dienų anksčiau negu pernai. „Ir orai geri, ir uogos geros. Jau dvi savaitės, kaip skiname vidutinio ankstyvumo šilauoges. Ankstyvųjų neauginame, nes žūva krūmai, neatlaiko mūsų gamtos. Kiek priskinsim, žinosim tik rugsėjo mėnesį, dabar dar neskaičiuojam. Matau, kad derlius bus šiek tiek mažesnis negu pernai, bet nėra ko norėti - pernai jis buvo beprotiškas", - prisimena V. Letukas.

Ūkininkas džiaugiasi, kad pirkėjų šioms uogoms netrūksta: „Pas mus kainos normalios, aš su turgumi nekonkuruoju. Kilogramas šilauogių pirmąją savaitę kainavo 4, dabar jau 3,5 euro".

Šilališkis daugiausia bendradarbiauja su „Vilniaus prekyba", tačiau sulaukia ir nemažai pirkėjų ūkyje. Tiek V. Letukas, tiek V. Karabinas teigia, kad šilauogėms, skirtingai nei kitoms uogoms, nesunku rasti ne tik pirkėjų, bet ir skynėjų.

MŪ inf.