Vilnius. Prognozuojama, kad dėl energetikos krizės smuks trąšų rinka, išaugs grūdų savikaina ir bus daroma neigiamas poveikis visai maisto grandinei. Skaičiuojama, kad jau šiuo metu Europoje trąšos gaminamos tik 40 proc. pajėgumu.

Trąšų ir grūdų prekybos bendrovės „Scandagra“ vadovo Mariaus Vasiliausko teigimu, nuo energetikos krizės pradžios gamtinių dujų kaina augo daugiau nei 500 proc., palyginti su lygiu prieš metus.

Anot jo, rugpjūčio pabaigoje, kai gamtinių dujų kainos perkopė 300 Eur/MWh ribą, dauguma Europos trąšų gamintojų iki minimumo sumažino arba visai sustabdė gamybą.

Iš JAV plukdomos trąšos – ne išsigelbėjimas

„Rasti alternatyvų, kuo pakeisti drastiškai sumažėjusį Europoje pagaminamų trąšų kiekį, bent jau kol kas labai sudėtinga, nes trąšų iš Rusijos ir Baltarusijos dėl ES sankcijų importuoti negalime. Kad bent iš dalies pavyktų užtikrinti rinkos poreikį, „Scandagra“ dar birželį pradėjo pirkti trąšas iš JAV“, – sako M. Vasiliauskas ir pridūrė, kad toks sprendimas – ne panacėja, nes Amerikos trąšų gamintojų pasiūla taip pat labai ribota.

Įmonės „Scandagra“ produkto vadovo Lino Grinevičiaus žodžiais, energetikos krizė sukėlė didelę ir daugeliu požiūrių grėsmingą situaciją žemės ūkio sektoriuje.

Jo teigimu, Europos trąšų rinka siekia apie 35 mln. t, iš kurių 70 proc. sudaro azoto trąšos. Skaičiuojama, kad šiuo metu Europoje trąšos gaminamos tik 40 proc. pajėgumu.

Anot L. Grinevičiaus, žemės ūkio verslo rinkos dalyviai šiemet suskubo pasirūpinti trąšomis naujam sezonui. Tačiau didelės gamybos sąnaudos, staiga išaugusi paklausa ir labai ribota pasiūla kelia trąšų kainas į naujas aukštumas.

Be to, sunku prognozuoti, kad pagerės situacija ir stabilizuosis kainos, bet situacija kas savaitę tampa vis labiau įtempta, todėl šių metų pabaigoje azoto trąšų kainos galimai pasieks naujus rekordus.

Poveikis rinkai peržengia žemės ūkio sektoriaus ribas

Trąšų rinkos situacija daro didelę įtaką ir grūdų savikainai. „Lietuvoje trąšų išlaidų dalis, tenkanti 2023 m. derliaus hektarui, perkops 2 tūkst. Eur ribą, o tai yra 40 proc. daugiau nei praėjusį sezoną. Toks žemės ūkio produkcijos savikainų augimas atsilieps visai maisto gamybos grandinei“, – aiškina bendrovės vadovas M. Vasiliauskas.

Jis taip pat primena, kad veiklą sustabdžiusių trąšų gamintojų poveikį patirs ne tik žemės ūkio, bet ir kiti sektoriai. Sumažėjusi CO₂ gamyba gali tapti dideliu išbandymu gėrimų ir maisto pramonei.

„Prognozuojama, kad dėl išaugusių kainų ir riboto prieinamumo azoto trąšų rinka šių metų pavasarį turėtų sumažėti 20–30 proc. – iki 400–450 tūkst. tonų. Mūsų įmonė planuoja patenkinti bent 30 proc. šio poreikio, tačiau nėra aiškaus ir užtikrinto atsakymo, kaip patenkinti net ir apkarpytą paklausą ir kaip tai veiks ne tik Lietuvos, bet ir Europos ar net viso pasaulio augalininkystės sektorių“, – ateities prognozėmis dalijasi „Scandagra“ vadovas.