Briuselis. Itin mažas praeitų metų grūdų derlius pirmąkart per 10 sezonų vėl pavertė Europos Sąjungą grūdų neto importuotoja – bendrija eksportavo mažesnį kiekį grūdų negu jų importavo.

Europos Komisijos duomenimis, iki 2018 m. gruodžio 13 d. ES eksportavo 12,6 mln. t grūdų, t. y. 18 proc. mažiau negu per ankstesnį sezoną. O ES grūdų importas iki gruodžio 13 d. sudarė 13,1 mln. t, t. y. 33 proc. daugiau negu praėjusį sezoną.

Tačiau ilgalaikės ES grūdininkystės perspektyvos nuteikia optimistiškai. EK prognozuoja, kad grūdų gamyba bendrijos šalyse 2030 metais pasieks 325 mln. tonų. Toks skaičius pateiktas gruodžio mėnesį paskelbtoje EK apžvalgoje „Europos Sąjungos žemės ūkio perspektyvos 2018-2030 metais“.

Numatoma, kad 2018 m. ES grūdų derlius gali siekti 283 mln. t ir bus vienas mažiausių derlių pastaraisiais metais. Bendrijos grūdų derlius 2017 m. siekė net 307 mln. t, o 2016 m. ‒ 297 mln. tonų.

Javų plotų ir derlingumo pokyčiai

Perspektyvoje iki 2030-ųjų grūdų gamybos plėtros svarbiausios prielaidos, kurias savo apžvalgoje nurodo EK, yra trys: augs grūdų sunaudojimas pramonėje, šiek tiek augs grūdų paklausa pašarams ir gerokai augs eksportas. Tačiau tuo pat metu konstatuojama, kad tolesnį ES grūdų gamybos didėjimą gali stabdyti riboti pasėlių plotai ir sulėtėję derlingumo augimo tempai.

EK duomenimis, iki 2030-ųjų grūdų auginimui skirti plotai ES šalyse gali sumažėti apie 2 mln. ha: nuo 2017 m. buvusių 57 mln. ha iki 55 mln. ha. Prognozuojama, kad iki 2030-ųjų tik minkštųjų kviečių pasėlių plotai gali padidėti +2 proc. Tuo tarpu pietinėse ES šalyse auginamų kietųjų kviečių plotai gali susitraukti net -14 proc. Kukurūzų plotų sumažėjimas prognozuojamas -1 proc., miežių -4 proc., kitų rūšių augalų -3 proc.

Apžvelgiant kviečių derlingumo augimo perspektyvą, prognozuojama, kad senosiose ES šalyse narėse derlingumas gali didėti ne taip ryškiai (+0,5-1 t/ha), kaip tai numatoma naujosiose bendrijos narėse (+1-1,5 t/ha). Panašiais tempais kaip naujosiose ES šalyse narėse kviečių derlingumas, prognozuojama, turėtų augti ir Ukrainoje, kiek mažesniais tempais ‒ Rusijoje. Tik šiose, didelę įtaką tarptautinei grūdų rinkai darančiose šalyse kviečių derlingumo lygis vis dar išliks gerokai mažesnis negu Vakarų Europoje.

Kaip kinta grūdų sunaudojimo struktūra

Perspektyvoje iki 2030-ųjų turėtų šiek tiek keistis ir ES grūdų sunaudojimo struktūra. Dabar kviečių sunaudojimas maisto produktų ir pašarų gamybai ES yra daugmaž vienodas ‒ po 60 mln. t. Iki 2030 metų tiek maistui, tiek gyvulių pašarui kviečių sunaudojimo augimas, prognozės duomenimis, gali būti palyginti nedidelis. Pavyzdžiui, duonos suvartojimas vienam gyventojui ES vis mažėja.

Strateginių tyrimų bendrovės „Euromonitor International“ duomenimis, 2007 m. vienas gyventojas per metus suvartojo 66 kg duonos, o 2017 m. ‒ jau mažiau kaip 60 kg. Kita vertus, konditerijos ir kitų produktų, kurių gamybai naudojami kviečių miltai (pyragai, grūdų batonėliai, picos), vartojimas augo. Tad bendras miltų suvartojimo kiekis išlieka stabilus.

EK prognozės duomenimis, iki 2030-ųjų labiausiai turėtų augti kviečių eksporto kiekiai, šiek tiek gali didėti ir šių grūdų panaudojimas pramonei. Kviečių panaudojimas bioenergijai turėtų išlikti panašaus lygio kaip šiuo metu.

Vertinant kukurūzų panaudojimo perspektyvas, prognozuojama, kad labiausiai augs jų panaudojimas pašarams, šiek tiek pramonei bei bioenergijai.

Miežių sunaudojimas maistui ir pašarams turėtų išlikti panašaus lygio. Tuo tarpu miežių sunaudojimas pramonei gali mažėti, o eksportui ‒ didėti. Kitų rūšių grūdų sunaudojimo pokyčiai perspektyvoje iki 2030 metų turėtų būti nežymūs.

EK prognozės duomenimis, ES kviečių atsargų ir sunaudojimo santykis turėtų būti apie 12 proc., miežių ‒ apie 16 proc. lygio. Tai būtų daugiau negu 2012 m. minimumas, tačiau išliktų kur kas mažesnio lygio negu buvo iki 2010 m.

Tikimasi, kad grūdų kainos ES išliks mažesnės negu buvo pasiekusios piką prieš keletą metų ir svyruos ties ilgamečio vidurkio riba. Ilgainiui, iki 2030-ųjų grūdų kainų lygis, prognozuojama, gali pasiekti 168-180 eurų už toną. Numatoma, kad dėl gerų eksporto perspektyvų per laikotarpį iki 2030-ųjų kviečių kainos turėtų išlikti aukštesnės už kitų grūdų kainas. Tačiau nuo 2020 m. kainų skirtumas, manoma, gali būti ne didesnis negu euro ir JAV dolerio kursų skirtumas.

MŪ inf