Amsterdamas. Braškės yra vienos populiariausių uogų Europoje. Skaičiuojama, kad per metus Europos Sąjungos šalyse užauginama ir suvartojama 1,3 mln. tonų braškių. Iš trečiųjų šalių importuojamas palyginti nedidelis jų kiekis. Stambiausia braškių augintoja ES yra Ispanija. Toliau rikiuojasi Lenkija, Vokietija ir Italija.

Kraštutinumų metai gali kartotis?

Braškių augintojai praėjusių metų rezultatus apžvelgė tarptautinėje konferencijoje, kuri neseniai įvyko Nyderlanduose. Pernykštis sezonas Europos braškių rinkai buvo sudėtingas. Jau nuo pavasario prasidėjo ir iki rudens užsitęsė karšti, sausi orai, dėl to atvirame grunte auginamos uogos ėmė nokti daug anksčiau negu įprasta.

Piko metu reikėjo rinkti derlių tiek laukuose, tiek šiltnamiuose. Ėmė stigti darbo rankų. Daugeliui ūkių nepavyko susidoroti su vienu metu užgriuvusiu didžiuliu derliaus kiekiu, ir dalis uogų liko nenuskintų. Be to, dėl sausų ir karštų orų pablogėjo lauke auginamo derliaus kokybė – buvo per daug smulkių uogų.

Pasak uogų rinkos ekspertų, stambių braškių kaina pernai buvo gana aukšta, tačiau smulkios uogos labai atpigo. Kita vertus, netolygus tiekimo ciklas (staigi perprodukcija, o po to uogų deficitas) sukėlė dar didesnį kainų svyravimą. 2018-ieji buvo kraštutinumų metai – konferencijoje konstatavo uogų rinkos ekspertai. Baiminamasi, kad dėl klimato kaitos tokie kraštutinumai gali tapti įprasti.

Šviežios braškės – visus metus

Pastaraisiais metais ES šalyse aktyviai diegiamos naujos braškių auginimo technologijos. Vis daugiau šių uogų auginama šiltnamiuose, plečiamas veislių asortimentas. Tai leidžia gerokai prailginti braškių derėjimo laikotarpį. Tad vartotojai turi galimybių įsigyti šviežių braškių beveik apvalius metus. O atsiradusias spragas užpildo iš trečiųjų šalių įvežamos uogos.

Rinkos ekspertų nuomone, braškių importo į ES iš kitų šalių galimybės siaurėja. Vis dėlto niša yra – tai galėtų būti ekologiškos uogos. Tačiau jos privalo būti ne tik skanios, bet ir aukštos prekinės kokybės.

Neseniai paskelbtais importo iš besivystančių šalių centro (CBI) duomenimis, 2017 metais Europos šalys importavo apie 503 tūkst. tonų braškių. Pagal bendrą kiekį stambiausios braškių importuotojos yra Vokietija ir Prancūzija. O iš trečiųjų šalių daugiausiai šių uogų įveža Ispanija ir Belgija, toliau eina Vokietija ir Prancūzija.

Braškių tiekėjai į Europą yra keli. Pavyzdžiui, Egiptas dažniausiai parduoda uogas Nyderlandams, Vokietijai ir Belgijai. Maroko braškes labiausiai perka Ispanija ir Prancūzija. Turkijoje užaugintos braškės turi gerą rinką Rumunijoje. Jordanija nedidelius uogų kiekius eksportuoja į Nyderlandus ir Didžiąją Britaniją. Albanija didina braškių tiekimą į Italiją. Apie 200 tūkst. tonų uogų iš Peru kasmet eksportuojama į Ispaniją.

Ekologiškas uogas užauginti nelengva

ES nuolat auga ekologinių žemės ūkio produktų, tarp jų ir uogų, paklausa. Reikia pastebėti, jog užauginti ekologiškas braškes yra sunku, todėl ši rinkos niša dar nėra užpildyta. Tačiau būtent ekologiškų uogų nori Vakarų Europos vartotojai. Visuomenė vis dažniau atkreipia dėmesį į ekologines bei socialines problemas ir pirmenybę teikia tvariais metodais auginamai bei gaminamai produkcijai.

Ekologiškų braškių auginimo srityje išsiskiria Lenkija, kuri jau 2016 m. rinkai pateikė daugiau kaip 6 tūkst. t šių uogų. Tais metais Ispanija užaugino 5 tūkst., o Vokietija – 3 tūkst. tonų ekologiškų braškių.

Ekologiškos braškės gali būti įdomi niša, kurią galėtų išnaudoti mažesni uogų ūkiai. Tačiau reikėtų žinoti, kad ekologiškų uogų galiojimo laikas trumpesnis negu chemizuotos produkcijos. Todėl logistikos procesai turi būti labai efektyvūs.

Statistikos duomenimis, daugiausiai braškių vienam gyventojui suvartoja Italija, Vokietija ir Didžioji Britanija – po 3 kg uogų per metus. ES braškių suvartojimo vidurkis vienam žmogui sudaro perpus mažiau – tik 1,6 kg.

MŪ inf.