Briuselis. Europos pieno tarybos pateikta didžiausių Europos Sąjungos pieno gamintojų rentabilumo rodiklių analizė rodo neigiamą ekonominį balansą.

Neseniai paskelbti naujausi Prancūzijos, Vokietijos, Danijos, Belgijos, Liuksemburgo ir Nyderlandų pieno sektoriaus dalyvių ekonomės veiklos duomenys rodo, kad pieno gamybos sąnaudų augimas ir ūkininkams už pieną mokama kaina vienas nuo kito nepriklauso.

Remiantis naujausiais tyrimais, kuriuos atliko Kaimo sociologijos ir žemės ūkio biuras (Büro für Agrarsoziologie und Landwirtschaft, BAL), pastarųjų 5 metų vidutinė pieno gamybos savikaina šešiose Europos Sąjungos šalyse svyravo nuo 41 iki 46 centų už kilogramą. Tačiau žaliavos supirkimo kaina per tą patį laikotarpį sudarė vidutiniškai 32–35 centus už kilogramą.

Europos pieno tarybos filmukas apie pieno gamybos sąnaudų tyrimą:

Pieno gamybos kaštai visose šešiose šalyse 2017 m., įskaičius išlaidas darbo užmokesčiui ir vidutines grynąsias investicijas, buvo gerokai didesni už pieno supirkimo kainas ir sudarė nuo 43,39 ct/kg (Vokietijoje) iki 48,89 ct/kg (Liuksemburge). Net neįvertinus būtinųjų investicijų, vidutinis deficitas pastaruosius 5 metus buvo didelis ir svyravo nuo 14 proc. (Danijoje) iki 27 proc. (Belgijoje ir Prancūzijoje).

Pasak belgų ūkininko ir Europos pieno tarybos prezidento Ervino Šiopeso (Erwin Schöpges), pieno gamintojų už parduotą žaliavą gaunami pinigai nepadengia gamybos sąnaudų. Daugeliui ūkininkų pavyksta išsilaikyti tik todėl, kad uždirba lėšų iš ne žemės ūkio veiklos.

Europos pieno gamintojai prognozuoja, kad ateinančią žiemą pieno gamybos sąnaudos toliau didės dėl pašarų trūkumo, kurį nulėmė šių metų sausros.

MŪ inf.