Akademija (Kėdainių r.). Kas šiemet laukia grūdų augintojų, ar užteks trąšų, su kuo teks konkuruoti pasaulio rinkose?

Grūdų augintojų šiais metais laukia nauji iššūkiai ir nerimas dėl veiklos pelningumo bei ūkių ateities. Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos prezidiumo posėdyje dalyvavęs „Linas Agro“ Grūdų prekybos vadovas Svajūnas Banelis sakė, kad laikas bent kiek ilgesnėms prognozėms nėra palankus, nes permainų dinamika rinkose labai sparti. Tam kaip niekada didelės įtakos turi geopolitiniai aspektai.

Gera žinia žemdirbiams galima vadinti tai, kad trąšų neturėtų stigti. Europos šalys sukaupė labai dideles gamtinių dujų atsargas, žiema pasitaikė šilta, todėl dujų sunaudojama gerokai mažiau, tad galimo trąšų gamybos mažėjimo ar drastiško kainų augimo nereikėtų baimintis.

Tačiau nerimauti verčia tai, kad kviečių pardavimo kainos (biržose jos siekia 280 Eur/t) vos atperka jų gamybos sąnaudas ir šios dvi kreivės vis labiau artėja viena prie kitos.

Remiantis analitikų prognozėmis, ateinantį sezoną kviečių derlius Europos Sąjungoje gali būti maždaug 3 proc. didesnis, miežių gali augti apie 2 procentus. Kukurūzų derlius buvo mažiausias per 15 metų, tad tikimasi augimo.

Kaip pavyks derlių realizuoti rinkose 

Kalbėdamas apie Lietuvos situaciją, S. Banelis atkreipė dėmesį, kad praradome Saudo Arabijos rinką. Arabai pasirinko rusiškus kviečius. „Rusiška grūdų produkcija labai homogeniška: jie augina didelius plotus vienos veislės grūdų, mes auginame daugybę veislių palyginti nedideliuose plotuose, finale – skirtingų veislių grūdai atsiduria viename laive. Miežiai irgi keliaudavo į Saudo Arabiją, bet ir čia juos nukonkuravo rusiški grūdai, kai rusams pavyko įveikti grūdų ligotumo problemą“, – kalbėjo S. Banelis.

Dėl prognozuojamo didelio kviečių derliaus Rusijoje ir Australijoje, europietiškų kviečių eksporto galimybės gali mažėti. Nors duomenys apie tai, kokį derlių žada užauginti Rusija, labai skiriasi. Naujausiais duomenimis, rusiškų kviečių prognozės sumažintos iki 84 mln. tonų. Kad ir kaip būtų, Rusija daro labai didelę įtaką pasaulio grūdų balansui.

Situacija Ukrainoje nėra daug žadanti. Grūdų derlius dėl karo bus gerokai mažesnis, galbūt nesieks nė 50 mln. t (2021 m. buvo 86 mln. tonų). Teigiama, kad apie 30 proc. kukurūzų šioje šalyje liko nenukulta.

Biržos labai reaguoja į situaciją Juodojoje jūroje, ypač kai artėja susitarimų dėl „grūdų koridoriaus“ termino pabaiga. Pastarasis susitarimas baigsis kovą ir Rusija vis garsiau kalba, kad nėra patenkinta esamomis sąlygomis, tad kainos biržose kyla.

Paklaustas, kas laukia būsimo miežių derliaus, S. Banelis sakė, jog viską lems situacija salyklo rinkoje. Jei ji bus prisotinta, miežiai keliaus į pašarus ir dempinguos kainas. Nežinia, ką miežių rinkoms pasiūlys Rusija, Ukraina ir Australija.

Rapsų derlius pastaruosius trejus metus lieka panašaus lygio, didelių pokyčių neprognozuojama. Europa apsirūpina rapsais. Tiesa, Vokietija planuoja nebenaudoti rapsų aliejaus degalams, tą patį paskelbė ir latviai. Ši tendencija neabejotinai paveiks rinkas.