Kaunas. Grūdų sektoriaus klausimus jau ne vieni metai europinėse organizacijose nagrinėja LŪS Kupiškio skyriaus pirmininkas Zigmantas Aleksandravičius, vaisių ir daržovių sektoriui ES lygiu atstovauja Lietuvos daržovių augintojų asociacijos direktorė Zofija Cironkienė, į tiesioginių išmokų ir žalinimo problemas gilinasi Lietuvos grūdų augintojų asociacijos direktorius Ignas Jankauskas. Baigiantis metams, jie pasidalijo informacija, kaip sekasi atstovauti žemdirbių interesams, ką pavyko pasiekti, o kokias idėjas tenka numarinti.

Pasak Z. Cironkienės, COPA-COGECA Vaisių ir daržovių darbo grupės posėdžiuose didžiausias dėmesys šiemet buvo skiriamas argumentams, kad ir ateinančiu programavimo laikotarpiu parama vaisių ir daržovių gamintojų organizacijų veiklos programoms išliktų I-ajame ramstyje.

Daržininkai ir sodininkai paramą panaudoja tikslingiausiai

Apskaičiuota, kad parama ES vaisių ir daržovių gamintojų organizacijoms sudaro 3,5 proc. viso BŽŪP biudžeto, o sektoriaus sukuriama produkcijos vertė sudaro 21 proc. visos ES žemės ūkio produkcijos vertės.

„Tai yra tikslingiausiai panaudota parama dar ir dėl to, kad vaisių ir daržovių sektorius įdarbina 30 proc. dirbančiųjų žemės ūkyje, sukuria darbo vietas moterims ir emigrantams", - įsitikinusi Zofija Cironkienė

Sausį įsigalios Omnibus reglamentas, kuriuo siekiama suvaldyti krizes žemės ūkyje, stabilizuoti ūkininkų pajamas. Europos vaisių ir daržovių augintojų organizacijų vadovai kol kas skeptiškai žiūri į pasiūlytas priemones. Krizes vaisių ir daržovių sektoriuje planuojama suvaldyti per mokymus (senbuvių šalių gamintojų organizacijos (GO) galėtų pamokyti naująsias šalis, kaip suvaldyti krizes, planuoti gamybą, įtraukti augintojus į GO, pagerinti pardavimus apsijungiant į tarptautines GO ir pan.), kurių išlaidas 100 proc. kompensuotų Europos Komisija.

Kita priemonė - tarpusavio pagalbos fondų steigimas. Parama tokiai priemonei buvo galima ir anksčiau, tačiau tarp ES šalių ji nepopuliari, ja naudojasi tik italai. Ar to pakaks krizėms suvaldyti? Taip pat numatoma, kad šalys narės galės labiau paremti savo šalių gamintojų organizacijų veiklos programas, jei augintojai yra menkai apsijungę. Tačiau klausimas - ar šalys ras tam reikalingų resursų?

Diskutuota ir dėl programos „Vaisiai ir pienas mokykloms". ES vaisių ir daržovių augintojų pozicija aiški - vaikai mokyklose turi gauti vietinius, kuo ekologiškiau išaugintus vaisius ir daržoves. Tik kaip užtikrinti, kad distributoriai teiktų mokykloms būtent tokius produktus? Ar EK įgaliojo šalis nares atlikti produkcijos tiekėjų kontrolę? Kyla daug klausimų dėl programos vykdymo, todėl siekiama, kad vienas EK pilietinio dialogo posėdis būtų skirtas išsamiai programos „Vaisiai ir pienas mokykloms" analizei.

Problemų augintojams kelia nesąžininga prekybos tinklų praktika.20 šalių narių, įskaitant ir Lietuvą, turi nacionalinius nesąžiningų prekybos įmonių veiksmų draudimo įstatymus. Ispanijoje su įstatymu kartu sukurta ir šio įstatymo įgyvendinimą kontroliuojanti institucija. EK siekia išsiaiškinti, ar šie įstatymai veikia. LDAA Europos Komisijai išsiuntė užpildytą anketą šiuo klausimu. Dabar EK siekia išsiaiškinti tikslinių grupių nuomonę. „Parengtą klausimyną persiuntėme LDAA nariams, kurie teikia produkciją prekybos tinklams", - Lietuvos daržininkų dalyvavimą pabrėžė Z. Cironkienė.

Tikslas: gaminti mažiau, parduoti - brangiau

Į Tiesioginių išmokų ir žalinimo problemas įsigilinęs Lietuvos grūdų augintojų asociacijos direktorius Ignas Jankauskas akcentavo, kad, deja, kad ir po labai aštrių diskusijų ir svarių argumentų, nepavyko apginti žemdirbiams naudingo sprendimo - nuo kitų žalinimui skirtuose plotuose vis tik uždrausta naudoti augalų apsaugos produktus.

Šis sprendimas Europos Parlamente buvo priimtas minimaliu 14 balsų skirtumu, tačiau tai nekeičia reikalo esmės - žemdirbiai bus priversti peržiūrėti savo ūkių pasėlių struktūrą ir žalinimo užskaitai rinktis kitas priemones vietoj dabar tokių populiarių ankštinių augalų - žirnių ir pupų.

Pasak I. Jankausko, Europos Komisija apskritai abejoja dėl žalinimo priemonės efektyvumo ir reikalingumo, todėl ateityje šioje srityje galima tikėtis visai naujų sprendimų.

„Paramą turėtų keisti privačios investicijos, o eksporto subsidijos bus eksporto paskolos.Bendrą siekį būtų galima apibūdinti teze: Europa turi gaminti mažiau, bet parduoti brangiau", - tokias naujas ateities tendencijas įvardijo Ignas Jankauskas

Netolimoje ateityje pasėlių deklaravimas vyks automatizuotai - naudojant palydovų duomenis, todėl šioje srityje bus išvengiama įvairių dabar kylančių nesusipratimų. Kaip svarbiausius pasiekimus I. Jankauskas įvardijo tai, kad Lietuvoje labai išplėstas žalinimo užskaitai naudojamų priemonių arsenalas, taip pat atkreiptas dėmesys į susietosios paramos reikalingumą ir jos tęstinumo būtinybę.

Radus bendraminčių - lengviau spręsti problemas

„Daug metų važinėju į Briuselį ir neslėpsiu - man tai patinka. Grįžtu gerokai gudresnis, matau gerokai plačiau ir jaučiu, kuo čia viskas gali pasibaigti. Stengiuosi visas gautas žinias kaip įmanoma greičiau paskleisti žemdirbiškoje visuomenėje", - sako Z. Aleksandravičius.

Jis sakosi jau turįs organizacijose COPA-COGECA gerų bičiulių ir bendraminčių, o tai palengvina darbą ir pagreitina bendrų sprendimų ieškojimą. „Man labai patinka mūsų „ubagėlių" kampas: slovakas, čekas, vengras, lenkas ir aš. Visi kartu sėdime ir tarpusavyje labai greitai susitariame, nes vienodai mąstome. Smagu pabendrauti ir naudos iš to tikrai yra. Tarkime, lenkai šiemet buvo pakvietę į labai gražią tarptautinę rapsų šventę. Ten aš aiškiai pamačiau, kad lenkų ūkininkus kankina tos pačios problemos, kaip ir mus: buki valdininkai, negailestinga gamta ir žemdirbių nesusišnekėjimas tarpusavyje", - sako Z. Aleksandravičius.

„Kodėl mums taip nesiseka? Pirmiausia, aš nesakyčiau, kad mums žiauriai nesiseka. Bet mes visą laiką raudame raudame, verkiame verkiame...", - akmenuką į savo ir kolegų ūkininkų daržą mestelėjo Zigmantas Aleksandravičiuspabrėždamas, kad reikia ne verkti, o veikti

Atstovaujant grūdų augintojų interesus Briuselyje, nuolat būtina turėti pačios šviežiausios statistinės informacijos, kuri žemdirbiui ne visada pasiekiama. „Noriu padėkoti žemės ūkio ministerijai, kad jie labai geranoriškai padeda gauti reikalingų duomenų - konkrečiai aš skambinu Rimantui Krasuckiui ir labai greitai sulaukiu reikalingos pagalbos", - sako Z. Aleksandravičius.

Kaip vieną greičiausiai spręstinų klausimų Z. Aleksandravičius įvardijo melioracijos problemas - šias bėdas ypač išryškino šlapias ruduo. „Jei melioracija bus tvarkoma taip, kaip dabar planuojama ją tvarkyti, tai mano ūkio laukų melioracinėms sistemoms sutvarkyti reikės 80 metų! Turime pakinkyti visus - ir krašto apsaugą (juk karo atveju jie važinėtų per mūsų laukus), ir miškininkus, ir elektrikus, ir ryšininkai ir t.t. Jei geranoriškai į mus pažiūrės, bus galima daug nuveikti. Jei nebus melioracijos - grūdams skambės Requiem", - įsitikinęs Z. Aleksandravičius.

Neaiški ateitis laukia ir rapsų augintojų. Jei automobilių pramonės gamintojai neįves privalomos 5-7 proc. biodyzelino normos, greitai rapsų niekam nereikės. Ir tuomet po 2020 m. augintojams kils problemų - ką auginti? Z. Aleksandravičius prisipažino, kad jo svajonė prikelti linų auginimą ir pramonę jau blėsta, nes reanimuoti sunykusį sektorių yra pernelyg sunku.

„Labai gaila, kad mes neturime mūsų visų lyderio, ir tai daroma sąmoningai. Šį klausimą reikia spręsti pirmiausia. Žemės ūkio rūmams turi vadovauti autoritetingas žmogus, tikras žemdirbių lyderis. Mes pirmiausia turime išspręsti klausimus tarpyusavyje, tada kalbėtis su mūsų valdžios žmonėmis, ir tik gavus pritarimą šalies viduje, galima daugiau nuveikti ir Briuselyje", - reziumavo Z. Aleksandravičius.

MŪ inf.