Kaunas. Daržovių augintojams rudenį tikriausiai neteks sukti galvos dėl trečdaliu mažesnio derliaus, nes didžiąją jo dalį nežinia kiek teks laikyti aruoduose. Rusijai paskelbus sankcijas ES žemės ūkio produktams, dauguma neįsivaizduoja, kaip realizuos šių metų derlių. Ūkininkų įsitikinimu, rasti naujų nišų ES rinkoje vargu ar pavyks, nes teks konkuruoti su apsukresniais kaimynais.

Iš rinkos stumia lenkai

Kelmės rajone daržoves auginantis ūkininkas Algimantas Vaupšas didelę dalį morkų bei raugintų agurkų ir kopūstų realizuodavo Rusijoje. Ūkininkas net neįsivaizduoja, ką jam teks daryti su derliumi, jei Rusija neatšauks draudimo. Pernai sėkmingai realizavęs dalį morkų Latvijoje, dabar susiduria su lenkų numuštomis kainomis.

„Susisiekėme su Rygoje turėtu realizavimo tašku. Už tokią kainą, kurią dabar siūlo latviams lenkai, mums  visiškai neapsimoka vežti. Šių metų derlius ir taip pareikalavo didesnių investicijų. Reikėjo daug laistyti, tręšti. Už lenkų kainą net savikaina neatsipirks," - sako A. Vaupšas.

Ūkininkas nežino, ką darys ir su pradėtais raugti agurkais ir kopūstais. Daug produkcijos eksportuodavo į Kaliningrado sritį. „Turbūt teks sumažinti rauginimą, nes neturėsim, kur dėti. Neapdorotas daržoves galima ilgai laikyti, o raugintas reikia realizuoti greitai," - sako ūkininkas.

Pasak A. Vaupšo, dabar visiems teks kurį laiką stumdyti vietinėje rinkoje ir sandėliuoti derlių, kol situacija pasikeis. „Lauksime, kol kas nors pramuš aplinkkelius į Rusiją. Gal Baltarusija iš mūsų nupirks ir pakeitę etiketes eksportuos, gal per Serbiją kažkas pavyks," - svarsto ūkininkas, daržovėmis šiemet užsodinęs apie 200 ha žemės. Dar apie 60 ha užsėta grūdinėmis kultūromis. Ūkininkas neatmeta galimybės kitais metais didinti grūdinių kultūrų ir mažinti daržovių plotus. Šiemet jis statosi grūdų džiovyklą.

Geriausias variantas - laukti

Vienas stambiausių Kėdainių rajono daržovių augintojų Virgilijus Kuprevičius į Maskvą, Sankt Peterburgą ir Kaliningradą eksportuodavo iki 70 procentų morkų. Ūkininkas tikisi, kad žiemai baigiantis Rusija pritrūkusi produktų sankcijas atšauks, o iki to laiko daržovės pagulės sandėliuose.

„Anksti dar galvą sukti, ką reikės daryti. Tegul rusai galvoja, iš kur paims daržovių. Iš Azijos? Ten derlius imamas tik sausio, vasario mėnesiais. Mes sėjame, jie kasa. Rusijos rinka bus nekonkurencinga be danų, olandų, lenkų, belgų, lietuvių. Manau, kad nepragyvens be Europos, pati liaudis sukils. Rusija savų daržovių užtekdavo tik iki naujų metų. O ir per tą laiką lenkai, belgai papildydavo jų rinką. Jeigu jie valgys tik tai, ką patys užaugina, jau lapkritį ištuštins savo aruodus," - svarsto V. Kuprevičius, daugiau kaip penkerius metus bendradarbiavęs su Rusija. Ūkininkas šiais metais yra pasėjęs apie 110 ha morkų ir apie 40 ha kopūstų. Beveik viską, ką užaugina, jis gali sutalpinti moderniose saugyklose, todėl pusvelčiui atidavinėti derliaus nesiruošia. 

„Bandysim laikyti tiek, kiek reikės. Kito kelio nematom. Aišku, naudosim elektrą, didės savikaina, o gali nutikti ir taip, kad pavasarį viską išvešim ant arimų. Jeigu jau tiek įdėta pinigų auginant, reikia laukti iki galo. Gal kažkas pasikeis. Gali būti, kad Rusija kai kurioms valstybėms nuims sankcijas, atsivers nauji keliai. O nišų Europoje rasti labai sunku. Nebent vokiečiams morkų pritrūksta, bet tuoj lenkai ten pat pasienyje aprūpina. Lietuvoje taip pat nematau jokios galimybės viską realizuoti. Nebent visi lietuviai imtų valgyti vien morkas,"  - šypteli ūkininkas, morkomis ir kopūstais aprūpinantis visus didžiuosius prekybos centrus. Jis neatmeta galimybės, kad šiemet ūkininkai daržoves pardavinės už savikainą ar net žemiau jos. 

Stabilumo rinkoje nebūna

Kad daug kas priklausys nuo Rusijos tolesnių žingsnių, įsitikinęs ir Pasvalio rajono ūkininkas Algimantas Morkūnas. Nors Rusiją pasiekdavo tik nedidelė dalis jo užaugintų morkų, ūkininkas įsitikinęs, kad šiemet  ir Lietuvoje atrasti laisvą prekybos nišą bus labai sudėtinga. „Kiekvienais metais sutartys sudaromos iš naujo, niekada nežinai, kiek daržovių reikės vienam ar kitam prekybos centrui. Dabar atsiras konkurencija ne tik su lenkais, bet ir tarpusavyje," - sako A. Morkūnas.

Tuo tarpu Šakių rajono ūkininko Martyno Laukaičio, į Rusiją eksportuodavusio nedidelę dalį burokėlių ir bulvių, nestebina kaimyninės šalies ekscentriškas elgesys. Ūkininkas sako, kad Rusijos rinka ir anksčiau nepasižymėjo stabilumu.

„Rusams daržoves vežėme ne vienerius metus, bet rusų rinka niekada nebūdavo stabili. Labai svyruodavo kaina, tai tinka produktas, tai jau netinka. Nežinodavome, kokį procentą daržovių paims, tad daugiausia realizuodavome Lietuvos ir Vakarų rinkoje," - pasakoja M. Laukaitis, auginantis netoli 200 ha burokėlių ir virš 100 ha bulvių.

Ūkininkas sako, kad kiekvienais metais iš naujo ieško palankios rinkos. Jo laukuose užauginti burokėliai ir bulvės pasiekia Ispaniją, Italiją, Vokietiją. M. Laukaičio nuomone, bet kokios rinkos praradimas neigiamai veikia pardavimus, bet visuomet ieškoma geriausio sprendimo. Į Rusiją planavęs išvežti apie 1000 tonų daržovių, ūkininkas tikisi tokiam kiekiui rasti kitus pirkėjus.  

MŪ inf.