Kėdainiai. Praėjęs sezonas cukrinių runkelių augintojams buvo sėkmingas – runkeliai užaugo cukringi ir švarūs, ruduo buvo palankus šakniavaisių derliui nukasti. Dabar prasideda ruošimasis naujam sezonui.

„Perdirbome per 700 tūkst. tonų paprastų ir per 70 tūkst. tonų ekologinių cukrinių runkelių. Pagaminome virš 112 tūkst. tonų įprasto cukraus ir apie 10 500 tonų ekologiško cukraus“, – sako akcinės bendrovės „Nordic Sugar Kėdainiai“ žemės ūkio direktorius Saulius Mozeris. 

Praėjęs sezonas buvo geras dėl palankių, šiltų ir palyginti sausų oro sąlygų. Vidutinis šakniavaisių cukringumas siekė beveik 18 proc., o atskirų augintojų runkeliai buvo dar cukringesni – daugiau kaip 20 proc. Rekordiškai aukštas buvo ir runkelių švarumas – per 90 proc.

Ekologinių runkelių perdirbimas Kėdainiuose prasidėjo rugsėjo 14 d., o paprastų – po dviejų savaičių, rugsėjo 29 dieną. Paskutiniai runkeliai į fabriką buvo atvežti sausio 11 d., ir po poros dienų gamyba buvo baigta.

Karantinas planų nesugriovė

Net ir karantino sąlygomis runkelių priėmimas vyko sklandžiai pagal grafiką. Atsižvelgiant į pandeminę situaciją, iš anksto buvo paruoštas COVID-19 valdymo planas, pritaikytos priemonės, tokios kaip komunikavimas su augintojais ir vežėjais per atstumą, naudojant IT, garso ir kt. įrankius.

„Mūsų planas pasiteisino, nors neišvengėme užsikrėtimo atvejų, dėl kurių dalį darbuotojų teko išsiųsti į saviizoliaciją ir juos pakeisti kolegomis iš kitų fabriko skyrių. Džiaugiamės, kad pavyko suvaldyti procesus ir užtikrinti stabilų fabriko darbą. Pagaminome ne tik daug cukraus, bet ir pašarų – sausų granuliuotų griežinių, nuspaustų griežinių, melasos ir fabriko kalkių.

Šiuos produktus iš mūsų įmonės mielai perka ir naudoja savo ūkiuose ne tik cukrinių runkelių augintojai, bet ir daugelis kitų Lietuvos, Latvijos ir Lenkijos ūkininkų“, – sako S. Mozeris.

Pasak jo, visos sutartys su cukrinių runkelių augintojais 2021 metams ir apie pusę kiekio auginimo sutarčių daugiamečių kontraktų pagrindu 2022 metams pasirašyta dar 2020 vasarą.

„Turime daugiau norinčių augintojų, kurie nesuspėjo pasirašyti sutarčių, tačiau apgailestaujame, kad negalime patenkinti jų norų auginti cukrinius runkelius 2021 m. Netrukus pradėsime derybas su cukrinių runkelių augintojų kooperatyvais dėl nepadengtos kontraktais dalies 2022 metams ir tolesnių metų auginimo sąlygų“, – artimiausių darbų planais dalijasi S. Mozeris.

Marijampolės cukraus fabrikas runkelių perdirbimo sezoną taip pat jau baigė, tačiau tai įvyko tik dėl titaniškų bendrovės „Žvalguva“ pastangų. Čia fabrikui runkelius auginančių augintojų nuotaikos neramios – pernai tokiu metu fabrikas turėjo restruktūrizuojamos įmonės statusą, o šiais metais – jau bankrutuojančios.

Tačiau tikėtina, kad situacija Marijampolėje susiklostys palankiai ir norinčių auginti cukrinius runkelius bus surinkta pakankamai, nes 2020-ieji augintojams ir derliaus, ir kasimo, ir šakniavaisių laikymo požiūriu buvo vieni palankesnių. Praėjusio sezono optimizmas beveik visada turi teigiamos įtakos ir vėlesniam laikotarpiui.

Situacija rinkoje išlieka įtempta

Vis tik bendra situacija rinkoje išlieka įtempta: cukraus kainos pagerėjusios, bet ne iki tokio lygio, kokio reikėtų stabiliam ir rentabiliam cukraus sektoriaus darbui.

Lietuvos cukrinių runkelių augintojų asociacijos vadovas Kastytis Patiejūnas sako, kad cukraus kainos, nepaisant žymiai dėl COVID-19 infekcijos smukusio cukraus suvartojimo, turi tendenciją po truputį atsigauti.

„Ta kryptis stebima jau nuo pernai metų gegužės. Europos rinkoje jaučiamas cukraus deficitas – ypač dėl prastų (apie 2 proc. blogesnių negu užpernai) derlių Prancūzijoje, kurio priežastys: sausra ir runkelių lapų geltos virusas, pernešamas amarų, su kuriais buvo lengviausiai susitvarkoma naudojant dabar uždraustus neonikotinoidus kaip beicus ir purškimams“, – paaiškina K. Patiejūnas.

Jis priduria, kad pasaulinėms kainoms įtakos turi prastos būsimo Brazilijos derliaus prognozės (dėl klimato fenomeno La Nina – priešingo geriau žinomam El Nino), blogas derlius Rusijoje ir niekaip dėl cukraus eksporto subsidijų neapsisprendžianti Indijos valdžia, beje, sugalvojusi skatinti vidinį cukraus vartojimą (!).

K. Patiejūno manymu, dėl cukraus pardavimų sezoniškumo (dauguma ES cukraus fabrikų turėjo išsiparduoti nemažą cukraus kiekį dar prieš atsigaunant kainoms) labiausiai laimės tie fabrikai, kurie dar turi neparduotų cukraus likučių.

„Mūsų, kaip cukraus sektoriaus atstovų, nuotaikas gadina ir Lietuvos politikai, staiga pradėję svarstyti cukraus mokestį, kurio įvedimas turėtų tiesioginį poveikį cukraus rinkos dydžiui, o kartu ir cukraus fabrikų gyvybingumui. Norėtųsi tokiems mūsų politikams priminti, kad ES cukraus sektorius dar neatsigavo po neseniai pasibaigusių dviejų esminių reformų (2004–2006 ir 2017 m.).

Kad pakeltų naujus smūgius, cukraus ūkis bent jau turėtų tvirtai atsistoti ant kojų“, – viliasi Kastytis Patiejūnas.

MŪ inf.