Kaunas. Kol kas mūsų šalyje leidžiama perdirbti tik pluoštinių kanapių sėklas ir pluoštą, tačiau aktyviai siekiama, kad būtų leista perdirbti ir naudoti visą augalą. Skaičiuojama, kad tuomet pajamos iš hektaro išaugtų vidutiniškai iki 4–5 tūkst. eurų.

Pernai mūsų šalyje pluoštines kanapes augino 273 ūkininkai, tarp kurių ir didelės žemės ūkio bendrovės, ir smulkūs šeimos ūkiai. Pluoštinių kanapių sėklas sėjai ūkininkai dažniausiai įsigyja iš sertifikuotų pluoštinių kanapių sėklininkystės ūkių ir prieš pradėdami jas auginti turi gauti specialius leidimus iš kontroliuojančių institucijų. Leidimus gavę ūkiai yra reguliariai tikrinami, atliekama auginamų pluoštinių kanapių ėminių stebėsena.

Valstybinės augalininkystės tarnybos duomenimis, per pastaruosius penkerius metus pluoštinių kanapių plotai Lietuvoje padidėjo keturis kartus, o augintojų skaičius – padvigubėjo. 2018-aisiais 182 augintojai deklaravo beveik 4 000 hektarų pluoštinių kanapių laukų. 2019-aisiais jas augino jau 273 ūkininkai, kurių deklaruotas pluoštinių kanapių plotas siekė 9 182 hektarus.

Šiuo metu Lietuvoje leidžiama auginti tik įteisintas pluoštinių kanapių veisles ir tik pramoniniais tikslais arba sodininkystei. Šalyje dirba apie 40 gamintojų, kurie pluoštinių kanapių sėklas naudoja įvairiems maisto produktams gaminti.

„Leidus perdirbti visą pluoštinės kanapės augalą, ne tik jo sėklas ir pluoštą kaip yra dabar, Lietuvos žemės ūkis laimėtų žymiai daugiau: pajamos iš vieno hektaro išaugtų vidutiniškai iki 4–5 tūkst. eurų“, – ekonominę naudą vardina Kanapių augintojų, perdirbėjų ir verslo inovatorių asociacijos direktorius Rimantas Čiūtas.

Lietuvoje jau nieko nestebina pluoštinių kanapių lapų arbata, iš augalo sėklų pagamintas aliejus, miltai ir baltyminiai milteliai. Užsienio šalyse iš pluoštinių kanapių gaminamas plastikas, iš drožlių ir kitų medžiagų mišinio – statybose naudojama izoliacinė medžiaga, iš kanapių pluošto sukamos virvės, gaminamas kokybiškas, stiprus audinys, tinkantis drabužiams siūti. Kanapių pluoštas taip pat plačiai naudojamas popieriaus, vienkartinių maišelių, avalynės gamyboje.

Kanapių augintojų, perdirbėjų ir verslo inovatorių asociacijos direktorius Rimantas Čiūtas (kairėje) bei Pluoštinių kultūrų augintojų asociacijos vadovas Paulius Paršeliūnas siekia, kad būtų leista perdirbti visą kanapės augalą

Regionuose gali atsirasti per 1 000 darbo vietų

Pluoštinių kanapių verslo naudą šalies regionams yra apskaičiavusi ir agentūra „Versli Lietuva“. Jos duomenimis, Seime įteisinus siūlomas įstatymo pataisas dėl viso kanapės augalo panaudojimo į šalies bioekonomikos vystymą būtų investuota apie 260–280 mln. eurų tiesioginių užsienio investicijų ir tai sukurtų šalies regionuose daugiau negu 1 000 perspektyvių darbo vietų.

„Europoje ir pasaulyje keičiantis teisiniam ir administraciniam reguliavimui, produktų iš kanapių gamyba sparčiai populiarėja. Lietuvoje įteisinus produktų iš visų kanapės augalo dalių gamybą, į valstybės biudžetą ateitų papildomų mokesčių, augtų eksportas, būtų sukurtos naujų darbo vietų, didėtų tarptautinis konkurencingumas. Pluoštinių kanapių sektoriaus plėtra suteikia postūmį ir kitiems ūkio sektoriams: logistikai, energetikai, skatinami moksliniai tyrimai“, – sako Pluoštinių kultūrų augintojų asociacijos vadovas Paulius Paršeliūnas.

Laukti liko nedaug

Seime rudens sesijoje buvo aktyviai svarstyti Pluoštinų kanapių įstatymo pakeitimai, kuriais siūloma įteisinti viso augalo perdirbimą bei naudojimą, įskaitant stiebus, lapus, žiedynus, žiedadulkes. „Mano ūkiui“ pasidomėjus, koks dabar yra Pluoštinių kanapių įstatymo pakeitimų svarstymo tarpsnis, paaiškėjo, kad aiškumo laukti liko ne tiek ir daug – iki sausio 20 dienos.

Lapkričio mėnesį Seimo Kaimo reikalų komitetas apsvarstė ir pritarė naujos redakcijos Lietuvos Respublikos pluoštinių kanapių įstatymo Nr. XII-336 pakeitimo  įstatymo projektui (Nr. XIIIP-3195(2)) ir jį pateikė svarstyti Seimui.

Lapkričio 20 d. Seimo valdybos posėdyje buvo nuspręsta, kad reikia užsakyti nepriklausomą ekspertinį įvertinimą, todėl buvo išsiųsti kvietimai potencialiems dalyviams (daugiausia universitetams) pateikti pageidavimus dalyvauti viešajame pirkime. Dabar Seimo Teisės departamentas turi įvertinti visas gautas paraiškas ir išrinkti laimėtoją, o jau nuo sausio 7 d. pradedamas skaičiuoti 14 kalendorinių dienų terminas ekspertinei išvadai pateikti, kuris turėtų baigtis sausio 20 d.

MŪ inf.