Grūdų - milijonai tonų! O pinigų už juos atsiskaityti?
2020-09-04

Kaunas. Po kelerių metų pertraukos ūkininkai gavo jų lūkesčius atitinkantį derlių, tačiau koronaviruso pandemija sujaukė supirkėjų planus, dėl ko sulėtėjo produkcijos pirkimas ir atsiskaitymai už ją.

Lietuvos grūdų augintojų asociacijos (LGAA) duomenimis, derlius šiemet, preliminariais duomenimis, yra 18 proc. didesnis negu 2019 m. ir turėtų siekti apie 6,5 mln. tonų.

Pasak LGAA administracijos direktoriaus Igno Jankausko, derlius lūkesčių neatitiko pastaruosius trejus metus – 2019 ir 2018 metais tai lėmė sausra, 2017 metais – lietus. Ir tik šiemet pagaliau derlius atsistatė į normalų lygį – tokį, kokio tikėjosi žemdirbiai.

Tačiau šie metai išsiskyrė ypač dideliais javų išgulimais ir tai sulėtino kai kurių ūkininkų darbą per javapjūtę.

„Darbas dėl išgulimų buvo labai lėtas, pavyzdžiui, Pasvalio rajone ūkininkas, kuris vidutiniškai su savo kombainu gali nukulti 30–40 hektarų per dieną, dėl išgulusių laukų, kurių pas jį buvo daugiau kaip pusė, kūlė kone trigubai lėčiau – 15 ha per dieną“, – teigė I. Jankauskas.

Ūkininkams nerimą kelia supirkėjų likvidumo problemos ir atsargumas, susijęs su dėl koronaviruso pandemijos pablogėjusia ekonomine situacija.

„Jau sueina terminai mokėti už grūdus, atsiskaitymai vyksta, bet matome, kad yra sulėtėjęs grūdų pirkimas. Įmonės, kurios prekiauja grūdais, stengiasi įvykdyti išankstines sutartis, bet naujų sudarymą stengiasi nukelti kuo toliau, atsiskaitymus išdėstyti ilgesniame laikotarpyje“, – pasakojo I. Jankauskas.

Čia grūdų augintojai mato didžiausią iššūkį – derliaus yra, bet prekyba prognozuojama pakankamai sudėtinga. Lėtas grūdų supirkimas sukelia grandininę reakciją – negavus pajamų už pagamintą produkciją, pradės vėluoti ir pačių ūkininkų atsiskaitymai, pavyzdžiui, už sunaudotas žaliavas.

„Rudenį žemdirbiams yra pagrindiniai mokėjimai – už sunaudotas žaliavas, lizingo įmokos, paskolos atitenka rudeniui, kai ateina ir pajamos. O jeigu jos vėluos, tai bus grandininė reakcija – vėluos ir pačių ūkininkų atsiskaitymai. Tai, aišku, sektoriui gero neduos“, – sakė I. Jankauskas.

Jis pabrėžė, kad į žemės ūkio sektorių Vyriausybė numatė įlieti 40 mln. eurų, teikiant lengvatines paskolas nuo COVID-19 nukentėjusiems ūkiams, tačiau pinigų kiekis, I. Jankausko teigimu, yra per mažas.

Reikėtų palankesnių kreditavimo instrumentų

Lietuvos grūdų perdirbėjų asociacijos direktorė Dalia Ruščiauskienė sako, kad tarptautinėje praktikoje yra platesnis ir stipresnis  bankų sektorius, todėl žaliavų pirkimų finansavimui taikomi palankesni skolinimo instrumentai negu Lietuvoje. 

„Bankams įkeičiami kontraktai parduotiems, bet dar sandėliuojamiems grūdams ir verslui skolinama apie 90 proc. Lietuvoje kreditavimo instrumentai mūsų verslui nėra iki galo pritaikyti, kreditavimo instrumentų sistema nesukurta, todėl ne pirmi metai šis sektorius susiduria su finansavimo problemomis“, – aiškina D. Ruščiauskienė ir priduria, kad norėdamos gauti finansavimą, verslo įmonės turi prisidėti apie 40 proc. nuosava finansų dalimi.

Įmonės, prekiaujančios grūdais, negali pretenduoti nei į lengvatines paskolas, nei į paskolas su valstybės garantija.

„Žemės ūkio paskolų garantijų fondas gali garantuoti veiklai, kurioje yra produktų perdirbimas, iki 5 mln. eurų,  o „Invega“ gali garantuoti apie 1 mln. eurų. Tokios sumos klausimo visiškai nesprendžia. Be to, kiek žinome, ten limitai jau irgi išnaudoti“, – sako D. Ruščiauskienė.

Lietuvos grūdų perdirbėjų asociacija kreipėsi ir į Žemės ūkio, ir į Finansų ministerijas, kad būtų rasti sprendimai pritraukti finansavimą ir padidinti garantijų limitus per garantijų fondus. Tačiau iš Finansų ministerijos buvo gautas atsakymas, kad garantijų limito didinimas šiais metais nebus svarstomas.

„Įsipareigojimus prieš žemdirbius privalome vykdyti, tačiau sprendimai, kurie palengvintų įsipareigojimų vykdymą, nėra priimami“, – konstatuoja D. Ruščiauskienė.

Beveik prieš dešimtmetį valstybė nustatė prievolę atsiskaityti už perkamą žemės ūkio produkciją atitinkamais terminais. Žinoma, tuo metu Lietuvoje veikė daugiau finansinių institucijų ir skolinimosi situacija verslui buvo palankesnė. Tačiau šiemet, kaip ir kiekvienais metais, vertindamos grūdų derliaus prognozes, įmonės ruošėsi atitinkamam pinigų poreikiui ir ieškojo sprendimų.

Pagal asociacijos turimą informaciją, šiuo metu jau nupirkta apie 4 mln. tonų grūdų. Už juos atsiskaitoma pagal nustatytus terminus – 50 proc. sumos per 30 dienų. „Atsiskaitymus už grūdus lemia ir pardavimai eksportui. Šiuo metu vyksta daug pardavimų, laivai kraunami vienas po kito. Tačiau krovos apimtys turi ribas, todėl, įvertinant derliaus dydį, pardavimai tikrai vyks iki kitų metų vidurio. Atsiskaitymai iš dalies priklausys nuo to, kokiu laikotarpiu grūdų augintojai parduos likusį derlių“, –sako D. Ruščiauskienė.  

Didesniems superkamų grūdų kiekiams ruoštasi iš anksto

Bendrovės „Linas Agro“ grūdų prekybos vadovas Svajūnas Banelis sutinka, kad Lietuvoje grūdų derlius šiemet turėtų būti apie 35–40 proc. didesnis negu pernai, tad natūralu, kad įmonės šiais metais superka didesnius kiekius grūdų ir atsiskaitymams reikia daugiau lėšų.

„Bendrovė „Linas Agro“, matydama didesnio derliaus prognozes, atitinkamai dėliojosi savo finansinius srautus, ir šiai dienai tikrai nematome pagrindo nuogąstavimams, kad įmonė gali susidurti su lėšų trūkumu mokant už supirktą produkciją“, – užtikrino S. Banelis.

„Linas Agro“ šiais metais supirko beveik 40 proc. didesnius kiekius negu pernai. „Nuoseklus visos komandos darbas jau beveik leido pasiekti užsibrėžtų tikslų, nepaisant to, kad dar tik esame įžengę į antrą šio sezono mėnesį. Bendras visų supirktų kultūrų kiekis – jau viršijo 1 mln. tonų“, – rezultatais patenkintas S. Banelis.

Pasak jo, eksporto rinkoms COVID-19 pandemija šiuo metu gal nelabai turi įtakos. Ko gero, didžiausią įtaką daro gausūs derliai Juodosios jūros regione ir agresyvi tų šalių eksporto programa. Taip pat dideli derliai yra ir Baltijos šalyse. „Viena priežasčių, kodėl kainos išlieka pakankamai aukštame lygyje – tai prastas Prancūzijos derlius“, – reziumuoja S. Banelis.

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia 20.05.14

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kas, Jūsų nuomone, labiausiai lemia žemės ūkio paskirties sklypų kainą?
Orai