Briuselis / Panevėžys. Dėl koronaviruso pandemijos šalyse uždarius HORECA (ang. hotel, restaurant, catering - su maitinimu ir svetingumu susijęs verslo sektorius - red.) sektorių, atšaukus sporto renginius ir festivalius (tokius, kaip garsusis Oktoberfest Vokietijoje), aludariai ir, savo ruožtu, salyklo gamintojai sustabdė arba sumažino gamybą. Krito salyklo poreikis alaus ir viskio gamybai, o kartu sumažėjo ir salyklinių miežių paklausa, skelbia naujienų agentūra „Bloomberg“.

Maždaug šeštadalis viso pasaulio miežių derliaus yra sunaudojami alaus gamybai, nors regionuose, kuriuose pagaminama labai daug alaus ir viskio, ši dalis dar didesnė.

JAV Žemės ūkio departamentas (USDA) prognozuoja, kad didžiausio miežių salyklo gamintojo pasaulyje - Europos Sąjungos šios produkcijos atsargos ateinantį sezoną išaugs 14 proc., iki 6,6 mln. tonų. O pasaulinės miežių salyklo atsargos, tikimasi, išaugs 7 proc., iki penkerių metų aukščiausio lygio. Didelės produkcijos atsargos gali sukelti sunkumų, kur reikės laikyti iš šių metų miežių derliaus pagamintą salyklą.

Šios priežastys turi neigiamos įtakos miežių kainoms. Pavyzdžiui, prancūziškų salyklinių miežių kainos nukrito iki 2015 m. lygio. Dėl mažesnės paklausos priemokos už salyklinius miežius, palyginti su pašariniais, sumažėjo. Rinkos apžvalgininkai neatmeta tikimybės, kad salyklinių miežių kainos dar gali būti koreguojamos.

Didžiausias pasaulyje salyklo gamintojas - Belgijos įmonė „Boortmalt“ planuoja sumažinti žaliavų pirkimą. Kitas gamintojas - „Malteurop“ laikinai uždarė keturias gamyklas Šiaurės Amerikoje. Anot vokiečių pramonės grupės „Braugersten Gemeinschaft“, salyklo gamintojai Europoje bando atidėti arba visiškai atšaukti miežių tiekimą.

Jau anksčiau buvo pranešama apie tai, kad uždarius restoranus, reikėjo išpilti nemažus kiekius alaus, kuriam pasibaigė galiojimo terminas. Per karantiną alaus vartojimas namuose negalėjo kompensuoti jo vartojimo netekimo HORECA sektoriuje. Skelbiama, kad JAV didžiausius nuostolius patyrė mažieji aludariai. Sutriko visa grandinė: aludėse nepilstomas alus, jis neišvežtas iš daryklų ar nepristatytas į mažmeninės prekybos vietas, kurios buvo uždaromos, ir t.t. Todėl produkciją teko išpilti arba dalį (viskio gamyboje) bandyti panaudoti dezinfekavimo priemonėms.

Salyklinius miežius auginančių ūkių riziką padidina ne tik sumažėjęs alaus vartojimas. Škotų viskio asociacija taip pat paskelbė sumažėjusį miežių poreikį ir išreiškė viltį, kad jis greitai atsigaus panaikinus karantiną. Škotijoje praėjusiais metais daugiau nei pusė vasarinių miežių pasėlių derliaus buvo naudojama salyklui gaminti.

Mažinti gamybos apimčių neplanuoja

UAB „Viking Malt“ pirkimų vadovė Sigita Danilevičienė portalui manoukis.lt sakė, kad Panevėžyje veikianti gamykla savo apimčių šį sezoną mažinti kol kas neplanuoja, todėl ir salyklinių miežių poreikis turėtų išlikti įprastas.

„Senojo derliaus grūdais esame apsirūpinę, o naujojo derliaus kiekį skaičiuojame tokį, kokio reikia metinei salyklo gamybai. Kol kas gamybos mažinti neketiname. Tad žaliavos pirkimai planuojami tokie, kokie numatyta biudžete, t.y. 110 tūkst. tonų grūdų per metus“, - sakė S. Danilevičienė. Baltijos ir Šiaurės Europos šalyse žinoma salyklo gamintoja „Viking Malt“ dar turi gamyklas Suomijoje, Švedijoje, Danijoje ir Lenkijoje. Bendros gamybos apimtys siekia 600 tūkst. tonų salyklo per metus.

Buvo tokių ūkininkų, kurie sutartis dėl šių metų salyklinių miežių derliaus pardavimo su įmone sudarė dar rudenį, kiti sudaro pavasarį ar vasarą. Pasak S. Danilevičienės, salyklinių miežių supirkimo kainos koreliuoja su šių grūdų biržinėmis kainomis Danijoje, Švedijoje. Jeigu ten vyksta pokyčiai, tai turi įtakos miežių kainoms ir pas mus.

„Kai dėl koronaviruso sukeltų suvaržymų biržoje naujo derliaus miežių kainos krito iki 167 Eur/t, tai atsiliepė ir mums. Po to viskas grįžo į buvusį lygį. Dabar biržoje kaina sudaro apie 178 Eur/t“, - sakė „Viking Malt“ pirkimų vadovė.

Kiek Lietuvoje užauginamų miežių parduodama salyklui, tikslių duomenų nėra. Pernai iš viso buvo deklaruota 153 tūkst. vasarinių miežių. Iš jų augintojai deklaravo apie 44 tūkst. ha salyklinių veislių miežių. Tačiau, kaip sako salyklo gamintojai, ne visas šių plotų derlius parduodamas būtent salyklui. Dalis miežių neatitinka salykliniams keliamų kokybės kriterijų (paprastai būna per didelis baltymų kiekis) ir būna realizuojami kitur kaip pašariniai. Kita vertus, yra ir miežių, kurie nedeklaruojami kaip salyklinių veislių, bet gali būti parduoti šiai paskirčiai.

Kiek šiemet auginama salyklinių miežių veislių Lietuvoje, duomenų nėra, nes dar vyksta pasėlių deklaravimas. Tačiau žinant, kad šiais metais labai dideli žieminių javų bei rapsų plotai, tikėtina, kad vasariniams javams, tame tarpe ir miežiams, ūkiai skyrė mažiau vietos sėjomainose.

Pasak salyklo gamintojų atstovės, plotų atžvilgiu sėjomainose su salykliniais miežiais konkuruoja kitų rūšių augalai, pavyzdžiui, kiti javai, pupos, žirniai ir pan. Ar dabartinė miežių kaina konkurencinga, palyginti su kitų grūdų kainomis?

Pasak S. Danilevičienės, viskas priklauso nuo to, kokias auginimo technologijas ūkis taiko ir už kokią savikainą jam pavyksta išauginti derlių. „Prognozuoti, kokios bus miežių kainos rinkoje ateityje, sudėtinga. Salyklinių grūdų kainos iš dalies koreliuoja su pašarinių kainomis. Turi išlikti kainų skirtumas, bet jis gali sumažėti ir iki 10 eurų už toną, o kartais jis padidėja ir iki 25 Eur/t. Lemia ir situacija biržoje“, - pridūrė „Viking Malt“ pirkimų vadovė.

MŪ inf.