Basf 22 07 19 Lytagra 22 07 04
Renginiai
Žiemkenčiai peržiemojo gerai, bet jau rasta kenkėjų, dirvoje mažai azoto

Akademija, Kėdainių r. Šį pavasarį šalyje yra dideli plotai žieminių javų ir rapsų. Kaip jie peržiemojo, kokios problemos pasėliuose išryškėja prasidėjus vegetacijai, kokie pirmieji darbai laukuose, apie tai kalbėta nuotoliniame Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos (LŽŪKT) seminare, į kurį prisijungė apie 80 klausytojų.

Pasak LŽŪKT Technologinių paslaugų skyriaus vadovo Rimo Magylos, vienodų metų nėra, kiekvieno sezono pradžia vis kitokia. Todėl verta apžvelgti pasėlių situaciją ir aptarti, kokius sprendimus priimti, siekiant kokybiško ir didelio derliaus.

Kovo pabaigoje LŽŪKT rajonų biurų augalininkystės konsultantai atliko žieminių augalų vertinimą. Atsitiktine tvarka, suderinus su ūkininkais, pasirinkta 160 skirtingų pasėlių 40-yje savivaldybių. Rezultatus apžvelgė LŽŪKT vyriausioji augalininkystės specialistė Giedrė Masliukovienė ir skirtingų regionų augalininkystės konsultantai.

Bioversija 22 02 02

Pasak jos, pirminės įžvalgos rodo, kad praktiškai visi žiemkenčiai peržiemojo, nors permainingi žiemos orai laukuose išryškino senas bėdas: vasarį dėl gausių kritulių buvo užmirkimų, ten pasėliai praretėjo ar vietomis išnyko.

Šių metų kovas išsiskyrė kaip itin sausas, nes per visą mėnesį praktiškai neiškrito kritulių. Dirvose drėgmė sparčiai mažėjo.

Kuo ankstyvesnė sėja, tuo gražesnis pasėlis

Apžvelgdama žieminių kviečių būklę G. Masliukovienė sakė, kad yra įvairių pasėlių, nes šalies regionai skirtingi. Apibendrintais stebėsenos duomenimis, šalies ūkiuose rudenį pasėta net 20 žieminių kviečių veislių.

Sėjos terminai įvairūs: nuo ankstyvos iki vėlyvos. Optimaliais terminais pasėta 70 proc. kviečių. Šiemet pavasarį, skirtingai negu pernai, geriau atrodo ankstyvos sėjos kviečiai. 2021 m. anksti pasėti kviečiai per žiemą iššuto ir buvo pažeisti pelėsio, todėl pavasarį atrodė prasčiausiai. Pernai žiemą nuo pelėsio mažiau nukentėjo vėliau pasėti kviečiai, nes nebuvo įšalo.

„Šiemet – kuo ankstyvesnė sėja, tuo gražesnis pasėlis“, – pastebėjo G. Masliukovienė. Anot jos, šių metų vėlyvos sėjos kviečių pasėliams reikia papildomų vertinimų dėl būklės, nes yra visokių atvejų.

Ant senų apatinių augalų lapų rasta septoriozės ir miltligės pažeidimų. Todėl konsultantai pataria stebėti pasėlius ir orus. Daugiausia stebėtų kviečių pasėlių pasėti po žieminių rapsų, atsėliuotų buvo apie 13 procentų. Pastaruosiuose didesnė rizika dryžligei išplisti.

Rapsų pasėliuose jau rasta kenkėjų, fomozės

Šalies ūkiuose didžioji dalis žieminių rapsų pasėta optimaliais terminais. Praktiškai visi pasėliai peržiemojo, tik ne visur vienodai atrodo.

Rapsų pasėliuose rasta fomozės pažeistų augalų ten, kur nenaudoti fungicidinę apsaugą turintys augimo reguliatoriai. Kaip pastebėjo G. Masliukovienė, net optimaliais terminais pasėti augalai rudenį neperaugo, todėl kai kurie ūkininkai nenaudojo augimo reguliatorių, nesaugojo nuo fomozės. Tokiu atveju reikėtų rinktis šiai ligai atsparias veisles. Nuo fomozės fungicidai veiksmingi tik užsikrėtus, t. y. rudenį.

Kovo viduryje, kai dienomis temperatūra kilo iki 12–15 °C temperatūros, geltonosiose gaudyklėse jau aptikta rapsinių stiebinių paslėptastraublių vabaliukų. Įdomu tai, kad jų rado ne Pietų, bet Šiaurės Lietuvos ūkininkai. Daugiau kaip pusėje stebimų pasėlių ant rapsų šaknų buvo gumbelių, kurie susiformuoja dėl šakninio paslėptastraublio lervų.

Drėgmės perteklius žiemojimo laikotarpiais išryškino dar vieną problemą rapsų pasėliuose – šaknų gumbą.

Dirvos buvo labai sausos

IKMIS sistemoje detaliai pateikiami iš meteorologinių stotelių gaunami duomenys apie kiekvieno mėnesio orus, kur aiškiai matyti, kad kovas buvo beveik be kritulių. Stebimas dirvos drėgnumas – 10 cm gylyje buvo labai sausa, drėgmė siekė vos kelis procentus, 20 cm gylyje jos yra kiek daugiau.

G. Masliukovienė pastebėjo, kad kovą buvo dideli temperatūros svyravimai tarp nakties ir dienos temperatūros, o tai pavojinga augalams, nes gali nutraukyti šakneles, iškilnoti augalus.

Šią žiemą įšalęs dirvožemio storis buvo nestabilus. Pavyzdžiui, po vienos šaltesnės nakties sausio pirmoje pusėje įšalas siekė nuo 7 cm Žemaitijoje iki 30 cm Šiaurės Lietuvoje.

Iki šiol dirvos buvo dar gana šaltos: temperatūros dirvožemyje nepasiekė vegetacijai reikalingo minimumo.

Pietinėje dalyje anksti prasidėjo laukų darbai

Kaip sakė LŽŪKT Vilkaviškio biuro augalininkystės konsultantė Modesta Kirvaitienė, pietinėje šalies dalyje žiemkenčių būklė gera: nelygu rajonas, peržiemojo 92–96 proc. kviečių ir 90–100 proc. rapsų.

Ši žiema minėtame regione išsiskyrė dažnais temperatūros svyravimais, įšalas buvo negilus ir nestabilus. Dėl dažnų atšilimų dirvožemyje formavosi atitirpę ir įšalę sluoksniai. Vasarį susidurta su melioracijos problemomis, kai ištirpus sniegui ir daug lyjant laukuose tyvuliavo balos. Šiose vietose ilgiau išlikus vandeniui, augalai žuvo.

Kovo antrojoje pusėje kai kurie suvalkiečiai jau tręšė laukus, kovo pabaigoje kai kurie vilkaviškiečiai jau sėjo kviečius. Vis dėl to konsultantai pastebi, kad šiemet kovą dar buvo per šalta, kad vyktų vegetacija, todėl ir tręšti nevertėjo.

LŽŪKT Kauno biuro augalininkystės konsultantas Rokas Antanynas pristatė pasėlių situaciją Vidurio Lietuvoje. Kovo antrąją pusę čia irgi kai kas jau pradėjo darbus laukuose: dalis augintojų išbėrė azotą, kiti dar laukia šiltesnių orų. Po kovo 20 d. pradėti tręšimo organinėmis trąšomis darbai.

R. Antanynas atkreipė dėmesį, kad iki šiol dirvos temperatūra dar buvo žema, jog efektyviai veiktų mikroorganizmai, o augalai įsisavintų trąšas.

Žiemkenčių būklė Vidurio Lietuvoje iš esmės gera, bet situacija rajonuose skirtinga. Pasak R. Antanyno, optimaliai pasėti pasėliai atrodo gyvybingesni negu sėti vėliau. Vėlai pasėtų žieminių rapsų būklė dar kartą parodė, kad reikia laikytis optimalių sėjos terminų. Vertinant bendrai, rapsų peržiemojimas šiame regione siekia 94 procentų. Tiesa, yra užmirkusių pasėlių vietų, kur melioracija prasčiau veikia dėl žemės dirbimo ypatumų. Perteklinis vanduo rapsams pakenkė labiau negu kviečiams.

Žieminiai kviečiai Vidurio Lietuvos rajonuose peržiemojo 99 procentais. Pasak R. Antanyno, svarbus darbas šiemet – pasėlių akėjimas, nes dėl kovo sausros sutrūkinėjo dirvos paviršius, garavo drėgmė. Norint ją išsaugoti, reikėjo akėti.

Yra blogų vėlyvos sėjos rapsų

Rytų Lietuvos situaciją apžvelgusi LŽŪKT Utenos biuro augalininkystės konsultantė Rasa Martišienė pastebėjo, kad šiame regione žiema pasėliams buvo palanki, gana švelni, su didesne sniego danga, įšalas nedidelis, nors kai kur ir gilesnis.

Javai peržiemojo gerai, bet su rapsais situacija kitokia – yra mažo potencialo pasėlių, galbūt kai kuriuos net teks atsėti. Tam įtakos turėjo orai per sėją, kai kur ji vėlavo, dalis augalų nepasiekė reikalingų parametrų, todėl žiemojo silpni. Dabar svarstoma, ar palikti praretėjus pasėlius.

Vegetacija dar tik prasideda, baltų šaknelių nedaug. Artimiausių savaičių darbai – patręšti azotu, jeigu tai dar nepadaryta, ir nuakėti pasėlius. Kaip pastebėjo R. Martišienė, jau pernai ypač išaugo šiems tikslams skirtų vadinamųjų ekologinių akėtėlių poreikis.

Rado daugybę vabalų

LŽŪKT Akmenės biuro augalininkystės konsultantė Asta Kiminienė pristatė pasėlių situaciją Šiaurės Lietuvoje. Čia žiema irgi buvo permaininga. Tačiau optimaliu laiku pasėti kviečiai ir rapsai peržiemojo gerai.

Įdomu tai, kad ne kur nors šalies pietuose, o šiauriniame Akmenės r. kovo 20 d. ūkininkai rapsų pasėliuose padėtose geltonosiose gaudyklėse jau aptiko šakninių paslėptastraublių. Jų skaičius viršijo žalingumo ribas. Todėl ūkininkai, dienomis esant keliolikai laipsnių šilumos, rizikavo ir rapsus purškė kontaktinio poveikio insekticidais. Ar padėjo, pasak A. Kiminienės, pamatysime vėliau. Reikės stebėti, ar šie kenkėjai plinta.

Be to, A. Kiminienė pastebėjo, kad vis daugiau ūkininkų taiko neariminį žemės dirbimą, o tokių laukų pasėliuose randama daugiau piktžolių. Todėl pavasarį reikėtų nustatyti, kokios vyrauja, ir panaudoti atitinkamą herbicidą. Pagirtina tai, kad šalyje vis daugiau ūkininkų kviečių pasėlius herbicidais purškia rudenį. Tai geras sprendimas, nes pavasarį tokiu atveju piktžolių gali nebetekti naikinti.

Vertino azoto kiekį dirvoje

Svarbu žinoti, kiek ūkių dirvose yra mineralinio azoto, pagal tuos kiekius pasiskaičiuoti trąšų normą planuojamam augalų derliui užauginti. Tuo tikslu kai kurie ūkiai vertino mineralinio azoto kiekį dirvožemyje po žiemos.

Kauno r., pasak R. Antanyno, paimti mėginiai žieminių rapsų lauke, 0–60 cm dirvos gylyje. Nustatytas mineralinio azoto kiekis svyravo nuo 47 iki 72 kg/ha. Tai reiškia, kad ten, kur jo mažai, trąšų normą reikėtų didinti, o kur daugiau – atitinkamai mažinti. Tai padėtų sutaupyti pinigų trąšoms.

Keli ūkininkai Akmenės r. irgi atliko azoto tyrimus dirvožemyje po žiemos. Pasak A. Kiminienės, rezultatai juos nuvylė, nes kiekiai nesiekė net vidutinių normų. Vadinasi, siekiant derliaus sutaupyti nepavyks, reikės tręšti daugiau.

Nuo šio pirmadienio LŽŪKT augalininkystės konsultantai jau pradėjo reguliarią pasėlių stebėseną visoje Lietuvoje ir kiekvieną savaitę vyks į laukus.

Autorius: Rasa Jagaitė
Gudinas - mobilioji apacia 21.03.14

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Norėdami parašyti savo nuomonę – prisijunkite.

Taip pat šia tema skaitykite
Skaitomiausios naujienos
Verslo informacija
Apklausa
Ar Lietuvos žemės ūkis geba prisitaikyti prie klimato kaitos?
Visos apklausos