Akademija (Kėdainių r.). Žemdirbystės institutas mini veiklos 60-metį. Daugiau kaip pusę amžiaus institutas buvo savarankiška institucija, o pastaruosius septynerius metus priklauso Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centrui (LAMMC), yra didžiausias iš vienuolikos padalinių. Bėgant laikui mokslo įstaiga keitėsi, tačiau darbe visada vadovavosi aukščiausiais mokslo etikos principais.

„Institutas visada išlaikė svarbiausius mokslinės etikos principus: teigti tiktai tai, ką rodo bandymų rezultatai, jokių kompromisų su sąžine, jokių konjunktūrinių tyrimų", - pabrėžė LAMMC direktorius prof. Zenonas Dabkevičius. Taip pat jis akcentavo instituto puoselėjamas gilias tradicijas bendradarbiaujant su žemdirbiais, verslo partneriais, su kitomis mokslo ir studijų institucijomis.

„Atėjome dirbti į institutą trys 50-osios Agronomijos fakulteto laidos absolventai - Rimantas Dapkus, Vytautas Ruzgas ir aš, ir taip jau lėmė likimas, kad visi trys pabuvome šio instituto direktoriais", - prisiminimais dalijosi LAMMC direktorius profesorius Zenonas Dabkevičius

1956-ųjų rugsėjis - ta data, kai oficialiai įkurtas Žemdirbystės institutas, tačiau jo ištakos siekia gerokai senesnius laikus: 1919 m. Dotnuvoje pradėjo veikti Žemės ūkio technikumas, po kelerių metų įsteigta Dotnuvos selekcijos stotis, kuriai vadovavo prof. Dionizas Rudzinskas, o netrukus prof. Juozo Tonkūno pastangomis buvo įkurta Dotnuvos bandymų stotis.

Lietuvos žemdirbystės mokslinio tyrimo institutas įkurtas 1956 m. rugsėjo 3 d., jam vadovauti paskirtas Petras Vasinauskas. Po dešimties metų jį pakeitęs Antanas Būdvytis vadovavo įstaigai beveik ketvirtį amžiaus. Po Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo institutui vadovavo Rimantas Dapkus, 1997 - 2011 m. - Zenonas Dabkevičius, po jo - Vytautas Ruzgas, o nuo 2016 m. pražios direktoriaus pareigos patikėtos jaunam mokslininkui Gintarui Brazauskui.

„Savo tėvų dėka didžiąją gyvenimo dalį praleidau greta instituto. Jaučiu pareigą ir atsakomybę išlaikyti tradicijas, tikiu čia dirbančiai žmonėmis. Matau darnią komandą, kuri gali bendrauti ir su žemdirbiu, ir su kolega iš užsienio. Ačiū, kad esate komandos dalis", - visiems darbuotojams dėkojo Žemdirbystės instituto direktorius Gintaras Brazauskas

Penki vadovai - penki etapai

LAMMC direktorius Zenonas Dabkevičius instituto veiklą originaliai suskirstė į etapus pagal vadovus. Pirmojo direktoriaus Petro Vasinausko laikai - tai pradžia, kūrimosi laikotarpis: reikėjo sukurti bazę, suburti mokslininkų kolektyvą. A. Būdvyčio laikai - įsisiūbavimas: intensyvinamas žemės ūkis, plečiami bandymai, plėtojami tarpinstituciniai ryšiai. „Nors tais laikais dar mažai buvo kalbama apie įvaizdžio kūrimą, tačiau A. Būdvytį būtų galima įvertinti kaip vieną geriausių įvaizdžio kūrimo specialistų, puikiai mokėjusį skleisti žinias visuomenei", - sakė Z. Dabkevičius.

Šventinis vakaras, skirtas Žemdirbystės instituto 60-mečiui paminėti, vyko Šeduvos malūne

R. Dapkaus laikotarpis - esminių pokyčių metas: reikėjo įsilieti į Europos ir pasaulio mokslo erdvę, mokytis užsienio kalbų, pradėti rašyti angliškai, megzti tarptautinius ryšius. Z. Dabkevičiaus laikotarpis - atsinaujinimas: infrastruktūros atnaujinimas, kartu su partneriais sukurtas slėnis „Nemunas", iš europinių projektų įsigyta modernios laboratorinės įrangos. Taip pat tuo metu teko prisitaikyti prie naujų reikalavimų, rasti savo vietą ir įtvirtinti pozicijas tarp kitų mokslo sričių atstovų - fizikų, chemikų, literatų, išmokti rengti publikacijas užsienio mokslo žurnalams.

Penkeri V. Ruzgo vadovavimo metai - laikotarpis, kai tęsiami darbai, plėtojama selekcija. Kaip tik tuo metu pradėtas rinkti licencinis mokestis už veisles ir institutas kaip veislės kūrėjai gauna už tai pajamų. Džiugu, kad lietuviškos veislės populiarios ne tik Lietuvoje, bet ir Latvijoje bei Estijoje, o žolių veislės žinomos ir gerokai toliau - JAV, Kanadoje. Beje, per visą augalų selekcijos laikotarpį Dotnuvoje buvo skurtos 322 naujos veislės. Atkūrus Lietuvos Nepriklausomybę, instituto selekcininkai sukūrė 34 javų, 12 pupinių grūdinių augalų ir 55 daugiamečių žolių veisles.

„Dabar vadovavimo vairas perduotas jaunam direktoriui ir energingiems pavaduotojams. Žinoma, ne vadovai lemia sėkmę. Jie tik suteikia moksliniams darbuotojams galimybę vykdyti tyrimus, skelbti jų rezultatus, dalyvauti projektuose. Noriu pasakyti visiems darbuotojams, kurie dirbo, dirba ir dar dirbs - AČIŪ už nuveiktus darbus", - kalbėjo Z. Dabkevičius ir Žemdirbystės instituto direktoriui Gintarui Brazauskui įteikė simbolinę dovaną - laikrodį, kuris skaičiuotų laiką per ateinantį dešimtmetį. Tuo pačiu LAMMC vadovas palinkėjo mokslininkams sulaukti laikų, kai visuomenė ir valdžia jų darbus dažniau pagirtų, o ne tik bartų...

Reforma be neigiamų pasekmių

Nors paprastai visi baiminasi reformų, tačiau dabar jau galima teigti, kad Žemdirbystės instituto įsiliejimas į LAMMC neturėjo jokio neigiamo poveikio instituto veiklai. O privalumai - daugiau kartu dirbančių mokslininkų, glaudesnis bendradarbiavimas tarp laboratorijų.

Pagrindinė instituto veikla - fundamentiniai ir taikomieji moksliniai tyrimai dirvožemio, agrochemijos, žemės dirbimo, augalininkystės ir žolininkystės, augalų apsaugos ir ekologijos srityse. Platūs darbų barai yra kultūrinių augalų genetikos bei fiziologijos tyrimai, lauko ir pievų augalų selekcija bei sėklininkystė ir bitininkystė.

„Institutas ir toliau išlaiko lyderio pozicijas, o jo mokslo darbuotojai yra lygiaverčiai pažangiausių Vakarų valstybių mokslininkų partneriai. Aš asmeniškai laikau likimo dovana, kad galėjau dirbti Žemdirbystės institute, ir esu dėkinga daugeliui žmonių", - prisiminimais dalijosi profesorė, Lietuvos mokslų akademijos narė emeritė Veronika Vasiliauskienė

Tyrimų srityje instituto mokslininkai bendradarbiauja su šalies universitetais ir giminingais institutais, taip pat užsienio mokslo įstaigomis, dalyvauja bendruose projektuose, tarptautiniuose kongresuose ir konferencijose, stažuojasi pripažintuose pasaulio mokslo centruose.

Tyrimų rezultatai skleidžiami šalies ūkiuose, bendradarbiaujant su Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba, verslo subjektais ir įvairiomis žemės ūkio asociacijomis, rengiant seminarus, lauko dienas, mokslo ir technologijų parodas. Šiuo metu Žemdirbystės institute dirba 195 darbuotojai.

Padėkos ir dovanos

Kaip ir visi šventiniai minėjimai, taip ir vakar Šeduvoje vykusi Žemdirbystės instituto šventė neapsiėjo be padėkų už gerą darbą įteikimo. Seimo kaimo reikalų komiteto narys Kazys Starkevičius LR Seimo padėkas įteikė Zenonui Dabkevičiui ir Vytautui Ruzgui. Ministro Pirmininko patarėjas žemės ūkiui Adolfas Damanskis Vyriausybės padėkas įteikė Bronislavai Butkutei ir Irenai Deveikytei.

„Nuo visų žemdirbių noriu jums padėkoti už lietuviškas javų veisles. Šiemet tikriausiai 30-35 proc. laukų užsėta būtent lietuviškomis veislėmis", - sakė K. Starkevičius, įteikdamas Seimo Kaimo reikalų komiteto padėką Vytautui Ruzgui

Žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė padėkas skyrė Virginijui Feizai, Nijolei Lemežienei, Kristynai Razbadauskienei ir Jonui Šlepečiui, o Švietimo ir mokslo ministerijos padėkos buvo skirtos Audronei Mankevičienei, Skaidrei Supronienei ir Alvyrai Šlepetienei. Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro padėkomis pagerbti Aldona Riaubienė, Birutė Ramanauskienė, Daiva Petrauskaitė, Vilma Pocienė.

Žemės ūkio ministerijos komanda su ministre Virginija Baltraitiene atvežė ir dovanų, ir padėkų geriausiems instituto darbuotojams

Daugybė dovanotų gėlių, meno kūrinių ir ištarti gražūs palinkėjimai papildė šventinę vakaro atmosferą. Ko gero originaliausiomis dovanomis išsiskyrė bendrovės „Dotnuva Baltic", dovanojusi visiems instituto darbuotojams klasikinės muzikos koncertą jų pasirinktu laiku, ir bendrovė „Scandagra", įteikusi milžiniško dydžio dėlionę. Priimdamas pastarąją dovaną, G. Brazauskas šmaikščiai pajuokavo: „Dabar jau žinau, ką mes veiksime artimiausius 60 metų".

MŪ inf.