Akademija (Kėdainių r.). Ar žemės ūkio mokslo rezultatai pasiekia žemdirbius, ar mokslas turi įtakos priimamiems politiniams sprendimams, verslo plėtrai? Apie tai diskutuota Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro surengtoje konferencijoje „Mokslu grįsti sprendimai tvariam žemės ūkiui ir miškininkystei“.

Į Akademijoje vykusį renginį susirinko per 250 šiomis temomis susidomėjusių žmonių, daugiausiai – LAMMC mokslininkų, bet buvo ir pavienių ūkininkų, taip pat nemažai žemės ūkio specialistų iš įvairių agrarinių organizacijų ar įmonių.

Konferencijos pradžioje susirinkusiuosius pasveikino LAMMC direktorius dr. Gintaras Brazauskas, Lietuvos mokslų akademijos viceprezidentas dr. Zenonas Dabkevičius, žemės ūkio viceministras Andrius Palionis, aplinkos viceministras Ramūnas Krugelis, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Studijų, mokslo ir technologijų departamento direktorė dr. Laima Taparauskienė, Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Raimundas Juknevičius, Kėdainių savivaldybės vicemerė Virginija Baltraitienė.

LAMMC direktorius G. Brazauskas apžvelgė praėjusiais metais centro mokslininkų nuveiktus darbus.

Kaip pažymėjo LAMMC vadovas, vykdant mokslinius tyrimus kasmet didėja bendradarbiavimas ir partnerystė su tarptautinėmis mokslo institucijomis bei mūsų šalies ūkio subjektais, mokslininkai stažuojasi tarptautinėse mokslo įstaigose, rašo straipsnius į tarptautinius pripažintus mokslo leidinius. Rengiami jauni mokslininkai – pernai apginta 18 disertacijų. LAMMC selekcininkai kasmet sukuria naujų augalų veislių ir pan.  

Konferencijoje už įsimintiniausius darbo laimėjimus 2024 metais buvo apdovanoti mokslininkai, ilgalaikių programų ir projektų vadovai, straipsnių autoriai, administracijos darbuotojai 

Konferencijoje pranešimą apie šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų tyrimus skaitė LAMMC Miškų instituto mokslininkė dr. Dovilė Čiuldienė. Ji pažymėjo, kad Lietuvoje emisijos daugeliu atveju nustatomos mažesnės nei pateikiamos bendrosios jų vertės.

LAMMC Žemdirbystės instituto mokslininkė dr. Skaidrė Supronienė pateikė tyrimų, vykdytų ne tik Lietuovoje, bet ir kitose šalyse, duomenų, atskleidžiančių, kaip kinta dirvožemio, augalų ir mikroorganizmų savybės bei parametrai, taikant skirtingas ūkininkavimo praktikas. Visi šie komponentai yra tiesiogiai susiję ir veikia vieni kitus.

Žemdirbystės instituto mokslininkė dr. Karolina Barčauskaitė savo pranešime kalbėjo apie galimybes dirvožemių gerinimui panaudoti antrines žaliavas – biokuro pelenus ar nuotekų dumblą.  

Dr. Roma Semaškienė pristatė augalų apsaugos aktualijas. LAMMC Sodininkystės ir daržininkystės instituto mokslininkas dr. Pranas Viškelis papasakojo apie naujausius tyrimus kuriant funkcionalųjį maistą.

Mokslas – svarbus, bet mokslininkų nuomonė ne visuomet girdima

Kas lems šalies sprendimus žemės ūkyje ir miškininkystėje – nuomonės ar skaičiai? Tokia tema konferencijos antroje dalyje kvietė padiskutuoti renginio vedėjas žurnalistas Aurimas Perednis.

Diskusijoje dalyvavo (iš kairės) Gintaras Brazauskas, Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacijos narė Renata Dumbravienė, Andrius Palionis, Laima Taparauskienė ir Raimundas Juknevičius, moderavo Aurimas Perednis

Diskusijos dalyvių nuomonės išsiskyrė. Vis dėlto sutarta, kad visos keturios sritys – mokslas, politika, verslas ir visuomenė turi įtakos sprendimams, tačiau, galbūt, ne visos vienodai.

Kaip pastebėjo G. Brazauskas, mokslas remiasi faktais, gali parodyti išeitis, bet niekada nepateiks vienintelio atsakymo, kadangi rezultatai priklauso nuo konkrečių sąlygų, o pasikeitus aplinkybėmis jau bus kitokie.

Į diskusiją įsitraukę klausytojai iš salės pastebėjo, kad žemdirbiai norėtų daugiau taikomųjų tyrimų, kurių rezultatai pasiektų ūkius.

Pasak R. Juknevičiaus, pinigus mokslui skirsto politikai, bet mokslas turėtų mažiau priklausyti nuo politinių užsakymų. Pasak jo, ūkininkai ir dabar nepagaili pinigų, eina į verslo organizuojamus mokamus seminarus, o tai rodo, kad žemdirbiams žinios labai svarbios, jiems reikia mokslo, naujovių.

Lietuvos agronomų sąjungos prezidentas dr. Edvardas Makelis pastebėjo, kad mūsų šalies mokslas per mažai finansuojamas. Jis pateikė užsienio pavyzdžių. Airijoje įstatymais įtvirtinta, kad mokslui skiriama tam tikra dalis lėšų nuo parduodamo pieno litro ar grūdų tonos. Šitaip surenkamos milijoninės sumos, kurios skiriamos mokslo tyrimams. Anot jo, jeigu panašiai būtų pas mus, tai mokslas turėtų tiek pinigų, kiek dar niekada nėra buvę.

Kaip įvardijo L. Taparauskienė, mokslui turėtų būti skiriama bent 3 proc. šalies bendrojo vidaus produkto lėšų, o Lietuvoje šis skaičius yra vos 0,7 proc. Pasak jos, svarbu tiek taikomieji, tiek ir fundamentiniai tyrimai.

Viceministras A. Palionis irgi pripažino, kad mokslui ir švietimui skiriamos lėšos – tai investicijos į šalies ateitį, ir dėl to mokslas negali likti dėmesio paraštėse. Situacija keičiasi geresne linkme, bet pernelyg lėtai.  

Į konferenciją susirinko per 250 dalyvių

Apibendrindamas diskusiją renginio vedėjas A. Perednis išskyrė tai, kad visi – mokslininkai, verslas, žemdirbiai, visuomenė, politikai – turi glaudžiau kalbėtis, išmokti girdėti vieni kitus. Mokslininkai neturėtų užsidaryti tik siaurame mokslo rate, o drąsiai reikšti savo balsą ir nuomonę viešai, kad ji būtų girdima visuomenėje ir politinėje arenoje. Tik tada bus galima priimti mokslu grįstus sprendimus.