Vilnius. Už žemės ūkį atsakingas Europos Komisijos narys Christopheʼas Hansenʼas (Kristofas Hansenas) ketvirtadienį susitiko su žemdirbių bei įvairių sektoriaus organizacijų atstovais.

Lietuva – vienuoliktoji gruodį darbą pradėjusio komisaro Ch. Hansenʼo aplankyta šalis. Jo teigimu, labai svarbu lankyti ES šalis nares, sužinoti, kas rūpi žemdirbiams, ką jie mano apie žemės ūkį ir maisto gamybą, ką galima padaryti geriau.

„Manau, tai yra mūsų visų bendras iššūkis“, – kalbėjo Ch. Hansen‘as, priminęs, kad ne į gerą ėjusi situacija ES privertė šalių narių ūkininkus išeiti į gatves. Pastebėjęs, kad ir Lietuvos žemės ūkio ministras Ignas Hofmanas buvo tarp aktyvių protesto dalyvių, komisaras teigė, kad ūkininkų balsas buvo išgirstas.

Ch. Hansen‘o teigimu, vienas iš ūkininkų reikalavimų, kurio jis ėmėsi vos pradėjęs darbą – gauti sąžiningą atlygį už jų aukštos kokybės produkciją. Tad jau gruodį buvo pateikti teisės aktų siūlymai.

Jis priminė neseniai parengtą Žemės ūkio ir maisto viziją, kalbėjo apie būtinybę užtikrinti sąžiningesnes konkurencijos sąlygas ES ūkininkams.

Komisaras pabrėžė, jog nėra teisinga, kad ūkininkai kaltinami dėl klimato kaitos, priešingai, jie kone pirmieji ją ir pripažino. Jis taip pat vardijo kartų kaitos problemą, specifinius gyvulininkystės sektoriaus iššūkius, akcentavo, kad ES Žemės ūkio ir maisto vizija yra ilgalaikė, iškelianti daug darbo krypčių bei problemų, kurioms teks rasti sprendimus.

„Man svarbiausia yra gamyba, maisto saugumas ir nepriklausomybė (naujos kadencijos Europos Komisija teikia tam prioritetą). Nes jei nėra pakankamos maisto gamybos, tai gali sukelti įtampą. Manau, neturėtume nukrypti į maisto importą – tai mus padarytų labiau pažeidžiamus.

Labai svarbu išanalizuoti, kaip galime užtikrinti, kad maisto gamyba būtų svarbi politinės darbotvarkės dalis ir nedingtų iš politinės darbotvarkės dešimtmečius“, – kalbėjo Ch. Hansen‘as.

Vėliau jis teigė suprantantis išskirtinę Lietuvos ir kitų Baltijos šalių, Suomijos geopolitinė padėtį ir sakė, jog apsirūpinimas maistu užtikrina saugumą ir savarankiškumą.

Ketvirtadienį už žemės ūkį atsakingas Europos Komisijos narys Ch. Hansenʼas susitiko su Lietuvos žemdirbiais ir sektoriaus bendruomene

Žemės ūkio komisaras sakė ieškantis depoliarizuotų sprendimų ir pasisako už tai, kad būtų išlaikytos dabar žemės ūkiui taikomos priemonės ir biudžetas.

„Mes fiksavome tikslą, kurį reikia pasiekti, bet nekalbėjome, kaip tai padaryti. Manau, tai daryti turime kartu su ūkininkų bendruomene, bet tam reikia finansavimo. Ir ties tuo mes stipriai dirbsime“, – sakė Ch. Hansen‘as.

Jis gandais pavadino svarstymus, esą gali nelikti atskiro fondo žemės ūkiui, ir tikino, kad visos dabartinės BŽŪP priemonės turi būti išlaikytos.

Finansavimo svarbą jis akcentavo ir atsakinėdamas į klausimus. „Mano įgaliojimuose yra pasakyta, kad papildomus reikalavimus turės lydėti ir papildomas finansavimas, jei jo nėra – papildomi reikalavimai turės palaukti“, – kalbėjo komisaras, pabrėždamas, kad žemės ūkio politika turi eiti evoliucijos, o ne revoliucijos keliu.

Administracinės naštos mažinimas

EK narys pabrėžė būtinybę mažinti administracinę naštą ir teigė, kad dabar po ilgos darbo dienos laukuose ar fermose, žemdirbys dar turi sėsti prie kompiuterio, nes privalo užpildyti daugybę formų, įvykdyti daugybę reikalavimų. Anot Ch. Hansen‘o, klaidų pasitaiko ir dėl fizinio nuovargio, visa tai veda ir prie psichologinių problemų.

Jis priminė, kad EK anksčiau jau yra paskelbusi pirmąjį supaprastinimo paketą, o gegužės 14 d. planuojama paskelbti naują, kuris palies ir GAAB 1 bei GAAB 2 reikalavimus – pievas, šlapynes, durpžemius.

Šiuos supaprastinimus Ch. Hansen‘as minėjo ir atsakydamas į Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) vicepirmininko Martyno Puidoko klausimą, kaip ketinama spręsti daugiamečių pievų atkūrimo problemą. Komisaro teigimu, ne viena Lietuva turi tokių iššūkių, tad gegužės viduryje numatoma paskelbti apie palengvinimus, kurie pievas tikrai palies.

LŪS vicepirmininkas Zigmantas Aleksandravičius ragino komisarą nepamiršti kaimo, teigė, kad dažnai viešumoje formuojama nuomonė apie žemdirbį kaip didžiausią teršėją yra absoliuti netiesa ir įteikė simbolinę dovaną – į nedidukę kaladę įsmeigtą kirvuką. Ūkininkas linkėjo komisarui nepriskaldyti malkų, o EK atstovybės Lietuvoje vadovas Marius Vaščega juokaudamas komisarui siūlė šį kirvį panaudoti biurokratijai apkapoti.

Kauno r. ūkininkų sąjungos pirmininko Mindaugo Maciulevičiaus paklaustas, ar esamos situacijos fone yra pakankamas rezervas (krizei įveikti), Ch. Hansen‘as teigė, kad iššūkiai valstybėms narėms didėja, o jos savu ruožtu nori, kad būtų padengta beveik viskas – nuo gyvūnų ligų iki šalnų. Komisaro nuomone, reikia peržiūrėti prioritetus, nuspręsti, kas gali būti dengiama iš kitų šaltinių, ir aktyviai dirbti draudimo srityje.

Komisaras kritiškai vertino tai, kad šiuo metu ES ilgai trunka naujų augalų apsaugos priemonių registravimas ir tai, kad ES ūkininkai neretai disponuoja mažesniu jų asortimentu. „Reikia, kad produktai pasiektų ūkininkus greitai ir ne tik dėl to, kad be jų prarandame pasėlius, bet prarandame ir žinias, nes investuojame į tyrimus, bet vos tik įmonė pasiekia rezultatą – eina kitur“, – kalbėjo Ch. Hansen‘as.

Europa turėtų pati užsiauginti baltymų

Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos atstovas Saulius Daniulis teiravosi komisaro pozicijos dėl pašarinių baltymų ir klausė, kaip jis mato situaciją „Mercosur“ ir dabartinės JAV politinės situacijos fone.

Ch. Hansen‘as sutiko, kad visa ES yra labai priklausoma nuo baltyminių kultūrų importo. Kita vertus, jis kalbėjęs su Ukrainos žemės ūkio ministru ir teiravosi, ar ukrainiečiai galėtų auginti daugiau ir importuoti. Jo manymu, Ukraina galėtų būti ta papildoma baltymų tiekėja.

„Nepaisant to, manau, kad mums reikia skatinti baltyminių kultūrų auginimą bei gamybą vietoje, nes tai leistų būti mažiau pažeidžiamiems“, – kalbėjo EK narys.

Susitikimo metu paliestos „Mercosur“ bei kitų prekybos susitarimų, jaunųjų ūkininkų, smulkių ir vidutinių ūkių, bioįvairovės išsaugojimo, ekologinio ūkininkavimo, miškininkystės temos. Žemdirbiai klausė, kaip ES pasiruošusi kovai su vis gausėjančiomis ir besiplečiančiomis gyvūnų ligomis.

Lietuvos žemės ūkio tarybos pirmininkas Jonas Vilionis priminė, kad Lietuva vis dar negauna vienodų išmokų su ES šalimis senbuvėmis bei naujai darbą pradėjusiam komisarui įteikė anksčiau šiuo klausimu rengtą peticiją su žemdirbių parašais. 

I. Hofmanas: komisaras puikiai supranta žemės ūkį

Žemės ūkio ministras I. Hofmanas pastebėjo, kad naujasis žemės ūkio komisaras dar neaplankė nė pusės ES šalių, tačiau šiandien jau yra Lietuvoje – toks dėmesys šaliai yra svarbus. Be to, pasak ministro, ne kartą iš komisaro yra nuskambėję, kad jis nori susipažinti su šalių žemės ūkio specifika, pabendrauti su žemdirbiais, išgirsti jų klausimus ir problemas.

Susitikimo metu I. Hofmanas komisarui Ch. Hansen'ui įteikė trijų Baltijos šalių ministrų pasirašytą deklaraciją ir išvardijo svarbiausius jos akcentus: būtinybę suvienodinti tiesiogines išmokas, suteikti būsimiems Strateginiams planams daugiau lankstumo ir kt.

Žemės ūkio ministras teigė besitikintis su šiuo komisaru Lietuvos pirmininkavimo ES laikotarpiu dirbti sklandžiai, petys į petį, ypač „jei EK teikiami siūlymai bus palankūs žemės ūkiui“.

„Tiek vizija, tiek komisaro požiūris ir geras šio sektoriaus supratimas nuteikia optimistiškai. Tai labai svarbu“, – po susitikimo portalui manoūkis.lt komentavo žemės ūkio ministras I. Hofmanas.

Per susitikimą komisaras pasakojo pats neūkininkavęs, tačiau jo tėvas ir brolis buvo ūkininkai, turėjo mišrų ūkį. Jis pasidalijo skaudžia šeimos patirtimi: netikėtai mirus broliui nė viena iš trijų jo dukterų nenorėjo imtis ūkininkavimo, tad šeimai teko ūkį išnuomoti.

***

Lietuvoje žemės ūkio komisaras Ch. Hansen'as taip pat susitiko su šalies prezidentu Gitanu Nausėda, dalyvavo Seime surengoje diskusijoje, lankėsi M. Kinderio ūkyje.