Vilnius. Po nuotolinių renginių maratono vėl susirinkę gyvai į tradicinę konferenciją Vilniuje žemės ūkio bendrovių vadovai ir vyr. finansininkai svarsto, kokie iššūkiai laukia žemės ūkio.

Į konferenciją „Nauji iššūkiai žemės ūkiui“ susirinkę Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos (LŽŪBA) nariai tris dienas gilinsis į atskirus aktualius sektoriaus klausimus: kontrolės efektyvumą, laukiantį deklaravimą, apskaitos tvarkymo pokyčius, žemės ūkio strateginį planą bei galimybę Lietuvai pasiekti proveržį.

Atidarydamas konferenciją Lietuvos žemės ūkio bendrovių prezidentas Eimantas Pranauskas priminė, kad LŽŪBA nariai sėkmingai susidorojo su pandemijos sukelta krize – tiekimas nesutriko tiek vidaus, tiek užsienio rinkoms, buvo išlaikytos ir darbo vietos.

Deja, po to laikotarpio, anot LŽŪBA vadovo, ne tik nesulaukta padėkos, bet čia pat tykojo naujos problemos. „Įsisiūbavo tai, ką bandėme valdžios atstovams pasakyti pernai, maždaug šiuo metu, ir pakartojome šį pavasarį. Karas dar nebuvo prasidėjęs, bet jau tuomet įspėjome, kad dantis galanda energetikos ir išteklių kainų krizė. Tačiau išgirsti nebuvome. Nepaisant dabar dalijamų pagalbos pažadų, kovoti už savo kolektyvų ir įmonių ateitį vėl teks patiems“, – apie iššūkius kalbėjo E. Pranauskas.

Jo teigimu, LŽŪBA nariai yra žemės ūkio sektoriaus avangardas, intelektualiniai žemės ūkio praktikų lyderiai, tad ir Asociacijai tenka spręsti ne tik rutininius klausimus, bet ir pralaužti ledus naujose sferose. „Tenka apgailestauti ir pripažinti, kad į mūsų teikiamas pastabas ir pasiūlymus pastaruosius dvejus metus žiūrima arba rezervuotai, arba jie iš viso yra ignoruojami“, – sakė E. Pranauskas.

Jis priminė, kad baigiasi kaip niekad ilgai (net 9 metus) trukęs BŽŪP periodas, o prasidedantis naujas laikotarpis vis dar labai neaiškus. „Prasidės naujasis, kurį politikai, kol kas atkakliai (jei nepritrūks maisto) ir deklaratyviai spalvina žaliomis spalvomis. Laikotarpis, kuris kelia žemės ūkiui iš lubų nurašytus tikslus ir uždavinius. Dar daugiau, lygiagrečiai rengiami radikalius pokyčius brėžiantys teisės aktų projektai“, – nebuvo optimistiškas LŽŪBA prezidentas.

Jo manymu, naujas laikotarpis, panašu, bus tarsi pereinamasis, vedantis link naujosios BŽŪP po 2027 m. Vis dėlto, kad ir kokie pokyčiai lauktų, ES Veikimo sutartis tebegalioja ir joje nurodyta žemės ūkiui didinti našumą, pasitelkti technikos pažangą, geriau panaudoti gamybos veiksnius ir darbo jėgą. Pasak E. Pranausko, tai ir teikia vilčių, nors kol kas matosi tik žemės ūkio ekstensyvinimas, šlapynių atkūrimas ir pievininkystė.

Tai, kad valdžios atstovai sunkiai girdi žemdirbius, teigė ir LŽŪBA generalinis direktorius Jonas Sviderskis. „Dažnai mums primeta, kad mes politikuojame. Bet kaip gali nepolitikuoti, jei atvažiuoja, susirenka tavo akmenis, užverčia griovį ir sako – būk ramus. Klausiu, ar tylėtumėt, jei ateičiau ir išdaužyčiau jūsų langus? Tad ir toliau sakysime, ką galvojame“, – atidarydamas konferenciją kalbėjo J. Sviderskis.

Jis priminė, kad jaunimo atstovai, susibūrę į neformalų judėjimą, bando parodyti Žemės ūkio ministerijai, kad esama politika netenkina. Kritikos nestinga ir Strateginiam planui.

Plačiau visos šios temos per tris konferencijos dienas bus vystomos klausant atsakingų institucijų atstovų pranešimų, diskutuojant. 

Tradiciškai konferencijai apibendrinti ir žemės ūkio bendrovių statistiniai duomenys. Pernai žemę ir pasėlius deklaravo 965 žemės ūkio bendrovės ir įmonės, deklaruoti plotai sudarė 401, 1 tūkst. ha (13,7 proc. visų šalies ūkių deklaruoto ploto).

362 bendrovių deklaruotas plotas didesnis nei 200 ha, 230 bendrovių – didesnis kaip 500 ha. Tokios bendrovės dirbo 11 proc. viso šalyje deklaruoto ploto.

Didžioji dalis – 496 juridiniai asmenys – deklaravo 16 tūkst. ha arba vidutiniškai po 33 ha. Daugiausia tai įmonės, užsiimančios ž.ū. produkcijos perdirbimu, sodininkyste, teikiančios paslaugas kitiems ūkiams ir pan.

Vidutiniškai viena žemės ūkio bendrovė 2021 m. turėjo 967 ha ŽŪN, nuosava žemė sudarė 289 ha, nuomojama – 685 ha. Vidutinis metinis darbuotojų skaičius – 32 asmenys.

Pernai bendrovės 53 proc. pajamų gavo iš gyvulininkystės, 41 proc. – augalininkystės veiklos. Pienas, kiaulių pardavimas mėsai ir grūdai davė 63 proc. pajamų. Bendras veiklos pelningumas siekė 12,5 procento.