Raseiniai. Lietuvos pieno gamintojų asociacija (LPGA) paskutiniame metų posėdyje daugiausia dėmesio skyrė ne tik įsisenėjusioms pieno kainos problemoms, bet ir aplinkosaugai.

Į LPGA tarybos posėdį atvyko daug ūkininkų. Asociacijos prezidentas Jonas Vilionis dėkojo visiems už bendras pastangas, už aktyvų dalyvavimą LPGA veikloje, siekiant išsaugoti gyvybingą pieno sektorių.

Gyvulių augintojams, be mažų pieno supirkimo kainų, dar tenka atlaikyti ir kritikos bangą dėl neva jų daromos didžiausios neigiamos įtakos klimato kaitai bei aplinkos taršai. Pastaruoju metu ypač juntamas ūkininkų ir visuomenės supriešinimas.

Į LPGA tarybos posėdį atvykęs aplinkos ministras Kęstutis Mažeika sakė matantis, kad „žemdirbiai ir miškininkai padaryti valstybės priešais Nr. 1“, nors jis dar kartą patvirtino ne vieno eksperto išsakytus žodžius, kad labiausiai aplinką teršia transportas ir pramonė, tik po to – žemės ūkis.

Paskutiniajame metų posėdyje LPGA prezidentas Jonas Vilionis dėkojo visiems už bendras pastangas, už aktyvų dalyvavimą LPGA veikloje

O būdų sumažinti šilumos efektą sukeliančių dujų (ŠESD) išmetimą į aplinką yra. „Naujajame BŽŪP laikotarpyje prioritetas teikiamas biologinei įvairovei ir taršos mažinimo priemonėms, taigi, turime investuoti į priemones, mažinančias taršą, kitu atveju gyvulininkystės sektorius bus nekonkurencingas ir pasmerktas“, – pabrėžė ministras K. Mažeika.

Iki 2030 m. žemės ūkis įsipareigojo ŠESD sumažinti 9 proc., tai – ambicingas tikslas. Pasak ministro, susitarta dėl neariminių technologijų, tačiau aišku, kad ne visose dirvose jas galima naudoti. Numatytas mineralinių trąšų naudojimo mažinimas, bet kaip mažinti jų naudojimą, jeigu, traukiantis gyvulininkystės sektoriui, neturėsime organinių trąšų? Taigi, pastebi aplinkos ministras, „takoskyra yra“.

Aplinkos ministras Kęstutis Mažeika išsakė pienininkams palaikymą, tuo pačiu pabrėžė, kad rūpintis dėl aplinkos taršos reikės visiems

„Ekologinio ūkininkavimo plėtra iš aplinkosauginės pusės yra gerai, ypač kalbant apie nykstančių rūšių saugojimą. Saugomose teritorijose, rezervatuose jau perkami gyvuliai, kad būtų atkurta terpė, nes yra susiformavusi simbiozė – kai kurios rūšys išnyksta, kur nėra gyvulių. Tačiau labai abejoju meldinės nendrinukės išsaugojimui skirtais milijonais, dėl kurių šis paukštis tapo „devalvuotas“, – atvirai sakė K. Mažeika, pridūręs, kad pasaulyje yra milijonas nykstančių rūšių ir jeigu vienai skiriame 5 mln., tai kokių sumų reikia visiems išsaugoti

„Turi būti protingumo ir proporcingumo principas, o ne žmonių piktinimas“, – teigė ministras. Tačiau dėl švaresnės aplinkos tikrai ne visi žemdirbiai daro viską, ką gali. Pasak ministro, kiaulininkystės kompleksuose yra taršą mažinančių technologijų, kurias įdiegus galima gauti netgi kompensacijas, bet nebuvo nė vieno pateikto projekto – jiems paprasčiau susimokėti taršos mokestį. Aplinkos ministras ypač piktinosi dėl to, kad taip daro užsienio kapitalo investuotojai.

Su žemės ūkio ministru jis teigia sutaręs, kad nebūtų mokamos išmokos už durpynus, kur niekas neauga. Tačiau jeigu pievos auga, jos ganomos, tai vertinamas kaip anglies dioksidą (CO2) sugeriantis ūkininkavimas.

„Ginkūnų agrofirmos“ vadovas Arūnas Grubliauskis ministro teiravosi, kokie ūkiai vadinami draugiški aplinkai? Toks klausimas jam kilo paskaičius viešoje erdvėje vieno iš ŽŪR vadovų žodžius, kad visi virš 100 ha ūkiai yra kenkėjai, nes jie nedraugiški aplinkai. „Tai priklauso ne nuo dirbamų hektarų ir ne nuo gyvulių kiekio, o nuo to, kaip ūkininkaujama – kaip gyvulys laikomas, kuo šeriamas, kaip mėšlas tvarkomas ir t. t. Ir nesvarbu, ar ūkyje dvi karvės, ar tūkstantis. Pastebėjau, kuo didesnis ūkis – tuo modernesnis ir tuo pačiu draugiškesnis aplinkai“, – atsakė K. Mažeika.

„Ginkūnų agrofirmos“ vadovas Arūnas Grubliauskis domėjosi, kokie ūkiai yra draugiški aplinkai

LŽŪBA direktoriaus pavaduotojas Eimantas Pranauskas klausė dėl geriamo vandens iš požeminių šaltinių apmokestinimo, tiksliau, dėl sąvokų „vandenvietė“ ir „gręžinys“. Seime, pasak jo, buvo pritarta pasiūlymui neapmokestinti iki 10 kub. m savo reikmėms ir iki 100 kub. m vandenvietės ar gręžinio vandens žemės ūkio reikmėms. „Kitame posėdyje pateikėte svarstymui pasiūlymą, kuriame žodis „gręžinio“ buvo išbrauktas. Kokie motyvai? Mes suprantame, kad gręžinio išbraukimas reiškia dabartinių gręžinių, iš kurių imamas požeminis vanduo, pajungimą į vandenvietę. Ir tai susiję su papildomomis išlaidomis“, – teigė E. Pranauskas.  

LŽŪBA direktoriaus pavaduotojas Eimantas Pranauskas turėjo klausimų ministrui dėl geriamo vandens iš gręžinių apmokestinimo

Ministras tai neigė: „Bus neapmokestinama iki 100 kub. m vandens per parą, nesvarbu, iš vandenvietės ar iš gręžinio. Ministro įsakymu yra nustatyta tvarka, kas yra vandenvietė, kas gręžinys, ir gali būti vandenvietė, kurioje gali būti 10 gręžinių. Svarbu, kad gręžinių vanduo nebūtų pilamas į prūdus, „kad vandens lygis nebūtų su slenksčiu“, nes vandens ištekliai po dviejų sausringų vasarų labai sumažėjo.“

Kaišiadorių r. ūkininkas Albinas Jusas klausė dėl padangų surinkimo. Jo žemės yra prie greitkelio, dažnai tenka rinkti vilkikų išmestas padangas. Ir jų, pastebi ūkininkas, daugėja pamiškėse, pakelėse. Kaip išspręsti senų padangų surinkimo problemą? Pasak ministro, 30 metų galioja tvarka – kiek padangų atsivežama, tiek turi būti ir sutvarkoma. Bėda, kad oficialiai dirbančių mažiau negu pusė, o kita pusė padangų atvažiuoja laivais, konteineriais, naudotos ir neapskaitytos – tai ir tampa visų našta.

Ūkininkas Albinas Jusas ieškojo atsakymo, ką daryti su laukuose išmetamomis senomis padangomis

„Ieškome būdų, ką daryti su senomis padangomis. Lietuvoje turi atsirasti trys naujo perdirbėjai, kurie naudos jas garso izoliacinėms sienelėms, dės į asfaltą vietoje bitumo. Ačiū ir ūkininkams, kurie naudoja padangas ant siloso tranšėjų, nors buvo minčių tai uždrausti“, – sakė ministras K. Mažeika.

Posėdyje dalyvavęs europarlamentras B. Ropė teigė, kad pienininkystė – svarbiausia žemės ūkio šaka, duodanti didžiausią naudą valstybei ir vartotojams, tik ne ūkininkams. Todėl jai reikia didžiausio dėmesio. Ir labai apmaudu, kad Lietuva, turėdama geriausias sąlygas pienininkystei, pozicijas užleidžia Latvijai ir Estijai, ką jau kalbėti apie Lenkiją.

Kada Lietuva ir kitos Baltijos šalys gali tikėtis didesnių tiesioginių išmokų? Pasak B. Ropės, naujas žemės ūkio komisaras Janušas Voicechovskis (Janusz Wojciechowski) prisiėmė įsipareigojimą pasiekti išmokų vidurkį iki 2024 m. „Tad spaudimą naudosime toliau“, – pažadėjo Europos Parlamento narys.

MŪ inf.