Basf 22 06 15 Adama 22 05 12
Renginiai
Žemaūgės trešnės ir slyvos jau auga Babtuose

Babtai, Kauno r. Jau išpopuliarėjo žemaūgės obelys, dažnai sodininkai ieško ir žemaūgių kaulavaisių – tai viena iš temų, pristatytų tradicinėje sodininkystės mokslo konferencijoje ir sodų žydėjimo šventėje.

Gegužės 13 d. Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro (LAMMC) Sodininkystės ir daržininkystės institute vyko kasmetinė konferencija Sodininkystės ir daržininkystės mokslo aktualijos ir sprendimai“ bei sodų žydėjimo šventė, kurią surengė Lietuvos mokslų akademijos (LMA) Žemės ūkio ir miškų mokslo skyrius ir Sodininkystės ir daržininkystės institutas.

Konferenciją pradėjęs LAMMC direktorius dr. Gintaras Brazauskas pažymėjo, kad mokslo inovacijos žemės ūkyje gali sukurti pridėtinę žemės ūkio javų, rapsų ir kitų kultūrų, sodo augalų ir daržovių produkcijos vertę.

Bioversija 22 02 02

Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro direktorius dr. Gintaras Brazauskas sakė, kad mokslo inovacijos kuria pridėtinę vertę žemės ūkyje, tarp jų ir sodininkystėje

Akademikas Albinas Kusta teigė, kad įkūrus integruotą mokslo, studijų ir verslo centrą – slėnį „Nemunas“, skirtą Lietuvos žemės, miškų ir maisto ūkio sektoriui plėtoti, Sodininkystės ir daržininkystės institute ir kitose LAMMC filialuose pagerėjo materialinė techninė bazė, kuri turėjo įtakos vystyti inovatyvius mokslo tyrimus.

Sodininkystės ir daržininkystės instituto mokslininkai ir svečiai pristatė pranešimus apie naujausius vykdomus tyrimus sodininkystės ir daržininkystės srityje.

Vėliau Sodininkystės ir daržininkystės instituto Sodininkystės technologijų skyriaus vedėjas dr. Juozas Lanauskas pakvietė visus susirinkusius į ekskursiją pasigrožėti žydinčiais sodais ir susipažinti su naujausiais bandymais.

Veislės ir poskiepiai – prielaidos veisti žemaūgius kaulavaisių sodus

Pasak J. Lanausko, dabar versliniuose soduose vyrauja žemaūgių obelaičių vaismedžiai, taip pat ieškoma tinkamų poskiepių ir žemaūgių trešnių verslinėms plantacijoms įveisti.

Sodininkystės ir daržininkystės instituto Sodininkystės technologijų skyriaus vedėjas dr. Juozas Lanauskas (centre) pasakoja apie trešnių poskiepius

„Iš pagrindinių reikalavimų vaismedžių poskiepiams, svarbiausi yra šie: kad pritaptų prie klimatinių ir dirvožemio sąlygų; reguliuotų augumą ir užtikrintų augumo vienodumą; turėtų tvirtas šaknis; būtų atsparūs ligoms ir kenkėjams; neaugintų šaknų atžalų; garantuotų aukštą vaismedžių produktyvumą ir gerą vaisių kokybę; nesunkiai būtų padauginami“, – sakė mokslininkas.

Žemaūgių trešnių vaismedžius lengviau nuskinti ir paprasčiau vaismedžius saugoti nuo paukščių – galima uždengti tinklais ir priedangomis nuo lietaus.

Trešnių žydėjimas

Pasak J. Lanausko, trešnės dauginamos skiepais, išskyrus žemaitiškąsias, kurias galima dauginti ir šaknų atžalomis. Įskiepytos į laukinės trešnės (Prunus avium L.), kvapiosios vyšnios (P. mahaleb) poskiepius trešnės auga stipriai. Daugelio sodininkų siekis – išsiauginti žemaūgius trešnių vaismedžius.

Pasak mokslininko, norint užsiauginti žemesnių trešnių vaismedžių, patartina jas auginti su tikru žemaūgiu poskiepiu. Trešnės silpniau auga, kai įskiepijamos į silpnai augančius Gisela, PHL serijų ar panašius poskiepius.

Sodininkystės ir daržininkystės institute trešnių poskiepių tyrimų duomenys parodė, kad į poskiepius Gisela 5 įskiepyti vaismedžiai silpniau auga, jų vainikai kompaktiškesni, derlius santykinai didesnis, vaisiai geros kokybės. Tai – populiariausias žemaūgis trešnių poskiepis, sumažinantis vaismedžių augumą apie 40–50 proc., gerai augantis derlingose, pakankamai drėgnose dirvose. Poskiepis tolerantiškas virusams, gana atsparus šalčiui.

Sode, bandymų sklype, įvairių trešnių veislių vaismedžiai įveisti su poskiepiu Gisela 5, sodinti giliau, kad poskiepis neiššaltų (virš žemės daug poskiepio nepalieka). Per keletą metų nušalimų nepastebėta.

J. Lanauskas sakė, kad įakiavus į trešnės sėjinuką, vaismedžiai užderės trečiais–ketvirtais metais, į Gisela 5 – antrais metais, vaismedžiai bus žemesni, iki 2,5–3 m aukščio (papildomai genint). Skiepyti į trešnę, negenimi ir neformuojami vaismedžiai užauga iki 7–9 m aukščio.

Trešnės su žemaūgiais poskiepiais

„Šiuo metu vykdomi trešnių poskiepių Gisela 5, 12, 13 ir 17 tyrimai. Naudodami  augumą mažinančius poskiepius, galime užsiauginti sąlyginai mažų matmenų vaismedžius, užauginančius stambius vaisius“, – sakė J. Lanauskas.

Norima ir žemesnių slyvų vaismedžių

Pasak J. Lanausko, Lietuvoje poskiepiams slyvoms iki šiol dažniausiai naudojami skėstašakės slyvos (Prunus cerasifera Ehrh.) sėjinukai. Jie atsparūs ligoms ir kenkėjams. Slyvų veislės su šiuo poskiepiu gerai suauga, vaismedžiai sode yra augūs. Augalai su šiuo poskiepiu geriau auga ir dera šiek tiek drėgnesnėse dirvose negu sausose.

Vaismedžiai su skėstašakės slyvos poskiepiu

Instituto bandymuose 2012–2020 m. įvertintos 15-os skirtingo sunokimo slyvų veislių, įveistų su skėstašakės slyvos ir Vangenheimo vengrinės veislės (Prunus domestica L.) sėjinukų poskiepiais, biologinės ir ūkinės savybės. Vaismedžių su skėstašakės slyvos sėkliniais poskiepiais sodinimo atstumai buvo 4,5x2,5 m, su Vangenheimo vengrinės  – 4x1,5 m, nes tankiau pasodinus išauga mažesni vaismedžiai.

Vaismedžiams su Vangenheimo vengrinės poskiepiais įrengtos atramos. Vaismedžiai formuoti artimos verpstei formos vainikais. Sodo tarpueiliuose įrengtas dažnai šienaujamas žolynas, o pomedžiai dukart per vegetacijos sezoną purkšti herbicidais, kurių veiklioji medžiaga glifosatas. 

Slyvų vaismedžiai su Vangenheimo vengrinėsveislės poskiepiais

Pasak J. Lanausko, po devynerių sode augimo metų vaismedžių su Vangenheimo vengrinės poskiepiais kamienų skerspjūvio plotas buvo 39 proc., o vidutinė kasmetinė nugenimų šakų masė 42 proc. mažesni nei skiepytų į skėstašakės slyvos sėjinukus. Silpniausiu augumu pasižymėjo veislių Ave, Jubileum ir Stanley slyvos.

Vaismedžiai su veislės Vangenheimo vengrinės poskiepiais buvo 22 proc. produktyvesni ir užaugino 43 proc. gausesnį derlių iš ploto vieneto. Didžiausias vidutinis sveikų slyvų derlius iš ploto vieneto, atsižvelgiant į išgyvenusių vaismedžių skaičių, buvo veislių Kometa, Violeta ir Opal – 12,0–13,2 t/ha. Veislių Edinburginė, Jubileum ir Valor derlingumas viršijo 10 t/ha. Vidutinė vaisių masė su abiem tirtais poskiepiais buvo panaši.

„Stambiausius vaisius užaugino veislių Čačanska Rana, Jubileum ir Kijevo vėlyvoji slyvos – 55–69 g. Daugiausia tirpių sausųjų medžiagų buvo veislių ČačanskaNajbolje, Kijevo vėlyvoji, Oda, Jubileum ir Valor vaisiuose – 15,0–17,0 proc.“, – sakė J. Lanauskas. 

Įvertinus vaismedžių augumo, derlingumo ir vaisių kokybės rezultatus nustatyta, kad intensyviems slyvų sodams tinkamesnis poskiepis yra veislės Vangenheimo vengrinės sėjinukai, geriausiomis veislėmis pripažintos Jubileum, Valor, Čačanska Najbolje, nuo jų nedaug atsiliko Oda ir Stanley.

Į konferenciją susirinko gausus būrys LAMMC, Žemės akademijos ir kitų mokslo institucijų mokslininkų, doktorantų ir sodininkų gamybininkų

Šaltinis: MŪ
Gudinas - mobilioji apacia 21.03.14

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Norėdami parašyti savo nuomonę – prisijunkite.

Taip pat šia tema skaitykite
Skaitomiausios naujienos
Verslo informacija
Apklausa
Ar praūžusios liūtys pakenkė jūsų pasėliams?
Visos apklausos