Akademija, Kėdainių r. ES sumanytas žaliasis kursas - turbūt didžiausia visų laikų Europos ambicija, turėsianti įtakos ne tik žemdirbių, agrarinio mokslo, bet ir visos visuomenės gyvenimui.

Toks leitmotyvas skambėjo Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro (LAMMC) antradienį organizuotoje virtualioje diskusijoje „ES strategija „Nuo lauko iki stalo“ - iššūkiai ar galimybės agrosektoriui“.

Į virtualią diskusiją prisijungė daugiau kaip 250 dalyvių ir klausytojų. Dalyvavo LAMMC mokslininkai, švietimo, mokslo ir sporto viceministras Gintaras Jakštas, žemės ūkio ministro patarėjas Daivaras Rybakovas, aplinkos viceministras Danas Augutis, žemdirbių ir perdirbėjų atstovai.

Aplinkos viceministras D. Augutis pabrėžė, kad klimato kaitos požiūriu ES siekiai mažinti trąšų, pesticidų naudojimą, šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisijas, didinti bioįvairovę, gyvūnų gerovę, plėsti ekologinį ūkininkavimą yra vertintini teigiamai. Tačiau ES žaliojo kurso strategijos įgyvendinimas bus tikras iššūkis visoms sritims, ypač žemės ūkiui.

Natūraliai kyla klausimų: nuo ko pradėti, kiek tai kainuos, kaip tai atsilieps galutiniam vartotojui? 

Kadangi klimato kaita ir jos švelninimo priemonės tiesiogiai susijusios ne tik su gamyba, bet ir vartojimu. Todėl už žaliojo kurso strategijos įgyvendinimo sėkmę būsime atsakingi kiekvienas.

Reikės optimizuoti maisto tiekimo grandinę

Lietuvos grūdų augintojų asociacijos vadovas Aušrys Macijauskas sakė, kad žaliasis kursas yra turbūt ambicingiausias visų laikų Europos planas, paliesiantis kiekvieną žmogų, ne tik žemdirbius.

„Po dešimties metų prekybos centruose tikriausiai matysime daug visiškai kitokių maisto produktų ir prekių negu esame įpratę. Iškastinio kuro atsisakymas irgi turės įtakos kiekvienam namų ūkiui. O kiekvienas sprendimas dėl maisto vartojimo turės įtakos ir ūkininkų veiklai. Kokios galimos šių strategijų įgyvendinimo pasekmės, kol kas mažai nagrinėjama, bet esami vertinimai baugina. Manoma, kad ūkių pajamos gali mažėti 25 proc.“, – sakė A. Macijauskas.

Jo nuomone, šiame kontekste Lietuvos tikslas turėtų būti tvari transformacija, o ne susitraukimas.

Dabar įvairiuose maisto gamybos, laikymo ir vartojimo etapuose iššvaistoma iki 40 proc. maisto. Yra paskaičiuota, kad vienai kcal maisto iš užsienio (~1000 km atstumu) pristatyti į prekybos centrą sunaudojamos net 4 kcal! Ar tai tvaru?

Vienas šios problemos sprendimų būtų trumpųjų maisto tiekimo grandinių vystymas. Diskusijos dalyviai akcentavo, kad Lietuva turi kuo daugiau apsirūpinti maisto produktais pati, plėtojant trumpąsias maisto tiekimo grandines.

Dr. Prano Viškelio pastebėjimu, tiesiog mažinant maisto švaistymą ES mastu jau galima pasiekti nemažai žaliojo kurso tikslų. Dr. Roma Semaškienė dar pridūrė, jog daug žemės ūkio produkcijos prarandama ją sandėliuojant, tad išsprendus ir šią problemą, pagerintume apsirūpinimą maistu.

Iliustraciją apie tai, kaip keičiasi vartotojų įpročiai, pateikė saldainių fabriko „Rūta“ vadovas Rolandas Pridotkas: „Prieš 20 metų pirkėjai klausdavo tik vieno - ar šokoladas juodas, ar su riešutais. O dabar - ar jis ekologiškas, kokios rūšies, ar becukris, ar tinka veganams, ar pakuotė draugiška aplinkai ir t.t. Tai iliustruoja, kaip pasikeitė aplinka ir reikalavimai paprastam gaminiui.“

Pasak R. Pridotko, ES žaliasis kursas kelia iššūkius visai maisto tiekimo grandinei ir reikės visų sąveikos, kad pasiektume užsibrėžtus tikslus. Pavyzdžiui, dabar namuose išmetama net 46 proc. maisto. Todėl maisto švaistymo mažinimas labai aktualus. Kitas klausimas - mažieji ūkiai, įsprausti taip monopolijų gelžbetonio, sunkiai randa kelia link pirkėjų... Taigi, yra daug namų darbų, kurie iki šiol nepadaryti.

Dr. Vitos Tilvikienės nuomone, būtina skirti dėmesio ir vartotojų švietimui bei vaikų, jaunimo ugdymui, - kad užaugtų karta, kuri bus atsakinga už vartojimą.

Kaip mažinti ŠESD emisijas žemės ūkyje

Kalbant apie klimato kaitą, jau keletą metų iš eilės žemės ūkio sektorius yra trečioje vietoje šalyje pagal ŠESD išmetimą. Tiesa, žemės ūkyje anglies dvideginio emisijos yra palyginti mažos, daugiausia išmetame metano gyvulininkystėje, taip pat azoto suboksido iš dirvų.

Pasak LAMMC direktoriaus dr. Gintaro Brazausko, mokslininkai yra atlikę svarių mokslinių tyrimų, dalyvauja tarptautinėse mokslo programose ir yra pasirengę prisidėti prie žemės ūkio efektyvinimo ir šio sektoriaus įtakos klimato kaitai švelninimo. 

Pavyzdžiui, mokslininkai siūlo anglies suboksido kiekius mažinti taikant tiksliosios žemdirbystės technologijas, auginant pupinius augalus, tarpinius pasėlius, vystant ekologinį ūkininkavimą.

Nepaisant to, kad intensyviai ieškoma ŠESD emisijas mažinančių priemonių, kalbama apie tiksliosios žemdirbystės skatinimą, mokslininkai yra susitelkę į naujų technologijų kūrimą, vis dar nesame atlikę pagrindinių „namų darbų“. Mokslininkai pastebi, nors daugiau nei 50 proc. visų žemės ūkio sukuriamų ŠESD emisijų yra iš dirvožemio ir sintetinių trąšų, Lietuvoje vis dar neturime sintetinių trąšų naudojimo šalyje apskaitos.  

Pasak dr. Kęstučio Armolaičio, didelę įtaką anglies dvideginio emisijos mažinimui turi miškai. Mokslininkai siūlo daugiau dėmesio skirti agromiškininkystei, kuri gali prisidėti prie anglies kaupimo augaluose bei dirvožemyje ir kartu mažinti ŠESD emisiją. Pavyzdžiui, daugiamečiuose žolynuose įrengti medžių ir krūmų gojelius, žemės ūkio naudmenų pakraščiuose – medžių ir krūmų juostas.

Mokslininkų nuomone, būtina daugiau dėmesio skirti integruotajai kenksmingųjų organizmų  kontrolei (IKOK) ir išnaudoti augalų genetinį potencialą – kurti augalų veisles, efektyviau naudojančias dirvožemio maisto medžiagas ir atsparesnes augalų ligoms bei kitiems nepageidautiniems veiksniams.

Dirvožemio kokybės klausimai irgi svarbūs

LAMMC mokslininkai pabrėžė, jog tam, kad gebėtume apsirūpinti maistu ir toliau sėkmingai plėtotume žemės ūkį, būtina gerinti dirvožemio kokybę. Pasak G. Brazausko, tikslinga inicijuoti neariminės žemdirbystės, padedančios didinti dirvožemio derlingumą, anglies sankaupas jame, taikymo galimybių analizę šalyje, įvertinant aplinkosaugos ir ekonominius aspektus.

LAMMC mokslininkų dr. Dalios Feizienės, dr. Kęstučio Armolaičio ir kitų nuomone, svarbu grįžti prie dirvožemio saugos įstatymo svarstymo, kuris reglamentuotų pateiktų priemonių įgyvendinimą.

Diskusijoje pasisakę LAMMC mokslininkai pastebėjo: nors pastaruoju metu pasigirsta nuomonių dėl vienos ar kitos žemės ūkio technologijos taikymo būtinumo, gal net valstybės skatinimo šioms priemonėms, tačiau labiausiai pasigendama kompleksinio požiūrio.

Iškalbinti apklausų rezultatai

Diskusijos metu ją vedęs žurnalistas Aurimas Perednis surengė kelias trumpas apklausas, kuriose galėjo dalyvauti visi renginio klausytojai. Vienas klausimų - ar Lietuvos agrosektorius pasirengęs perėjimui į žaliąjį kursą? Didesnė dalis - 55 proc. atsakiusiųjų teigė, kad ne, 34 proc. - kad sunku pasakyti, tik 11 proc. atsakė taip.

Net 70 proc. diskusijos klausytojų į klausimą - ar pakanka informacijos apie žaliojo kurso strategiją, atsakė, kad nepakanka. Tik trečdalis (30 proc.) teigė, kad jos pakanka.

Į klausimą, ar pritariate trumpųjų maisto tiekimo grandinių skatinimui, 77 proc. atsakė, jog pritaria, 16 proc. nežino, o 6 proc. nepritaria.

Paskutinis klausimas, diskusijos dalyviams pateiktas renginio pabaigoje: Ar tikite, kad iki 2050-ųjų Europai pavyks sukurti neutralią klimatui ekonomiką ir pasiekti žaliojo kurso tikslus? Nuomonės pasidalijo beveik po lygiai: 56 proc. dalyvių atsakė taip ir 44 proc. - ne.

MŪ inf.