Radviliškis. Aukštasis pilotažas – taip galima apibūdinti avių veislininkystės sistemą Prancūzijoje, turinčioje senas avių auginimo tradicijas. Didelių galimybių šioje šalyje turi ir veisėjų asociacijos.

LSMU Gyvulininkystės instituto jaunesnysis mokslo darbuotojas, veterinarijos gydytojas Tomas Lileikis, kuris specializuojasi avininkystėje, Lietuvos avių augintojų surengtame seminare pasidalijo Prancūzijoje įgyta patirtimi.

Prancūzijoje yra apie 7 mln. avių, 70 proc. iš jų – mėsinės, likusios – nacionalinių veislių pieninės. Šalyje registruota 51 avių veislė, veiklą vykdo 18 mėsinių veislių avių asociacijų, veikia 9 dirbtinio sėklinimo centrai.

Viena įdomesnių T. Lileikio patirčių buvo Ile de France ir tekselių veislės avių veislininkystės sistema.

Šių dviejų veislių veisėjus vienijanti asociacija OSON turi maždaug po 250 tūkst. abiejų veislių ėriavedžių. Asociacijos sėklinimo centre gaminama aukščiausios veislinės vertės sperma, kuri platinama įvairiuose šalies regionuose.

Lietuvos avių augintojai ir specialistai susipažino su avių veislininkystės sistema Prancūzijoje

Šios asociacijos vienas iš kriterijų – privalomas ne mažiau kaip 30 proc. bandos dirbtinis sėklinimas. Pasak T. Lileikio, taip išlaikoma genetinė kokybė, kontroliniam penėjimui surenkami geriausi avinai, kurie testuojami, tik po galutinės atrankos geriausieji lieka stotyje veislei. Iš šių reproduktorių renkama sperma ir paskirstoma po įvairias Prancūzijos vietoves.    

Ile de France – nacionalinė prancūzų avių veislė, kurios genetika itin rūpinamasi, todėl veislininkystė išvystyta iki smulkmenų. Ile de France – vienintelė mėsinė avių veislė, kuriai taikomi 3 selekcijos lygiai: individuali ėriavedžių ir ėriukų kontrolė, atranka pagal protėvių genetines savybes ir palikuonių tyrimai.

T. Lileikis avių augintojams papasakojo visą ėriuko veislininkystės kelią. „Visas procesas iki galutinio rezultato, kol gaunami visi įvertinimai, trunka labai Ilgai. Vieną Ile de France aviną įvertinti užtrunka ketverius metus“, – sakė jis.

Ši veislė neturi sezoninės rujos, todėl avis prancūzai stengiasi kergti pavasarį. Vykdoma rujos sinchronizacija, dalis avių kergiamos natūraliai.

Ile de France ėriavedžių svoris siekia 70–90 kg, veislės vislumas – 184 procentus. Patinai labai stambūs – sveria 110–160 kg. Vidutinis ėriuko (gimusio vieno) paros priesvoris 30–70 d. yra 357 gramai.

Penėjimo stotyje avinai suskirstomi į Ambo avinus, kurie gerina mėsines savybes, į Amel, kurie gerina motiniškumo savybes, t. y. pieningumą, o avinas, kuris atitiko aukščiausius Ambo ir Amel rezultatus priskiriamas elito klasei. Šiuo metu OSON turi 8 tokius avinus.

Ile de France ėriukai Prancūzijoje atvedami rudenį. Ūkyje augantį jauniklį už veislinių gyvūnų priežiūrą atsakingos institucijos pirmą kartą sveria 30 d., antrą kartą – 70 d. amžiaus. Į kontrolinio penėjimo stotį asociacijos atrinkti ėriukai keliauja sulaukę 3 mėn. amžiaus. Penėjimas trunka 10 savaičių. Šios veislės ėriukai pagal dydį suskirstomi į atskirus gardus ir laikomi tvarte.

Ėriukai sveriami prieš pradedant penėti, paskui po dviejų, po šešių ir po 10 savaičių. Po 6 ir 10 savaičių atliekamas ilgojo nugaros raumens ultragarsinis skenavimas. Baigus penėjimą ėriukai yra vertinami. Geriausius iš jų nuperka asociacija, o likusius, kurie taip pat būna aukštos genetinės vertės, parduoda aukcione.  

Kitų metų rudenį prasideda vadinamieji Ambo – mėsinių savybių – tyrimai. Pasak T. Lileikio, įdomu tai, kad mėsinėms savybėms tirti prancūzai naudoja ne grynaveislius avinus, o mišrūnus.

„Yra tam tikri penėjimo centrai, kuriuose laikomos kitos veislės ėriavedės, dalis jų tyrimams apvaisinamos mišrūnų palikuonių, kad būtų įvertintas heterozės efektas, nes didžioji dalis avių auginamos produkcijai. Motinos pieningumo savybės testuojamos su grynaveisliais avinais“, – sakė T. Lileikis.

Mišrūnai pagal metodiką taip pat sveriami 30 ir 70 d. Prancūzijoje laikoma, kad šiuo metu vertinamos tėvo savybės. Tik gimęs ėriukas dėl pieno labai priklausomas nuo motinos, o nuo 30 iki 70 dienos išryškėja tėvo genai ir jo perduodamas augimo spartumas. Šių mišrūnų taip pat echoskopuojamas ilgasis nugaros raumuo, užaugę jie (tiek patinai, tiek patelės) skerdžiami ir pagal europinius reikalavimus vertinama jų mėsa.

Tuo pačiu metu kitame ūkyje apvaisinama 100 grynaveislių Ile de France ėriavedžių palikuonių dukrų tyrimams. Visos patelės auga ūkininkų ūkiuose, užaugusios kergiamos, sulaukus avyčių vėl prasideda visi svėrimai.

Visi rezultatai sukeliami į specialią duomenų bazę, prie kurios prieina tik asociacijos darbuotojai. Pasak T. Lileikio, šios sistemos paprastesnis variantas, sujungtas su pagrindine baze, skirtas naudotis ūkininkams – čia jie sukelia visą informaciją apie savo avis.

Tekselių veislininkystė Prancūzijoje vykdoma truputį kitaip, nes jie visus metus ganosi lauke. Šios veislės ėriavedžių svoris siekia 70–90 kg, vislumas – 181 proc., patinai sveria 120–140 kilogramų. Vidutinis ėriukų (gimusio vieno) priesvoris 30–70 d. yra 367 gramai.

Lietuvoje lapkričio 1 d. registruota 145,3 tūkst. avių.