
Babtai (Kauno r.). Norint, kad derlius būtų ne tik gausus, bet ir pelningas, svarbu priimti pagrįstus ir patikrintus sprendimus. Spėjimams ir eksperimentams čia nėra vietos.
Tokia šiemet yra įmonės „Agrokoncernas“ organizuojamo konferencijų ciklo „Patirtys. Priemonės. Tikslai 2026 – dar arčiau jūsų“ pagrindinė mintis. Tad neatsitiktinai per konferencijas ūkininkams pristatoma informacija grindžiama Inovacijų ir tyrimų centro „AgroITC“ bei „Ateities ūkio“ atliktų tyrimų, taip pat gamybinių bandymų Lietuvos ūkiuose duomenimis.
Jau tradicija tapęs konferencijų ciklas prasidėjo vasario 18 d. „Agrokoncerno“ įmonių grupės centre Babtuose (Kauno r.) ir Šakiuose. Vėliau tęsėsi Radviliškio r., Rokiškyje, Marijampolėje, Pakruojyje, Raseinių r., o šiandien (kovo 3 d.) vyksta Naujojoje Akmenėje ir Joniškyje.
Vien pirmosiose konferencijose dalyvavo daugiau nei 400 ūkininkų ir žemės ūkio specialistų. Tai rodo, kad sprendimai, paremti realiais bandymais, ekonominiais skaičiavimais ir praktika Lietuvos laukuose, šiandien ypač aktualūs.
Ūkininkai dar laukiami vyksiančiose konferencijose kovo 10 d. Pasvalyje, kovo 13 d. – Šiauliuose, kovo 17 d. – Plungės r. ir Panevėžyje, kovo 18 d. – Ukmergės r. ir Ignalinos r., kovo 19 d. – Šilutės r. ir Šalčininkuose.
„Agrokoncerno“ direktorius Edgaras Šakys per pirmąją konferenciją Babtuose sakė, kad sudėtingėjančios sąlygos verčia ieškoti naujų sprendimų, leidžiančių įmonei judėti pirmyn. Štai kodėl Kretingos pašarų gamykloje pradėta gaminti ir tiekti pašarus kiaulėms, paukščiams, galvijams, išbandomi nauji produktai, vis daugiau investuojama į mokslą ir agronomus, padedančius ūkininkams teisingai taikyti technologijas.
„Turime stiprią komandą ir žinių, kuriomis galime ir norime pasidalyti su jumis“, – teigė „Agrokoncerno“ direktorius Edgaras Šakys
Skaičiai rodo, kad tai – ne tik žodžiai. Inovacijų ir tyrimų centras „AgroITC“ pernai ištyrė 5 000 laukelių su 1 100 skirtingų variantų ir atliko net 26 mln. matavimų.
Vis dėlto, pasak įmonės vadovo, praktikoje pritaikoma apie dešimtadalis rezultatų, tad ūkininkams pateikiami tik tie sprendimai, kurie iš tiesų pasiteisina.
Be mokslo – nė žingsnio
Pasak „Agrokoncerno“ komercijos direktoriaus Arno Radzevičiaus,visi produktai pirmiausia išbandomi Inovacijų ir tyrimų centre „AgroITC“ ir tik paskui, jei rezultatai įtikina, siūlomi ūkininkams.
„Į mokslinius tyrimus investuojame, nepaisydami nuostolių, nes suprantame, kad darbas, paremtas skaičiais, yra ateitis“, – pabrėžė „Agrokoncerno“ komercijos direktorius Arnas Radzevičius
„Mes pirmiausia išbandome produktus ir tik jei jie pasiteisina, rekomenduojame ir siūlome įsigyti“, – pabrėžė A. Radzevičius.
Toks principas taikomas ir augalų apsaugos srityje. Ūkininkams pristatytas naujas fungicidas Navura – dviejų triazolų junginys, paremtas Revysol veikliąja medžiaga.
Dviejų skirtingų veikliųjų medžiagų (Revysol ir protiokonazolo) derinys leidžia plačiau kontroliuoti kviečių, kvietrugių, miežių ir rugių ligas: nuo lapų septoriozės ir rūdžių iki varpų fuzariozės bei dryžligės. Produktą galima naudoti visiems trims purškimams (BBCH 30–69), o jo panaudojimo norma labai plati – svyruoja nuo 0,75 iki 1,5 l/ha.
Atlikti tyrimai taip pat rodo gerus fungicido Univoq rezultatus. 2024–2025 m. atliekant bandymus su žieminiais kviečiais Artist (BBCH 37) šis produktas (1,2 l/ha norma) padėjo gauti 1 t/ha derliaus priedą, kurio vertė – 126,6 Eur/ha. Pernai šiuo fungicidu (1,2 l/ha norma) apipurkšta apie 120 tūkst. ha laukų.
O štai su žieminiais rapsais geriausi rezultatai pasiekti naudojant Pictor Active (du kartus po 0,5 l/ha), Pictor Active ir Revyona mišinį (0,5 + 0,75 l/ha) bei Pictor Active 0,7 l/ha normą – derlius padidėjo atitinkamai 18,4, 14,7 ir 13 proc., palyginti su kontrole.
Bandymais ir mokslu grįsta praktika taikoma ir „Ateities ūkyje“, kuriame, A. Radzevičiaus teigimu, dar 2021 m. žieminių kviečių derlingumo vidurkis siekė 5,77 t/ha.
Situacija pasikeitė, pradėjus sistemingai tirti dirvožemį, naudoti sensorius, kalkinti laukus, taikyti kintamos normos sėją, purškimą ir tręšimą.
Derlingumas kasmet vis didėjo, kol 2025 m. pasiekė 7,93 t/ha. Pernai taip pat pavyko sutaupyti 5 proc. azoto, o tai pagal tuometes kainas sudarė 10,7 Eur/ha.
„Agrokoncerno“ trąšų skyriaus produktų vadybininko Povilo Švėgždos teigimu, atsisakius „aklo“ tręšimo galima ne tik sutaupyti, bet ir išsaugoti derlių. 2022–2024 m. „Ateities ūkyje“ tokiu būdu pavyko sutaupyti 216 tūkst. eurų.
Tai ypač aktualu dabar, nes dėl nuo šių metų trąšoms pradėto taikyti CBAM mokesčio, anot P. Švėgždos, trąšos tikrai brangs, tarkime, amonio sulfatas iš Kinijos gali pabrangti 60 Eur/t, amonio salietra iš Turkijos ar Uzbekistano – atitinkamai 160 ir 150 Eur/t. Štai kodėl įmonė tol, kol situacija dėl CBAM netaps aiškesnė, nusprendė iš trečiųjų šalių trąšų nepirkti.
„Agrokoncerno“ trąšų skyriaus produktų vadybininkas Povilas Švėgžda ūkininkams trumpai pristatė su trąšoms nuo šių metų pradedamo taikyti CBAM mokesčio aktualijomis
Derlingumo lyderiai ir naujovės
„AgroITC“ 2025 metais 776 laukeliuose ištyrė net 194 augalų veisles: 115 žieminių ir vasarinių javų, 18 – ankštinių augalų, 61 – rapsų.
Pasak „Agrokoncerno“ agronomo, sėklų produktų vadovo Manto Kriukelio, ūkininkų mėgstama žieminių kviečių veislė LG Keramik išlieka tarp lyderių – vidutinis derlingumas siekė 10,81 t/ha.
Daug vilčių teikia nauja, dar tik išbandoma žieminių kviečių veislė Bestia, pasiekusi 10,9 t/ha derlingumą ir pernai tapusi derlingiausia veisle „AgroITC“ stotyje.
„Lietuviškai šios veislės pavadinimas išsiverčia į žodį „žvėris“. Tad ne be reikalo pernai atlikus tyrimus paaiškėjo, kad ji buvo derlingiausia mūsų bandymų stotyje.
Manome, kad ši veislė taps žieminių kviečių ateities derlingumo etalonu. (...) Ji taip pat tapo derlingiausia veisle nenaudojant fungicidų, vadinasi, ji yra gana sveika ir jai nereikės labai stiprios augalų apsaugos, tad pavyks kažkiek sutaupyti“, – kalbėjo M. Kriukelis.
„Agrokoncerno“ agronomo, sėklų produktų vadovo Manto Kriukelio teigimu, žieminių kviečių veislė Bestia taps derlingumo etalonu
Vasarinių kviečių segmente išsiskiria veislė KWS Dorium, kuri taip pat rodo gerus rezultatus. 2022–2025 m. tyrimų duomenimis, jos derlingumo vidurkis siekia 117 proc. Be to, ši veislė demonstruoja didesnį atsparumą ligoms ir šalčiui.
„Tikime, kad vasarinių kviečių segmente ši veislė užtikrins didžiausią derlingumą, įsitvirtins kaip veislė, kuria bus apsėjamas didžiausias vasarinių kviečių plotas“, – vylėsi M. Kriukelis ir pridūrė, kad, bandymų duomenimis, visos „Agrokoncerno“ atsirinktos vasarinių kviečių veislės rodo gerus derlingumo, stabilumo ir sveikatingumo rezultatus.
Tyrimai taip pat parodė, kad įmonės sukurta sėklų apdorojimo technologija Premium Seeds vėlyvos sėjos atveju žieminių kviečių pasėliuose su visomis tirtomis veislėmis (LG Keramik, Chevignon ir Polarkap) davė 0,5–0,6 t/ha derliaus priedą, palyginti su paprastu beicu.
Technikos nuomos galimybė
Kalbant apie veiksmingus ūkininkavimo sprendimus, pristatyta galimybė išsinuomoti žemės ūkio techniką.
„Agrokoncerno technika“ pardavimų vadovas Justas Mulokas pabrėžė, kad prieš įsigyjant specializuotą techniką, pavyzdžiui, augalinių liekanų smulkintuvą, verta įvertinti jos naudojimo dažnumą ir ūkio dydį.
Jo teigimu, kai kuriais atvejais nuoma, ypač mažesniems ūkiams, gali būti ekonomiškai naudingesnė.
Ūkininkams, kurie techniką nori įsigyti, pasiūlytas lankstus Bednar technikos įsigijimo modelis –išsimokėjimas per trejus metus su 10 proc. pradiniu įnašu, be papildomų palūkanų ir mokesčių.
„Esame numatę papildomą sąlygą – prireikus galime mokėjimą atidėti metams“, – sakė „Agrokoncerno technika“ pardavimų vadovas Justas Mulokas
***
Konferencijų ciklas patvirtina – šiuolaikinis ūkininkavimas neatsiejamas nuo mokslu pagrįstų sprendimų, tikslumo ir tarpusavio bendradarbiavimo.
„Yra tavo žemės ūkis, mano ūkis, bet visiems geriau sekasi, kai jis yra mūsų. Kviečiu visiems būti žemės ūkio architektais ir statyti jį tokį, kokį šiandien suprantame ir mokame geriausiai“, – ūkininkus kviesdamas bendradarbiauti reziumavo A. Radzevičius.
Taip pat šia tema skaitykite
-
Ko reikia rekordiniam derliui gauti?
2026-02-26 -
Trąšų mokestis kirto dar neįsigaliojęs, pieno sektorius – tarp girnų
2026-02-20 -
Kai kiekviena sėkla turi kainą: ar kintama norma atsiperka?
2026-02-19
Skaitomiausios naujienos
-
Ūkininkas savavališkai išoperavo šimtus karvių nebūdamas veterinaru
2026-02-19 -
Kiek įšalo dirvožemis?
2026-02-24 -
Trąšų mokestis kirto dar neįsigaliojęs, pieno sektorius – tarp girnų
2026-02-20



(0)