Basf 22 10 17 Egles sanatorija 2022 12 01
Renginiai
Tvarus ūkis ateities kartoms kuriamas šiandien

Kupiškis. Ar suderinamas šiuolaikinis ūkininkavimas ir gamta – aktuali šiandienos tema, kelianti diskusijas ir tarp politikų, ir tarp žemdirbių, žemės ūkio mokslo bei visuomenės.

Kupiškio r. ūkininko Zigmanto Aleksandravičiaus ūkyje į BASF diskusijų terasą pasikalbėti apie tai, ar vieni ūkininkai gali išsaugoti bioįvairovę, kaip tai daryti skatina valstybė, ar suderinamas šiuolaikinis ūkininkavimas ir biologinė įvairovė, atvyko žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas, Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) specialistų komanda, Europos Parlamento Kaimo reikalų komiteto narys Juozas Olekas, pažangūs ūkininkai.

Renginyje dalyvavo beveik 200 žemdirbių.

Bioversija 22 08 31

Vieta tokiai diskusijai pasirinkta neatsitiktinai – ūkininko Z. Aleksandravičiaus ūkis yra pirmasis mūsų šalyje, kuris prieš trejus metus įsijungė į visoje Europoje veikiantį BASF tvarių ūkių tinklą.

Tai – projektas, kuriam jau beveik 20 metų. Jis jungia įvairiose šalyse įsikūrusių apie 50 nepriklausomų ūkių, kurie nori parodyti, kaip įvairiomis priemonėmis galima padidinti biologinę įvairovę, nemažinant gamybos. Šiuose ūkiuose tyrimus ir stebėjimus atlieka mokslininkai.

Zigmantas Aleksandravičius pirmasis Lietuvoje įsijungė į tvarių ūkių tinklą

Kupiškio r. ūkininko Z. Aleksandravičiaus ūkyje taip pat pradėtos diegti bioįvairovės išsaugojimo priemonės, su kuriomis galėjo susipažinti renginio dalyviai, po diskusijos išvykę į ūkio laukus.

Kas daroma ES lygmeniu, kad tvarių ūkių būtų daugiau?

„Laikas stabdyti taršą. „Nuo lauko iki stalo“ ir bioįvairovės ES strategijos tam tikras veiklas žemės ūkyje apriboja, bet galime pritaikyti naujas priemones“, – sakė europarlamentaras J. Olekas, pridurdamas, kad tai yra bendri principai, o kiekviena Bendrijos narė skirtinga. Todėl, pasak jo, lygiavos negali būti, reikia apginti mūsų interesus, pavyzdžiui, dėl pesticidų mažinimo, juk Lietuvos ūkininkai jų ir taip mažiau naudoja.  

Diskusijoje apie tvarų ūkininkavimą dalyvavo žemdirbiai, verslo atstovai ir politikai

Lietuva, kaip ir kitos ES šalys, įgyvendinančios žaliojo kurso tikslus, privalės daug ką pakeisti žemės ūkyje. Pagal biologinės įvairovės išsaugojimo direktyvą vienas iš keliamų tikslų – perpus sumažinti naudojamų pesticidų kiekį.

„Europos Komisijos lygiu aptariamas naujas augalų apsaugos reglamentas, kurio privalės tiesiogiai laikytis visos šalys narės. Keliamas tikslas sumažinti augalų apsaugos produktų naudojimą 50 procentų.

Mūsų šalis yra šiaurėje, pas mus ir taip jų naudojama mažiau. Nėra daug alternatyvų pesticidams, todėl sieksime solidarizuotis su kitomis Šiaurės šalimis, nes tiek sumažinti mums tikrai būtų per daug“, – sakė žemės ūkio ministras K. Navickas.

Renginyje dalyvavo beveik 200 žemdirbių

Ūkininkų patirtis diegiant išmaniąsias technologijas

Kėdainių rajone daugiau kaip 30 metų ūkininkaujantis (dabar ir su sūnumis) Šarūnas Šiušė kelią į tvarumą mato žengiant tiksliosios žemdirbystės keliu.

„Tikslioji žemdirbystė, mano nuomone, vienintelė kryptis, kuri leistų siekti žaliojo kurso tikslų ir nemažinti gamybos. Tai labai svarbu, kad išliktų ūkininkai ir kaimas. Jeigu gamyba mažės, bus daug bankrutuojančių ūkių, o kaimas dar labiau nyks“, – kalbėjo diskusijos dalyvis Š. Šiušė.

Jis papasakojo, kaip ėmė savo ūkyje diegti tiksliojo ūkininkavimo priemones: atsisakė arimo, ištyrė dirvožemius, sudarė tręšimo planus, įsigijo brangią techniką, kad galėtų tręšti kintama norma. Naudoja ir azoto jutiklius. Pasak ūkininko, visa tai leido per penkerius metus trąšų kiekį ūkio laukuose sumažinti 20 proc., o tai jau kone praktiškai pasiektas žaliojo kurso tikslas.

Patirtimi, kaip diegia tiksliąsias technologijas, pasidalijo ūkininkai (iš kairės) Ignas Koženiauskas ir Šarūnas Šiušė. Į diskusiją įsitraukė BASF verslo klientų vadybininkė Roma Laurinkienė ir europarlamentaras Juozas Olekas

Š. Šiušės nuomone, dabar Lietuva gali pasinaudoti unikalia situacija, kai į žemės ūkį ateina daug jaunimo, besidominčio skaitmeninėmis technologijomis, todėl tai reikia skatinti.

Kitas diskusijoje dalyvavęs jaunas ūkininkas iš Kauno rajono Ignas Koženiauskas pasidalijo savo patirtimi ūkyje taikant juostinės ir tiesioginės sėjos technologijas, kurios taip pat vertinamos kaip tvaresnės.

Pakruojo rajono ūkininkas Gedas Špakauskas sakė, jog savo ūkyje taip pat stengiasi diegti išmaniąsias technologijas ir nemažai jau pavyko padaryti.

„Taip, yra ką tobulinti, tačiau vertinant bendrai ūkis yra tvarus“, – įsitikinęs jaunas ūkininkas. Jo nuomone, skatinant ir kitus ūkininkus eiti tvarumo keliu, reikia matyti gerus praktinius pavyzdžius, jais remtis.

Trys svarbiausi aspektai

Martynas Puidokas iš Kelmės rajono, pristatydamas savo ūkį, sakė, kad ūkininkavo ir jo prosenelis, ir senelis bei tėvai, todėl jis didžiuojasi tęsdamas šeimos tradicijas. Vis dėlto šiuolaikinis ūkininkavimas skiriasi nuo buvusio.

„Žengiant žaliuoju kursu ir tvarumo keliu svarbūs trys aspektai: ne tik ekonominis ir ekologinis, bet ir socialinis“, – kalbėjo M. Puidokas.

Jo nuomone, palyginti su Vakarų Europos šalimis, Lietuvos ūkiai jau dabar yra tvarumo lyderiai, tereikia vieniems kitus matyti ir girdėti, nesiekti pokyčių iš jėgos pozicijos.

Ūkininkai Gedas Špakauskas (kairėje) ir Martynas Puidokas apie tvarumą diskutavo su ŽŪM Europos Sąjungos reikalų ir paramos politikos departamento direktore Jurgita Stakėniene

Tai, kad mūsų šalyje geresnė situacija dėl pesticidų, rodo ir Europos maisto saugo tarnybos (EFSA) atliktų tyrimų rezultatai, kuriuos pristatė BASF verslo klientų vadybininkė Roma Laurinkienė.

Pasak jos, EFSA duomenys rodo, kad Lietuvoje 98 proc. maisto mėginių pesticidų likučių nerasta. ES vidurkis yra 96 proc. Taigi, situacija mūsų šalyje išties gera.

„Tvarus ūkis tai nėra ekologinis. Tai ūkis, kuriame augalų apsaugos produktų naudojama tiek, kiek reikia, ir tada, kada reikia. Manau, dauguma Lietuvos ūkių jau dabar dirba tvariai, nes niekas per daug trąšų ir pesticidų nenaudoja. Vertinant europiniu lygiu, mūsų ūkiai atrodo labai gerai“, – sakė R. Laurinkienė.

Žinios ir kooperavimasis – galingas įrankis

Žemdirbių nuomone, ir kitus ūkininkus būtina skatinti eiti tvarumo link, tačiau jiems trūksta informacijos. Diskusijos dalyviai sutiko, kad informavimas, konsultavimas ir švietimas yra labai aktualūs ir jiems būtina skirti daugiau dėmesio bei lėšų.

Žemės ūkio ministras K. Navickas taip pat pripažino, kad išsaugoti biologinę įvairovę reikalauja daug žinių, bet jos įgyjamos.

ŽŪM Europos Sąjungos reikalų ir paramos politikos departamento direktorė Jurgita Stakėnienė patikino, kad naujajame Strateginiame plane, kuris įsigalios nuo kitų metų, yra numatyta pokyčių, susijusių su žemdirbių mokymais – juos galės organizuoti ir ūkininkų asociacijos, kooperatyvai. Tikimasi, kad tai leis mokymus padaryti efektyvesnius ir naudingesnius.

Praktiniai tvarumo pavyzdžiai

Diskusijos dalyviai turėjo galimybę susipažinti su praktiniais pavyzdžiais – kokios biologinės įvairovės išsaugojimo priemonės diegiamos Z. Aleksandravičiaus ūkyje. O jos įvairios. Pasak ūkininko, daug ką galima padaryti be didelių investicijų, bet efektyviai.

Pavyzdžiui, ūkis, įsisavindamas naujus žemių plotus, anksčiau naikindavo senas sodybvietes. Dabar jos kartu su senais medžiais, pastatais, pievomis paliekamos, čia atvežama bičių avilių. Sodybos tampa tikromis bioįvairovės oazėmis, kur klesti natūrali gamta. Čia labai daug augalų, vabzdžių, prieglobstį randa ir smulkūs gyvūnai.

Senos sodybvietės tampa bioįvairovės išsaugojimo oazėmis

Kitos bioįvairovės išsaugojimo priemonės, kurios taikomos Z. Aleksandravičiaus ūkyje, yra palikti pavieniai medžiai dirbamuose laukuose, pasėlių pakraščiuose įsėtos žydinčių augalų juostos, surinktų akmenų krūvos, kurios tampa prieglobsčiu smulkiems gyvūnams. Prie laukų keliami stovai plėšriesiems paukščiams.

Išvykos į ūkio laukus metu diskusijos dalyvių, ypač politikų, dėmesys buvo atkreiptas ir į lauką, kuriame tarp piktžolių beveik nematyti javų.

„Tokiame lauke derliaus nebus“, – komentavo Z. Aleksandravičius. Šiuo pavyzdžiu jis norėjo parodyti, kaip atrodytų visi šalies laukai, jeigu būtų aklai vadovaujamasi ES strategijų nuostatomis dėl pesticidų mažinimo.

Taigi, kaip pabrėžė diskutavę ūkininkai, tvarumo ir biologinės įvairovės išsaugojimo keliu reikia eiti, tačiau tik viską gerai pasvėrus.   

Parengta: bendradarbiaujant su BASF
Gudinas - mobilioji apacia 21.03.14

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Norėdami parašyti savo nuomonę – prisijunkite.

Taip pat šia tema skaitykite
Skaitomiausios naujienos
Verslo informacija