Akademija (Kauno r.). Kodėl verta rinktis tausojamąsias žemės dirbimo ir sėjos technologijas, kokia jų nauda dirvožemiui, kuo patraukli juostinė sėja – apie visa tai diskutuota apžvelgiant skirtingomis sėjos technologijomis pasėtus bandyminius laukus.

Skirtingų sėjos technologijų bandymai atlikti VDU Žemės ūkio akademijos mokomojo ūkio laukuose, Bandymų stoties ir Akademijos specialistams bendradarbiaujant su bendrove „DOJUS agro“.

Tyrimų tikslas – trijų sėjos sistemų bandymai, tam pasitelktos skirtingų gamintojų ir sėjos technologijų mašinos.

Bandymai pradėti rugsėjo 10 d., kai į lauką, kuriame prieš tai augo žirniai, dar anksčiau – miežiai, pasėti žieminiai kviečiai Skagen trimis skirtingomis mašinomis ir technologijomis. Viename plotelyje sėta juostine sėjamąja Claydon 30 cm tarpueiliais į neįdirbtą dirvą, kurioje po derliaus nuėmimo tik porą kartų pravažiuota to paties gamintojo akėčiomis. Antrame – Kuhn sėjamąja15 cm tarpueiliais į lėkščiuotą dirvą. Trečiame – Väderstad sėjamąja 12,5 cm tarpueiliais į tradiciškai įdirbtą dirvą.

Iš viso lauko šiaudai išvežti, antro ir trečio laukelio dirva tręšta mėšlu, sėjant Claydon sistema – mėšlas kompensuotas mineralinėmis kompleksinėmis trąšomis, skiriant dvigubai didesnę normą (400 kg/ha) nei kitiems laukams (išberta 200 kg/ha).

Sausas ruduo turėjo įtakos dygimui

Pristatydama bandymų rezultatus VDU Žemės ūkio akademijos Agronomijos fakulteto docentė Lina Marija Butkevičienė pirmiausia atkreipė dėmesį į pasėlių sudygimo skirtumus skirtingų sėjos technologijų laukeliuose. Tam įtakos turėjo ypač sausas praėjusių metų ruduo.

„Kadangi Claydon sistemoje buvo pravažiuota akėčiomis, o sėjant padarytas tam tikras drenažo vamzdelis, dirva supurenta ir suformuotas banguotas reljefas, tai šiame laukelyje dirva džiūvo labiausiai. Drėgmė matuota iš karto po sėjos, ir skirtumas buvo didžiulis: su Claydon pasėtame laukelyje siekė tik 5 proc., kitose sistemose – 14–16 proc. Tačiau jei sėjant drėgna, tai būtų didžiulis privalumas“, – pastebėjo mokslininkė.

Skirtingų sėjos sistemų rezultatus pristatė VDU Žemės ūkio akademijos Agronomijos fakulteto docentė Lina Marija Butkevičienė

Žinoma, drėgmės kiekis dirvoje turėjo įtakos ir pasėlių dygimui: pirmiausia dygti pradėjo Kuhn ir Väderstad mašinomis pasėti augalai. Pasak L. M. Butkevičienės, kai šiuose laukeliuose pasėlis jau žaliavo, su Claydon sėtame laukelyje matėsi tik vienas kitas daigas.

„Tačiau palijus pasėliai greitai susilygino ir po 10 d. dygimo energija juostinės sėjos technologijos laukelyje buvo kur kas geresnė nei kitų sistemų“, – sakė agronomijos specialistė.

Pasėlių dygimui įtakos taip pat turėjo ir sėklų įterpimo gylis: sėjant su Claydon sėklos išsidėstė per visą išpurentą sluoksnį (dirva juostose purenama iki 15 cm gyliu) ir didžiausia koncentracija buvo 5,0–7,5 cm gylyje, su Kuhn – 4,5–5,4 cm, su Väderstad – 4,5–6,0 cm gylyje.

Bandymo laukų apžiūra ir rezultatų pristatymas sulaukė ūkininko dėmesio

Kaip vieną juostinės sėjos privalumų mokslininkė išskyrė tai, kad nereikėjo iš lauko rinkti akmenų, priešingai nei artame lauke, be to, šiame banguoto reljefo lauke ir dirvos tankis buvo mažiausias.

Anksčiausiai vegetacija prasidėjo juostinės sėjos laukelyje

Pavasarį mokslininkai pamatavo visų trijų sėjos sistemų laukeliuose dirvožemio drėgmę, šlytį ir pasižiūrėjo piktžolėtumą. Drėgniausia buvo su Kuhn sėjamąja sėtame laukelyje, mažiausia 12 proc. drėgmė nustatyta Claydon sistemoje. Beje, šios sistemos laukelio dirva buvo ir pati šilčiausia – temperatūra siekė 11 ^oC, kituose laukeliuose – 9 ^oC, taip pat mažiausias ir šlyties pasipriešinimas.

„Ši žiema buvo išskirtinai šilta, tad ir augalų vegetacija prasidėjo gana anksti, tačiau anksčiausiai – dar vasario mėnesį – kviečiai pradėjo vegetuoti juostinės sėjos laukelyje. Banguotame paviršiuje dirva įšilo greičiausiai, jos tankis buvo mažiausias, o drėgmė drenavosi geriausiai“, – tyrimo rezultatus pristatė L. M. Butkevičienė.

Pasėlis išsiskyrė ir švarumu – nejudintoje dirvoje sudygo ir mažiau piktžolių, pastebėta tik šiek tiek lipikų.

Pasak įmonės „DOJUS agro“ tiksliosios žemdirbystės specialisto Giedriaus Žiūraičio, svarbiausi juostinės sėjos privalumai – dirvožemio tausojimas ir sąnaudų mažinimas

Kitas tyrimų etapas – augalų tankio ir produktyvių stiebų skaičiavimas, kurį mokslininkai žada atlikti artimiausiomis savaitėmis.

Galutiniai skirtingų sėjos sistemų ir technologijų rezultatai paaiškės nukūlus kviečius, tačiau, pasak įmonės „DOJUS agro“ tiksliosios žemdirbystės specialisto Giedriaus Žiūraičio, svarbiausi juostinės sėjos privalumai – dirvožemio tausojimas ir sąnaudų mažinimas.

„Ekonomija didžiulė, nes nereikia prieš sėją keliais padargais važiuoti. Be to, reikšmingas vaidmuo tenka ir laiko taupymui, ypač sėjant rapsus, kai vienu metu reikia atlikti daugybę darbų ir svarbi kiekviena akimirka“, – sakė G. Žiūraitis.

Dirvožemio problemas kelia organikos trūkumas

Pasak VDU Žemės ūkio akademijos Agroekosistemų ir dirvožemio mokslų instituto direktoriaus prof. Vaclovo Bogužo, mokomojo ūkio laukų dirvožemiai labai skiriasi nuo daugumos šalies ūkių dirvų, mat jame nuo seno laikomasi sėjomainos, auginamos daugiametės žolės, tręšiama gyvulių mėšlu, todėl ir humuso kiekis yra didelis. Tuo pasigirti dauguma šalies ūkių, deja, negali.

Pasak mokslininko, tikėtina, kad dėl to reikšmingai nesiskirs ir galutiniai bandymų rezultatai, juolab kad visų trijų sėjos technologijų pasėliai atrodo gana gerai. Tačiau mokslininkas pabrėžė, kad dauguma ūkininkų turėtų susirūpinti dirvožemių būkle ir imtis priemonių, siekiant išvengti dirvos erozijos ir su tuo susijusių problemų.

VDU Žemės ūkio akademijos Agroekosistemų ir dirvožemio mokslų instituto direktorius prof. Vaclovas Bogužas neabejojo, kad skirtingos sėjos technologijos įtakos derliui greičiausiai neturės, nes mokomasis ūkis, kitaip nei dauguma šalies ūkių, nuo seno laikosi sėjomainos, augina daugiametes žoles, tręšia gyvulių mėšlu

Svarbiausiu dalyku jis įvardijo organinių medžiagų kiekį dirvožemyje, kurį galima padidinti auginant daugiametes žoles, tręšiant mėšlu, paliekant dirvoje šiaudus. „Kitas svarbus aspektas – kaip racionaliai bei taupiai organika naudojama. Tai ir lemia naujų žemės dirbimo bei sėjos būdų populiarėjimą. Kai dirvoje nėra pakankamo kiekio organinių medžiagų ir drėgmės, mineralinės trąšos nebepadeda gauti norimo rezultato“, – įsitikinęs prof. V. Bogužas.

Jo pastebėjimu, organinės medžiagos kaupiasi dirvos paviršiuje, kur daugiausia šaknų ir mikroorganizmų, todėl labai svarbu, kur organika atsiduria po žemės dirbimo ir dirvos ruošimo sėjai – ar išmaišoma po visą armens sluoksnį, ar taip ir lieka viršutiniame sluoksnyje, kur ir teikia didžiausią naudą. Be to, nejudinama arba mažesniu intensyvumu dirbama dirva išsaugoja drėgmę, o tai ypač aktualu sausais metais.

Sudaryta galimybė susipažinti ir su konstrukciniais sėjamosios sprendimais

„Reikia ūkininkauti taip, kad kuo mažesnėmis sąnaudomis gautumėte didžiausią naudą. Vienas tausojamosios žemdirbystės principų tas, kad bent 30 proc. dirvos paviršiaus turi dengti augalinės liekanos, tarp jų ir šiaudai. Augalams augant, jos turi būti suirusios, arba būtina taikyti tokią sėjomainą, kad ligos neplistų. Tad svarbu ne tik tinkama technika, bet ir visa sistema – kas įnešama į dirvą ir kaip taupoma tai, kas joje yra“, – pabrėžė mokslininkas.

Rinktis juostinę sėjamąją paskatino šlapi metai

Bandyminių laukų apžiūroje dalyvavęs Alytaus r. ūkininkasJonas Nevecka pasakojo, kad laukų nearia jau dvidešimt metų, o įsigyti juostinę Claydon sėjamąją nusprendė po itin šlapių 2017 metų, kai sėdami tradicine sėjamąja labai sutankino dirvą, o galulaukėse pasėlis buvo ypač prastas.

„Ši sėjamoji puikiai pritaikyta lietaus pertekliams, nes gaminama Anglijoje. Tinka sėti ir galulaukėse, nes nesutankina dirvos. Tiesą sakant, pirkome ją labiausiai dėl rapsų sėjos, nes jiems didelė rizika iššalti, o ruošiant dirvą sąnaudos didžiausios“, – kodėl įsigijo juostinę sėjamąją, atskleidė 360 ha ūkio savininkas, bendrai su tėčiu ir broliu iš viso dirbantis 1 100 ha.

Alytaus r. ūkininkasJonas Nevecka neslėpė, kad įsigyti juostinę sėjamąją paskatino itin šlapi 2017 metai, tačiau jos naudą, ypač rapsų ir pupų pasėliuose, mato ir sausais metais

Vienus metus Claydon sėjamąją Neveckai nuomavosi iš bendrovės „DOJUS agro“, paskui įsigijo – šį rudenį juostine technologija sės jau trečią sezoną. „Sėjame šia technologija visus augalus, tačiau geriausias efektas – rapsams ir pupoms. Žinoma, neblogai atrodo ir kviečių pasėliai, žemė puri, ypač ten, kur kviečiai sėti po rapsų ir nebuvo atsėliuoti“, – sakė ūkininkas.

Žemei dirbti Neveckai naudoja lėkštinį ir noraginį skutiklius, pastarasis strėlinių noragėlių, plūgą skolinasi tik naujiems laukams įdirbti. Augina rapsus, kviečius ir pupas, kviečius dvejus metus atsėliuoja, laukus jau 6 metus tręšia granuliuotu paukščių mėšlu, skirdami maždaug po 10 t/ha.

„Šiuo metu mūsų laukuose yra 2,5–3 proc. humuso, tad būtų įdomu sužinoti, ar mėšlas toliau turės įtakos jo didėjimui, kada jis nustos kilti“, – teiravosi ūkininkas mokslininkų.

Tiek V. Bogužas, tiek L. M. Butkevičienė pabrėžė, kad toliau mėšlo įtaka bus mažiau apčiuopiama, tačiau nustojus jį naudoti, humuso lygis iš karto kris. Jie taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad paukščių mėšle yra didelė azoto koncentracija, todėl rekomendavo laukų nepertręšti ir pasvarstyti apie tarpinių pasėlių auginimą.

Reikšminga galimybė sutaupyti

Pakruojo r. ūkininkaiVirmantas ir Gintaras Pociai, du iš keturių kartu ūkininkaujančių ir bendrai 700 ha dirbančių brolių, atvyko į skirtingų sėjos sistemų bandymo laukų apžiūrą ir rezultatų pristatymą, nes tikėjosi išgirsti, kuo daugiau technologinių niuansų, kad patys dirbdami su nauja sėjamąja, kuri į ūkį atvyks jau liepą, padarytų kuo mažiau klaidų.

„Aktyviai domėjomės šia sėjos technologija, ypač gamintojo filosofija ir rekomendacijomis, o nusprendėme įsigyti sėjamąją, nes galimybė sutaupyti reikšminga – galima sutaupyti apie trečdalį visų išlaidų, pradedant technika, degalais, baigiant laiku. Nors sėjamoji jau pakeliui į mūsų ūkį, tačiau norisi sužinoti kuo daugiau smulkmenų iš praktinio naudojimo, kaip geriau ir efektyviau dirbti ir gauti geresnį rezultatą su kuo mažiau klaidų“, – sakė broliai.

Broliai (iš kairės) Virmantas ir Gintaras Pociai į skirtingų sėjos technologijų rezultatų pristatymą Kauno r. atvyko net iš Pakruojo r., mat norėjo sužinoti kuo daugiau šios technologijos subtilybių, kad dirbdami išvengtų klaidų

Jie pripažino, kad juos, kaip ir daugelį kitų žemdirbių, iš pradžių gąsdino dideli tarpueiliai, tačiau pamatę, kaip atrodo bandyminis laukas, nusiramino.

„Neabejojame, kad ši mašina tiks rapsams sėti, kaip seksis su kitais augalais, bus matyti, tačiau turimų sėjamųjų dar neparduodame. Vienas svarbiausių tikslų – visus darbus atlikti laiku, kas lig šiol sunkiai sekėsi. Tikimės, kad ši mašina padės tai įgyvendinti – ja galima sėti iki 5 kultūrų vienu metu, nes mes užsisakėme papildomai smulkių sėklų sėkladėžę“, – pasakojo ūkininkai Pociai, prasitardami, kad dar žiemą įsigijo 6 rūšių mišinį, kuriuo planuoja paįvairinti auginamus tarpinius pasėlius (lig šiol sėjo tik garstyčias ir ridikus).

Naujas gaminys bendrovės „DOJUS agro“ tiksliosios žemdirbystės produktų krepšelyje – augalų optinių savybių jutikliai GreenSeeker

MŪ inf.