Baltrušiai (Šakių r.). Tarptautinėje konferencijoje „Pluoštinių kanapių verslo organizavimo ir technologijų naujovių apžvalga“ pristatytos aktualiausios kanapių sektoriaus teisėkūros, mokslo, technologijų ir verslo tendencijos.

„Tikime, kad pluoštinių kanapių verslas yra ateities verslas. Tad kai apie jį kalbama, reikia ryžto susivokti, koks yra didelis jo potencialas ir kas jam trukdo skleistis“, – tokiais žodžiais konferenciją pradėjo Kanapių augintojų, perdirbėjų ir verslo inovatorių asociacijos (KAPVIA) vadovas, vienas iš konferencijos organizatorių Rimantas Čiūtas.

Renginyje dalyvavo Seimo nariai, mokslininkai, pluoštinių kanapių augintojai ir perdirbėjai. Taip pat atvyko svečių iš JAV, Prancūzijos, Italijos, Suomijos, Lenkijos, Rumunijos, Ukrainos ir net Saudo Arabijos, kurie dalijosi savo verslo patirtimi, pristatė inovacijas kanapių sektoriuje ir pabrėžė tarptautinio bendradarbiavimo svarbą.

Proveržį stabdo teisinė aplinka

Per konferencijoje vykusias diskusijas daugiausia kalbėta apie tai, kad Lietuvos pluoštinių kanapių sektoriaus proveržį stabdo prieštaringas teisinis reguliavimas ir institucijų požiūris, dažnai vis dar grindžiamas klaidingu kanapių tapatinimu su narkotikais.

Europos gyvybės mokslų ir edukologijos instituto vadovas Andrej’us Rudanov’as pristatė kitų ES šalių patirtis, kurios rodo, kad laisvesnis reguliavimas sudaro sąlygas pluoštinių kanapių verslui augti ir plėstis.

Jo teigimu, Vokietijoje nuo pernai įteisinti regioniniai bandomieji projektai komercinėms kanapių tiekimo grandinėms formuoti. Čia CBD produktai gali būti parduodami įvairiomis formomis, jei THC neviršija 0,3 proc.

Austrijoje tiek maisto, tiek ir kosmetikos produktuose THC koncentracija gali siekti iki 0,3 proc., o Italijoje prekiaujama receptiniais vaistiniais preparatais, kuriuose THC svyruoja nuo 5 iki 8 proc.

„Mes turime labai didelį rinkos potencialą, bet jį išnaudoti galima tik tada, kai teisinė aplinka yra tvari“, – sakė A. Rudanov’as.

Šią mintį patvirtino ir Lietuvos verslo atstovai. Kanapių produktus kuriančios ir tarptautinėms rinkoms tiekiančios UAB „Biosyyd“ generalinė direktorė dr. Vida Audra Budrienė apgailestavo, kad dėl teisinių kliūčių Lietuvoje savo produkcijos beveik nerealizuoja.

Jos teigimu, būtina tobulinti poįstatyminius aktus ir aiškiau sureguliuoti reikalavimus. Tarkime, nėra galimybės gaminti ir eksportuoti pluoštinių kanapių gaminius, kuriuose THC kiekis viršija 0,2 proc., kai jie skirti ne Lietuvos rinkai. Štai kodėl bendrovė praranda dalį pasaulinės rinkos.

„Tenka apgailestauti, kad 98 proc. mūsų gaminių iškeliauja iš šalies. Lietuvoje jų neparduodame, nors čia pat turime sertifikuotą gamyklą“, – kalbėjo ji.

Be to, pernai „Biosyyd“ suteiktas „GMP Pharma“ sertifikatas, tad įmonė turi galimybę dirbti su farmacijos kompanijomis ir joms tiekti pradinę aktyvią vaisto sudedamąją dalį.

Reikalingas vieningas požiūris ir švietimas

Per konferenciją diskutuota ir apie pluoštinių kanapių sektoriaus teisinio reguliavimo problemas, svarstyta, kaip jas spręsti. Diskusijos dalyviai sutiko, kad pirmiausia reikalingas vieningas institucijų požiūris į pluoštines kanapes.

„Nors pluoštinių kanapių auginimo reguliavimas yra patobulintas, tačiau trūksta kitokio instucijų požiūrio į sektorių, į šių augalų ir iš jų gaminamų produktų naudą. Kol jis nepasikeis ir nebus vienodas, tol nebus ir rezultato“, – neabejojo A. Rudanov’as.

Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Kęstutis Mažeika akcentavo, kad vis dar pasigendama aiškių poįstatyminių aktų, kurie padėtų verslui jaustis užtikrinčiau. „Galbūt Kalėdas pasitiksime geresnės nuotaikos dėl šio klausimo“, – vylėsi jis.

Vis dėlto komiteto narys Viktoras Pranckietis išreiškė susirūpinimą dėl svarstymų didinti leidžiamą THC ribą. Jo teigimu, toks sprendimas gali tik dar labiau padidinti oponentų nuogąstavimus, kad pluoštines kanapes siekiama paversti narkotiniais augalais.

„Tą ribą didinti būtų labai nesaugu ir neatsargu“, – mano parlamentaras.

O kitas komiteto narys Kazys Starkevičius priminė, kad pluoštinės kanapės ypač reikšmingos klimato kaitos kontekste. Mat hektaras šių augalų per savo vegetacijos laikotarpį sugeria 9–15 t CO₂, o miškas per visus metus – kiek daugiau nei 2 t.

„Tai kodėl miškas šventas, o kanapės – priešas?“ – svarstė K. Starkevičius.

Pasak diskusijos dalyvių, gajūs stereotipai taip pat trukdo plėstis sektoriui, todėl reikalingas švietimas.

„Mes nieko nepasieksime, jeigu nebus švietimo, nes sprendimai šiandien dažnai priimami remiantis emocijomis, o ne žiniomis“, – reziumavo V. Pranckietis.

Tiesa, A. Rudanov’o tikinimu, didelė žinių spraga išlieka ir sveikatos apsaugos srityje, kur vis dar vyrauja požiūris, kad pluoštinės kanapės yra narkotikai, nors iš tikrųjų taip nėra, nebuvo ir niekada nebus.

Trukdo ir pertekliniai reikalavimai

Viena iš įmonės „Naturus“, kurios patalpose ir vyko konferencija, įkūrėjų Irma Balevičienė priminė dar vieną problemą – pluoštinių kanapių augintojams taikomus perteklinius reikalavimus ir vykdomas papildomas patikras.

„Mes, kaip pluoštinių kanapių augintojai, per metus sulaukiame 10–15 papildomų įvairių institucijų patikrinimų. Tačiau pagal oficialią Valstybinės augalininkystės tarnybos informaciją nuo 2016 m. nė karto nerasta laukų, kuriuose THC viršytų leistiną normą“, – teigė I. Balevičienė.

Pasak jos, dažniausiai per patikras įspėjimai gaunami dėl pažeistų (įbrėžtų ar įplėštų) sėklų maišų, nors jie dažniausiai pažeidžiami sėklas transportuojant.

„O kur dar pertekliniai reikalavimai, tarkime, informuoti apie numatytą kanapių auginimą, apie jų žydėjimo pradžią, deklaruoti sandėlius, kuriuose bus laikoma produkcija“, – vardija viena iš įmonės „Naturus“ įkūrėjų.

„Ne tik augalai turi kurti pridėtinę vertę, bet ir patikrinimai, kurių dalis tikrai yra tik formalūs“, – pridūrė I. Balevičienė.

Rezoliucija „Kanapės 2035“

Konferencijos pabaigoje pristatytas rezoliucijos projektas, kuris kviečia inicijuoti nacionalinės pluoštinių kanapių sektoriaus plėtros programos „Kanapės 2035“ rengimo procesą.

Jos tikslas – per artimiausią dešimtmetį sukurti stiprią, konkurencingą ir žiedinės ekonomikos principais paremtą pluoštinių kanapių ekosistemą Lietuvoje.

Rezoliucijos projekte Seimas ir Vyriausybė taip pat raginami pripažinti kanapių sektorių strateginiu žemės ūkio ir bioekonomikos elementu; gerinti teisinį reguliavimą ir mažinti administracinę naštą; skirti finansinę paramą ūkininkams ir kooperatyvams; skatinti mokslo tyrimus ir eksperimentinę plėtrą bei kiti tikslai.

Konferencijos organizatoriai viliasi, kad rezoliucija suteiks pradžią nacionalinei diskusijai apie kanapių sektoriaus ateitį, o programa „Kanapės 2035“ taps vienu iš Lietuvos atsakų į klimato kaitos, ekonomikos modernizavimo ir geopolitikos keliamus iššūkius.

Pasak jų, kartu tai suteiktų progą regionams kurti naujas darbo vietas, o ūkininkams – padidinti pelningumą ir sumažinti priklausomybę nuo tradicinės grūdų rinkos, taip pat sustiprintų Lietuvos, kitų ES šalių ir Ukrainos tarptautinį bendradarbiavimą.

„Jei Lietuva siekia būti inovatyvios ir tvarios bioekonomikos lydere, kanapių sektorius turi tapti strateginiu prioritetu.

Turime žinių, gamtines sąlygas, ūkininkus ir tarptautinėse rinkose įsitvirtinusias šalies verslo įmones. Proveržiui užtikrinti belieka valstybės mastu sukurti kanapių sektoriaus ekosistemą, kuri leistų efektyviai panaudoti pramoninių kanapių verslo plėtros potencialą“, – teigė KAPVIA direktorius R. Čiūtas.