Akademija (Kėdainių r.). Diskusijoje dėl selekcinio užmokesčio ūkininkai pageidavo rekomenduojamų auginti augalų sąrašo. Selekcininkai atsako, kad sudarę tokį sąrašą pasirašytų sau nuosprendį.

Apie selekcinį užmokestį, sertifikuotos sėklos naudojimą, sėklos kokybę ir pardavėjų atsakomybę diskutuota Lietuvos ūkininkų sąjungos prezidiumo posėdyje.

Už savo ūkyje užaugintą ir toliau sėjai naudojamą saugomos veislės sėklą ūkininkai privalo mokėti selekcinį užmokestį. Tai numato Augalų veislių apsaugos įstatymas. Šio užmokesčio mokėti nereikia, jeigu ūkyje auginama mažiau kaip 30 ha javų bei rapsų ir mažiau kaip 10 ha bulvių. Analogiški principai taikomi ir kitose ES šalyse.

Bendrijos teisė reglamentuoja, kad selekcinio užmokesčio dydis nustatomas susitarimais su žemdirbių organizacijomis. Jeigu tokio susitarimo nėra, tuomet ūkininkai moka 50 proc. nuo žemiausios sėklų kategorijos licencinio užmokesčio.

Lietuvoje selekcinis užmokestis renkamas nuo 2012 m. Pagal selekcininkų ir žemdirbių savivaldos organizacijų susitarimą, iš pradžių buvo nustatytas 25-28 proc. licencinio užmokesčio dydžio mokestis, kuris po pereinamojo laikotarpio turėjo išaugti iki 50 procentų.

Septynerių metu pereinamasis laikotarpis baigėsi 2018 m. Per tuos metus užmokesčio dydis nekito. Javų augintojai mokėjo ir moka 2,6 Eur/ha, rapsų – 6,66 Eur/ha, bulvių augintojai – 20,27 Eur/ha selekcinį užmokestį.

Kaip pastebėjo Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Jonas Talmantas, danų ūkiuose apie 90 proc. naudojamos sėklos sudaro sertifikuota, anglų ūkiuose – apie 60-70 proc. Ūkininkai sėklos patys beveik neruošia.

Pasak Sėklininkystės asociacijos tarybos pirmininko Vytauto Ruzgo, sertifikuotos sėklos pasėlių plotai Lietuvoje nuosekliai didėja. Žemdirbiai nuperka apie 15-20 proc. sertifikuotos sėklos, vėliau ją ruošia patys, nes turi žinių ir reikiamos įrangos. Žinoma, dėl tokios situacijos nukenčia selekcininkai.

Anot Kupiškio rajono ūkininko Zigmo Aleksandravičiaus, Lietuvoje sėklininkystė yra sutelkta nedidelės grupės įmonių rankose, ūkininkams neleidžiama imtis šio verslo. Todėl ūkininkus labai nesunku apgauti, parduodant jiems nekokybišką sėklą. „Kai metai palankūs, tai visi patenkinti, o metai blogi, tuomet niekas atsakomybės neprisiima dėl veislių kokybės“, – kalbėjo ūkininkas.

Anot V. Ruzgo, žemdirbius mausto ne selekcininkai, o sėklos pardavėjai. Maždaug 20-30 proc. sėklos į Lietuvos rinką patenka apeinant būtinuosius tyrimus. Dalis žemdirbių pasikliauja pardavėjais ir perka įmantrių pavadinimų sėklą, kuri Lietuvoje nei tirta nei auginta. Neišvengę nuostolių kaltina selekcininkus. Bet ne selekcininkai kalti, tiesiog pasirinktos veislės netinka mūsų regionui ir klimatui. „Nepamirškime, kad gyvename rinkos sąlygomis, kur užsienio pardavėjas, norėdamas parduoti produkciją, pasitelkia ir konsultacinį mokslą“, - sakė selekcininkas.

V. Ruzgas taip pat atkreipė dėmesį, kad sėklos dauginimas nėra uždaras verslas. Lietuvoje sėklą daugina tiek įmonės, tiek ūkininkai, kurie priklauso ir Sėklininkystės asociacijai. „Jei kuris norite užsiimti sėklininkyste, mielai prašom!” – ragino mokslininkas.

Ūkininkai teiravosi, kodėl mokslininkai, pasinaudoję tyrimų rezultatais, neparengia rekomenduojamų auginti veislių sąrašo, kaip tai daroma kitose šalyse? Anot V. Ruzgo, vargu ar atsiras Lietuvoje mokslininkas, kuris tokį sąrašą parengs, nes tai tiesiogiai susiję su atsakomybe ir pasekmėmis.

„Nesėkmės atveju žemdirbys pirmiausia mojuos tuo sąrašu ir reikalaus atlyginti nuostolius, nors prasto derliaus priežasčių gali būti pačių įvairiausių – nuo klimatinių sąlygų iki technologinių dalykų. Derlių nulemia ne tik gera sėkla, bet ir geras auginimas“, – aiškino V. Ruzgas.

Ūkininkų nuomone, valstybės požiūris į augalų veislių ūkinio vertingumo tyrimus yra netinkamas. Augalų veislių tyrimo stočių tinklas sumenko, žemdirbiai pasigenda autoritetingos nuomonės, kuria galėtų pasiremti, rinkdamiesi veisles.

Pasak Z. Aleksandravičiaus, sudėtinga pasitikėti mokslininkais, kuriuos finansuoja sėklų verslas. V. Ruzgas komentavo, kad kaimyninėje Lenkijoje selekcinius tyrimus perpus finansuoja sertifikuota sėkla prekiaujančios įmonės ir valstybė, be to, valstybės dėmesys mokslui yra nepalyginti didesnis.

MŪ inf.