Marijampolė. Ketvirtadienį seniausias Lietuvoje cukraus fabrikas Marijampolėje šventė 85 metų jubiliejų. Per šiuos dešimtmečius įmonė patyrė ir džiugių, ir sunkių įvykių, vienu metu jos išgyvenimas buvo pakibęs ant plauko, tačiau viską ištvėrė, išliko ir dabar galvoja apie drąsius plėtros planus.

Prieš atidarant fabriką, Lietuvoje runkelių plotai siekė 2 000 hektarų, runkelių derlius siekė 200-300 centnerių iš hektaro. Runkelius auginę ūkininkai mėgino juos parduoti Lenkijos cukraus fabrikams, o kartu pradėta galvoti, kad būtų verta turėti savo cukraus fabriką. Buvo nuspręsta, jog įmonę, galinčią per parą perdirbti 600-800 tonų cukrinių runkelių, labiausiai apsimokėtų statyti Marijampolėje, Šešupės dešiniajame krante.

Fabriko istorija sudėtinga

„Lietuvos cukraus" bendrovė buvo įsteigta su 3 mln. litų kapitalu, kurį sudarė 30 tūkst. vardinių akcijų po 100 Lt kiekviena. 1931-ųjų spalio viduryje Marijampolės cukraus fabrikas buvo iškilmingai atidarytas. Pirmuoju fabriko direktoriumi tapo Juozas Jankauskas, įmonei vadovavęs iki savo mirties - 1937-ųjų. Per pirmuosius septynerius metus fabrikas pagamino 896 622 maišus cukraus. Pirmąjį fabriko gyvavimo dešimtmetį vyko nuolatinės statybos: pastatytas medžiagų sandėlis, runkelių priėmimo stotis, mechaninės dirbtuvės, fabriko klubo pastatas, kontoros priestatas, antrasis cukraus sandėlis.

Autentiškas pirmojo fabriko direktoriaus kabinetas

1935-aisiais fabriko sandėlyje buvo kilęs gaisras, kuris sunaikino 3 tūkst. tonų cukraus. Tačiau kur kas didesnių nuostolių pridarė Antrasis pasaulinis karas. Per jį buvo sugriauta didelė dalis pastatų, o išlikę iki šių dienų yra kultūros paveldo objektai. Fabrikas buvo atstatytas 1947-aisiais.

Danutė Burneikienė visą gyvenimą išdirbo Marijampolės cukraus fabrike. „Kai tik gavau pasą, tai ir pradėjau dirbti, nes mūsų šeima vargingai gyveno, reikėjo pinigų. Labai mylėjau savo darbą, nors ir sunku būdavo", - prisimena garbaus amžiaus moteris

1962-1990 vyko cukraus fabriko rekonstrukcija, buvo perstatyti keli jo objektai bei skyriai. Vienas iš niūresnių fabriko gyvavimo periodų - 1996-1999 metai. Tuomet vyko įmonės privatizacija, kelis kartus keitėsi jos valdymas, nevyko jokia gamybos modernizacija. Fabrikui faktiškai grėsė išnykimas.

1999-ųjų rudenį įmonių grupė „Arvi" ryžosi finansuoti cukraus fabriką, skyrė lėšų jo atnaujinimui bei modernizavimui pagal Vokietijos specialistų parengtą projektą.

Šventė visiems marijampoliečiams

Ketvirtadienį vyko iškilmingas cukraus fabriko 85-mečio minėjimas, kuris prasidėjo tradiciniu ąžuoliukų pasodinimu. Paskui marijampoliečiai bei didelis būrys svečių apžiūrėjo 1934 metais statytame fabriko klube parengtą parodą, kurioje eksponuojamos istorinės nuotraukos, autentiški baldai, įrankiai, metraščiai. Čia yra ir autentiškas pirmojo fabriko direktoriaus kabinetas.

Vėliau visi buvo pakviesti į angarą, kuriame telpa tūkstantis žiūrovų. Čia istorikas ir žurnalistas Rimvydas Valatka skaitė paskaitą apie Marijampolės cukraus fabriko reikšmę Lietuvos istorijai, taikliai ir šmaikščiai istorinius faktus perpindamas su šiandieninėmis politinėmis ir verslo aktualijomis.

Angare koncertavo ansamblis „Lietuva" ir solistė Jovita Vaškevičiūtė

Šventinio renginio metu žemės ūkiui nusipelniusiems žmonėms buvo įteikti ordinai bei medaliai „Už nuopelnus Lietuvos kaimui". „Lietuvos kaime nuoširdžiai dirbo ir dirba daug atsidavusių žmonių - nuo žemdirbių, pramoninkų iki švietimo, medicinos, kultūros ir kitų sričių iškiliausių veikėjų, kuriuos vienija troškimas tarnauti gimtajam kraštui, garsinti Lietuvą ir skatinti jos žinomumą ir klestėjimą pasaulyje, dėl to  buvo įsteigti visuomeniniai ordinai ir medaliai", - sakė ARVI prezidentas dr. Vidmantas Kučinskas.

Šeštą kartą teikiamus ordinus ir medalius „Už nuopelnus Lietuvos kaimui" įsteigė Aleksandro Stulginskio universitetas, ARVI, Baltijos agroverslo institutas ir Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba (LŽŪKT).

Ordinu apdovanotas selekcininkas, ASU Agronomijos fakulteto dekanas prof. dr. Viktoras Pranckietis, parlamentinio Kaimo reikalų komiteto biuro vedėjas, rengęs ir tobulinęs svarbiausius šalies žemės ūkio ir kaimo plėtros strateginius dokumentus ir įstatymus, Romaldas Abugelis.

Ordinai už rūpestį Lietuvos kaimu ir atsidavimą įteikti bendrovės „Arvi cukrus" agronomui Jonui Skirkai, LŽŪKT gyvulininkystės konsultantei Bronei Vaičiulienei ir LŽŪKT ekonomikos konsultantei Zitai Vaišvylienei.

LŽŪKT konsultantės Bronė Vaičiulienė ir Zita Vaišvylienė

Medaliais įvertinti doc. dr. Vytauto Liako, daugelio tyrimų iniciatoriaus, rengiančio šiuolaikines augalų auginimo technologijas, vykdančio mokslinių tyrimų sklaidą nuopelnai. Medaliais įvertintas ir ilgamečių „Arvi cukrus" darbuotojų Vilenos Prasauskienės ir  Romutės Daugėlaitės, LTŽŪK ekonomikos konsultantės Aušros Petronytės ir žurnalo  „Mano ūkis" redaktorės Jurgitos Zaleckienės darbas kaimo labui.

Marijampolės savivaldybė šv. Jurgio Marijampolės globėjo medaliais apdovanojo bendrovės „Arvi cukrus" cukrinių runkelių laboratorijos vedėją Vydą Petrauskienę bei gamybos ir technikos direktorių Vidą Piepolį. Fabriko vadovybė dovanomis pagerbė ilgiausiai dirbančius ir geriausius darbuotojus.

Buvo apdovanoti geriausi fabriko darbuotojai

Darbo pradžios sezonas - jau netrukus

Nuo 2006 m. fabrikas turi 26 043 t gamybos kvotą. Cukraus gamybos sezonas prasideda rugsėjį ir tęsiasi iki gruodžio. Per parą perdirbama per 2 500 tonų cukrinių runkelių, pagaminama apie 400 tonų cukraus. Apie pusė pagamintos produkcijos eksportuojama į Latviją, Estiją, Švediją, Suomiją, Vokietiją bei Ispaniją. Papildomai gaminamas ne kvotinis cukrus, kuris realizuojamas ne ES šalyse.

Įmonių grupės „Arvi" prezidentas Vidmantas Kučinskas, kalbėdamas šventiniame renginyje, pabrėžė, kad dabar cukraus fabrikas yra laisvas pasirinkti, kiek cukraus gaminti, ir visai realu galvoti apie 100 tūkst. tonų metinę gamybą. „Truputį investavus, fabrikas jau šiais metais gamins 40 tūkst. tonų cukraus. Mes tikrai galime augti", - atsivėrusiomis neribotomis galimybėmis pasidžiaugė V. Kučinskas. Kartu jis didžiavosi fabriko darbuotojais ir ūkininkais, kurie sunkiu laikotarpiu nesiliovė tikėti fabriko ateitimi.

Kiekvieno rugsėjo pradžioje fabrike kartojasi tas pats ritualas: žmogus su degančiu fakelu pakyla prie didžiulės krosnies angos. Ir netrukus pradeda liepsnoti ugnis. Taip prasideda dar vienas cukraus gamybos sezonas. Šiemet jis turėtų prasidėti jau kitos savaitės pabaigoje.

MŪ inf.