Vilnius. Prie Aplinkos ministerijos Telšių rajono ūkininkai atvežė karučių su mėšlu, nes į jų reikalavimą paankstinti tręšimo mėšlu laikotarpį nuo kovo 1 dienos dar neatsižvelgta. Dėl tręšimo mėšlu ir srutomis vis dar laukiama aplinkos ministro parašo.

„Problema tęsiasi nuo praėjusio rudens, kai Žemaitijoje buvo labai lietingas ruduo, mes kėlėme šią problemą. Kai buvo leidžiama vežti mėšlą ir srutas į laukus, to negalėjome padaryti, nes buvo perteklius kritulių. Tada organizavome mėšlo iššūkio akciją ir rodėme – vanduo stovi laukuose ir nors pagal įstatymą galima tręšti, tačiau ant įmirkusios žemės negalima“, – žurnalistams sakė Telšių r. ūkininkų sąjungos pirmininkė Zita Dargienė.

Anot jos, nors šią problemą žadėta spręsti, kol kas niekas nepasikeitė. Mat nuo kovo 1 d. tręšti leidžiama mineralinėmis trąšomis, bet ne mėšlu ir srutomis. 

Vis dėlto Z. Dargienė pabrėžė, kad kai kurie ūkininkai yra tarsi suklaidinti ir nesuprato, jog mėšlas ir srutos nėra mineralinė ar organinė trąša.

„Mėšlo nepriskiria nei prie tręšiamųjų produktų, nei prie organinių trąšų. Jis išvis turi atskirą sąvoką“, – pridūrė Telšių r. ūkininkų lyderė.

„Šiandien mūsų užrašai – labai paprasti. Nieko kito nematome, tik tai, kad vyksta priverstinis gyvulininkystės ūkių uždarymas.

Gamta pati kviečiasi, žemė nėra šlapia ar įšalusi, visos sąlygos atitinka. Aplinkos ministras (...) dar vasario 6 d. pažadėjo, (...) kad nuo kovo 1 d. pasirašys įsakymą.

Įtikinome, kad gamtos neteršiame, kad laikomės kiek reikia metrų atstumo nuo upelių ir vandens telkinių. Bet dabar šį turtą jam atvežėme – paliksime, nes mes nežinome, kur dėti“, – kalbėjo Z. Dargienė.

Anot jos, jeigu derybos su Žemės ūkio ir Aplinkos ministerijos atstovais nebus vaisingos ir susitarti nepavyks, liks vienintelė išeitis – ketvirtadienį į sostinę atvykti su srutvežiais, mėšlakračiais.

Pagrindiniai reikalavimai per derybas su ministerijų atstovais – mėšlo tręšimo draudimo terminą nustatyti nuo gruodžio 1 iki kovo 1 d. ir panaikinti Mėšlo tręšimo planams keliamus perteklinius reikalavimus.

„Tikrai nesakome, kad jį reikia naikinti (Mėšlo tręšimo planą – red. past.). Sutinkame, kad reikia riboti ir mėšlą, ir srutas, ir mineralines trąšas, kad nebūtų pertekliaus. Sutinkame tausoti Lietuvos vandenis, bet yra pertekliniai biurokratiniai reikalavimai, kurie mums neša ir didelę piniginę baudą. (...)

Jeigu rudenį suplanavau, kad tręšiu šį lauką, bet negaliu į jį įvažiuoti, NMA baudžia, nes nesilaikiau tręšimo plano – protu nesuvokiami pertekliniai reikalavimai.

Tiek darbuotojų dirba (ministerijose – red. past.), bet nežinau, ką jie sprendžia. Tai atvažiavome spręsti jų prieš daug metų sukurtas problemas. Gal pagal kvapą bus geriau sprendimai priimami“, –  į karutį, prikrautą mėšlo, mostelėjo Z. Dargienė.

Telšių r. pienininkystės ūkį, kuriame – daugiau nei 100 melžiamų karvių, turintis Artūras Savickis portalui manoūkis.lt sakė, kad jį į Vilnių atvijo draudimas tręšti tirštu mėšlu.

„Rudenį laukai buvo labai šlapi, (...), apmažėjo kritulių, lyg ir galėjome vežti, bet leidimo tam daryti niekas nedavė.

Laukėme pavasario, bet anksčiau irgi neleido tręšti. (...) Nors šiandien ūkio darbai jau prasidėjo, bet mėšlu vis tiek negalima tręšti“, – kalbėjo ūkininkas.

Anot jo, žemdirbiams nustatyti, kada jie gali tręšti, yra tas pats, kas miesto žmogui pasakyti, kada turi vilkėti žieminius, kada vasarinius ar pavasarinius drabužius.

„Mums data kaip ir nelabai turi įtakos – terminus nustato gamta. Paukščiams juk nepareguliuosi, kada jiems grįžti. (...) Grįžta, kai gamta šaukia. Mums tas pats“, – pridūrė A. Savickis.

Ūkininkas tikino, kad šiandien mėšlu tręšti tinkamas laikas, nes negaruoja.

„Paskui gali prasidėti karštis, liūtys, gamtai gali būti padaryta gerokai didesnė žala vežant, tarkime, už kokių 3 savaičių. Gerokai labiau garuos azotas, miesto gyventojai bus labai nepatenkinti. Šiandien tą galime padaryti ramiau ir tvarkingiau“, – aiškino pienininkystės ūkio savininkas ir pridūrė, kad prireikus ketvirtadienį būtinai atvyks į Vilnių.

Gautas pažadas

Su akcija inicijavusiais Telšių rajono ūkininkais kartu derybose su ministerijų atstovais (žemės ūkio viceministru Egidijumi Giedraičiu ir aplinkos viceministre Raminta Radavičiene) dalyvavo ir Ūkininkų sąjungos pirmininkas Raimundas Juknevičius, Pieno gamintojų asociacijos pirmininkas Jonas Vilionis, Žemės ūkio bendrovių asociacijos prezidentas Eimantas Pranauskas, kiti žemdirbių atstovai.

Anot aplinkos viceministrės, per susitikimą nuspręsta, kad draudžiamasis laikotarpis tręšti dirvas mėšlu išlieka tas pats, o nuo lapkričio 15 iki gruodžio 1 d. bus galima tręšti, bet laikantis šių 4 esminių sąlygų: tręšti galima tik daugiametes pievas ir augalinę dangą; išpildyti sąlygas dėl nuolydžio ir tręšimo normos (azoto kiekio), tręšiant užtikrinti 5 m atstumą nuo upelių.

„Dėl pavasarinio termino – sutarta paankstinti, bet nuo kovo 1 iki 20 d. su papildomomis sąlygomis. Tręšti bus galima tik daugiametes pievas ir augalinę dangą. Nuo kovo 20 d. – kaip anksčiau“, – tikino R. Radavičienė.

Ji pridūrė, kad visu draudžiamuoju laikotarpiu galioja nuostata, jog įmirkusios, įšalusios ir apsnigtos dirvos negalima tręšti mėšlu ir srutomis.

„Temperatūrinio režimo nelieka, tik šių esminių sąlygų tenkinimas, kuris leidžia minimalizuoti poveikį aplinkai. Prie mėšlo laikymo rietuvėse žadama grįžti, kai bus gautos mokslininkų išvados ir atliktas tyrimas“, – teigė aplinkos viceministrė.

Anot jos, Mėšlo aprašo pakeitimas greičiausiai bus pasirašytas rytoj.

E. Giedraitis sakė, kad žemės ūkio ministras galbūt dar šiandien pasirašys įsakymą: „Tada perduosime Aplinkos ministerijai. Tikėtina, kad rytoj pasirašys ir aplinkos ministras, o įsakymai visada įsigalioja kitą dieną.“

Nepaisydama gautų pažadų, Z. Dargienė sakė, kad pirmiausia jie turi nugulti dokumentuose, kitaip telšiškiai ir toliau tęs dar rudenį pradėtą mėšlo iššūkio akciją.

„Kol kas yra tik pažadai, mes norime pamatyti juodą ant balto, kad atsirastų parašai. Kol kas ketvirtadienio akcijos neatšaukiame. Lauksime iki rytojaus pietų, pažadėjo, kad šiandien darbinį variantą jau parengs. Dar turi suderinti su teisininkais. Tikiuosi, rytoj iki pietų pamatysime abiejų ministrų parašus“, – vylėsi Telšių r. ūkininkų sąjungos pirmininkė.

Anot jos, sąlygos tenkina, dėl jų derėtasi, nors ir norėjosi geresnių.

„Yra kaip yra. Visada turi rasti tą aukso viduriuką. Turime rasti kompromisą iš abiejų pusių. Šią dieną, manau, tinkamos sąlygos“, – kalbėjo Z. Dargienė.

J. Vilionis priminė pakeistus sprendimus dėl dujų akcizo po žemdirbių protesto Vilniuje. Tačiau klausė, ar tam, kad tai būtų pasiekta, buvo būtina į Vilnių suvažiuoti su tiek daug traktorių.

R. Juknevičius po susitikimo sakė, kad Lietuvos ūkininkų sąjunga (LŪS) šį klausimą svarsto jau nuo 2020 m., tad labai norėjosi šiandien susitarti taip, kad prie šio klausimo daugiau grįžti netektų.

„Turime vilčių, kad taip ir bus. Lauksime pasirašyto įsakymo. Jeigu tai, dėl ko susitarta šiandien, suguls į įsakymą, galimai bent viena dalimi ūkininkai bus laimingi“, – sakė LŪS pirmininkas.

Jo teigimu, Europos Sąjungos mastu inicijuojama perteklinių reikalavimų žemės ūkiui peržiūra, o įsakymas dėl mėšlo – chrestomatinis to pavyzdys.

„Kai iš gana paprastų dalykų sugebame padaryti labai sudėtingą ūkininkui rebusą. Tikimės, kad šios dienos gana racionalus pokalbis bus tęstinis peržiūrint ir kitus teisės aktus“, – kalbėjo R. Juknevičius.