Kretinga. Kai už lango ūžauja lapkričio vėjai, o taip norisi žalumos ir šilumos, nebūtina skristi į tolimus kraštus - užtenka valandą kitą pasivaikščioti egzotiškų augalų pripildytoje oranžerijoje. Kažkada tai buvo turtingųjų privilegija, o dabar žiemos sodais gali džiaugtis visi. Viena tokių unikalių amžino pavasario oazių - Kretingos muziejaus oranžerija.

Kretingos dvaro savininkams grafams Tiškevičiams priklausiusių rūmų oranžeriją 1880 m. suprojektavo Prūsijos parkų architektas Johannas Larassas. Pastatas buvo įstiklintas iš viršaus ir šonų ir visą žiemą išlaikė kambario temperatūrą. Žiemos sodą apšvietė trys elektrinės lankinės lempos, elektros energijai gaminti grafas J. Tiškevičius pastatė elektros turbiną.

Šiemet Kretingos muziejaus žiemos sodas mini atkūrimo 30-metį, tam buvo skirta praėjusią savaitę įvykusi konferencija „Žiemos sodai - oranžerijos: praeitis, dabartis, perspektyvos"

Jame puikavosi vėduoklinės palmės, augo bananmedžiai, kaktusai, apelsinmedžiai, laurai, citrinmedžiai, didžiulė araukarija, o koralais išpuoštomis sienomis raizgėsi vijokliai. Uolomis žemyn krito krioklys, kurio vanduo upeliukais tekėjo į nedidelius tvenkinius. Vandenyje nardė dekoratyvinės žuvys, o iš vieno tvenkinio tryško aukštas grakštus fontanas.

Ne kartą rekonstruota ir remontuota

Grafas Aleksandras Tiškevičius 1912 m. oranžeriją perstatė ir sumažino, įrengė pirmąjį Kretingoje centrinį šildymą. Po rekonstrukcijos sode buvo pasodinta naujų retų augalų. Žiemos sodas buvo sudėtinė rūmų interjero dalis, kuri jungėsi su reprezentacinėmis salėmis ir grafų apartamentais. Dėmesio vertas faktas: Kretingos dvaro Žiemos sodas buvo didžiausias tarp to meto Europos privačiose valdose pastatų oranžerijų.

Oranžerija neabejotinai yra vienas pagrindinių turistų traukos objektų Kretingoje - kasmet čia apsilanko per 100 tūkst. lankytojų, vyksta įvairūs kultūriniai renginiai ir susibūrimai

Deja, nelaimės neaplenkė šio unikalaus grožio kampelio. 1915 metais Žiemos sodas nukentėjo nuo gaisro, o 1940 metais rūmuose įsikūrę raudonarmiečiai sunaikino visus augalus. Pokario metais  sodo patalpos buvo paverstos ir ūkio arklidėmis, ir sandėliu, ir mokyklos sporto sale, ir šiltnamiu.

Kretingos žemės ūkio technikumo vadovų rūpesčiu 1987 m. Klaipėdos restauracinės dirbtuvės baigė Žiemos sodo atnaujinimo darbus, kurie truko net 17 metų (nuo 1970-ųjų) ir kainavo tais laikais kosminę sumą - 900 tūkst. rublių. Žiemos sodo atkūrimo projektą ruošė Aldona Švabauskienė, Jonas Zibolis, Juozas Lapinskas, o želdinių projektą kūrė Algis Knyva. Pirmuosius augalus atgimusiame Žiemos sode  pasodino Žemės ūkio technikumo dėstytojos Vida Mockevičienė ir Viktorija Vėžauskienė. Atkūrus žiemos sodą, į jį ekskursijos atvykdavo iš visos respublikos, o eilės prie bilietų nutįsdavo iki pat dvaro sodybos vartų.

Oranžerijos - pažeidžiamiausias dvarų statinys, todėl ir ši Kretingos dvaro oranžerija, savo istoriją skaičiuojanti nuo 1880 m., buvo ne kartą remontuota ir rekonstruota

Vyriausybės nutarimu 1991 m. rūmai perduoti Kretingos muziejui. Muziejaus Gamtos skyriaus darbuotojai tęsė pradėtą darbą: naujai pertvarkyta ekspozicija, įsigyta retų augalų. Beje, netrukus teko ir vėl imtis remonto darbų, nes sodo konstrukcijos jau buvo pasiekusios avarinę būklę - juk tai iš esmės yra šiltnamis, o šiltnamiai mūsų palyginti atšiauriomis sąlygomis reikalauja nuolatinės priežiūros ir atnaujinimo. 1995-2001 m. vyko rekonstrukcijos darbai, 2007-2013 m. iš ES fondų projektų lėtų sumontuoti šildytuvai, pakeisti kai kurie stiklai. 2011 m. pradėjo veikti fontanas „Karališkoji melsvė", kurio autorius Vytautas Baranskas.

Ir augalais pasigėrėti, ir kavos išgerti

Ilgametė Kretingos muziejaus direktorė Vida Kanapkienė 1992 m. pasiūlė idėją įsteigti oranžerijoje kavinę. Tais laikais tai buvo beprotiškai drąsi ir nauja mintis - kavinė muziejuje! Tačiau direktorė atlaikė visus pesimistinius vertinimus ir 1993 m. pradėjo veikti kavinė „Pas grafą" - dabar lankytojai, gėrėdamiesi augalais, gali mėgautis kvapnia kava ir skaniu maistu. „Per metus mes sulaukiame 120-130 tūkst. lankytojų", - džiaugiasi V. Kanapkienė.

„Mano karjeroje buvo ir ordinų, ir papeikimų, ir net tokių momentų, kai galvojau teks išeiti iš darbo", - atvirai sakė ilgametė Kretingos muziejaus direktorė Vida Kanapkienė, kurios entuziazmo ir ryžtingumo dėka Kretingos muziejus ir jam priklausanti oranžerija šiandien yra tokie patrauklūs lankytojams

Lankytojai gali susipažinti su augalais, kurie atkeliavo į Žiemos sodą iš tolimiausių pasaulio kampelių: Indijos, Indonezijos, Brazilijos atogrąžinių (tropinių) miškų, Afrikos ir Meksikos dykumų. Žiemos sode apsiprato tolimųjų dykumų arba atogrąžinių miškų augalai. Kiek prasčiau žiemą jaučiasi subtropiniai augalai, pripratę prie nuolat skaisčiai šviečiančios saulės. Jie žiemą skursta, ištįsta, bet pavasarį vėl atsigauna. Tokie augalai paprastai arba visai nežydi, arba žydi, bet dirbtinai neapdulkinti neduoda vaisių.

Šiuo metu Žiemos sode, 693 kv. m. plote, auga 69 šeimų, 580 rūšių, arti 5 000 vnt. augalų. Gausiausias kolekcijas sudaro svyrantys (ampeliniai) augalai, sukulentai, epifitai, dracenos ir šilkmedinių šeimos atstovai. „Kasmet dera citrinmedis, granatmedis, mažieji bananai - tai rodo, kad augalams sudarytos tinkamos sąlygos", - sako nuo 2014 m. oranžerijai vadovaujanti Kretingos muziejaus Gamtos skyriaus vedėja Jurgita Tertelienė. Pagrindinis oranžerijos akcentas - stambialapis fikusas, kuris yra Indijos atogrąžų miškų atstovas.

Kretingos muziejaus Gamtos skyriaus vedėja Jurgita Tertelienė pasakojo apie kasdienę augalų priežiūrą - čia dirbančių moterų rankos kruopščiai nuglosto kiekvieną lapelį, todėl augalai ir atrodo tokie sveiki bei vešlūs

Žiemos sodo baseine auga vandens lelijos ir viksvuolės, tarp kurių plaukioja ryškiaspalviai japoniniai karpiai Koi. Prie vandens kaskados puikuojasi pjautuviškas cirtomis, odijantas, bilbergija, monstera. Antrajame Žiemos sodo aukšte suplūdusi visa „atogrąžų" šiluma, maloni drėgmė. Švyti ryškiai raudonų irezinės lapų kupstai, spurguotės, fuksijos, puansetijos, kalijos ir kiti atogrąžų augalai. Žiemos sode puikiai jaučiasi balinių vėžliukų šeimyna bei margaspalvė papūgėlė.

Kasdien oranžerijoje pluša keturios moterys - jos laisto augalus, valo lapus, purškia vandenį drėgmei palaikyti, išskina senus lapus ir nužydėjusius žiedus, valo vazonus, prižiūri baseinus. Neretai aukštaūgiams augalams prižiūrėti į pagalbą kviečiami aukštalipiai. Kretingos muziejaus direktorė Vida Kanapkienė kaip vieną didžiausių oranžerijos priežiūros problemų įvardijo nuolat suskylančius stiklus ir ventiliacijos nebuvimą. Nors atrodo, kad statinys nuolat prižiūrimas ir remontuojamas, bet jam jau vėl reikia kapitalinio remonto.

Oranžerijos populiarėja visame pasaulyje

Oranžerija neabejotinai yra vienas pagrindinių turistų traukos objektų Kretingoje. Apskritai visame pasaulyje oranžerijos išgyvena atgimimą - jos populiarios ne tik šiauresnėse šalyse, bet ir karšto klimato zonoje. Ir ten, beje, dažnai tenka ne šildyti stiklo konstrukcijas, o jas vėsinti, kad augalams būtų sudarytos optimalios sąlygos augti. Yra kompleksų, kurie 100 proc. apsirūpina žaliąja energija.

Apie šiuolaikines tendencijas, kuriant lankymui skirtas augalų ekspozicijas uždarame grunte pranešimą skaitė Vilniaus universiteto Botanikos sodo direktorius Audrius Skridaila. Nors pradžią oranžerijoms davė prancūzai ir britai, dabar jos bene labiausiai plečiasi ir patys įspūdingiausi statiniai kyla tokiose šalyse kaip Indija ir Kinija. Pats didžiausiais sodas po stiklu šiuo metu yra Singapūre - tai 2012 m. atidarytas „Gardens by the Bay", kuris priklauso pasaulio lankomiausių objektų dvidešimtukui. Kitais metais taip pat Singapūre bus baigtas statyti Changi oro uosto terminalas, kurio viršuje bus įrengtas sodas po stiklo stogu.

Audrius Skridaila Kretingos muziejaus oranžerijos darbuotojams siūlė peržiūrėti savo problemų ratą ir kai kurių augalų atsakyti. „Vienoje vietoje auginti tropikų, subtropikų ir dykumų augalus yra misija neįmanoma", - praktiškai spręsti problemas ragino A. Skridaila.

Naudingų patarimų, kaip prižiūrėti augalus ir saugoti juos nuo ligų ir kenkėjų davė LAMMC Sodininkystės ir daržininkystės instituto Augalų apsaugos laboratorijos vyresnioji mokslo darbuotoja Elena Survilienė. Kadangi oranžerijose karaliauja atvežtiniai augalai, kartu su jais gali atkeliauti ir ligų bei kenkėjų užkratas.

LAMMC Sodininkystės ir daržininkystės instituto Augalų apsaugos laboratorijos vyresnioji mokslo darbuotoja Elena Survilienė siūlė augalų apsaugai naudoti natūralius kenkėjų priešus ir įvairius augalinius ekstraktus

„Atsarga gėdos nedaro: visus įvežtus ir padovanotus augalus kurį laiką reikia palaikyti atskirai ir juos stebėti. Naudoti oranžerijoje chemiją - pats paskutinis reikalas, juk čia nuolat vaikšto lankytojai, tarp kurių daug vaikų", - kalbėjo mokslininkė. Augalus būtina nuolat stebėti, kaskart išpjauti pradėjusius sirgti lapus, šakas, ūglius, o apsaugai nuo kenkėjų naudoti natūralius jų priešus. „Gamta taip sutverta, kad kiekvienas gyvas organizmas turi savo parazitą", - paaiškino E. Survilienė. Augalams sustiprinti rekomenduojama naudoti įvairius augalinius ekstraktus, biostimuliatorius - ir naudoti juos reguliariai, o ne tada, kada jau „kyla gaisras".

Žavesio Kretingos oranžerijai suteikia baseinas, kuriame plaukioja ryškiaspalvės žuvys

Vytauto Didžiojo universiteto Kauno botanikos sodo Paslaugų ir edukacijos skyriaus vyr. specialistė Jolanta Šernienė pasidalijo patirtimi, kaip oranžerija pritaikyti kaip kūrybinę erdvę edukaciniams užsiėmimams. Kauno botanikos sode veikia drugelių inkubatorius, kvapų dirbtuvėlės, gaminamas aromatinis muilas, kuriami floristiniai kalėdiniai žaisliukai, vaikams ir moksleiviams sudaromos galimybės atlikti įvairius eksperimentus su augalais.

MŪ inf.