Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja 2025-uosius paskelbė Tarptautiniais kooperatyvų metais. Šiai progai paminėti Žemės ūkio ministerija surengė konferenciją „Kooperacijos metams paminėti“, kurioje dalyvavo Lietuvos ir užsienio ekspertai, ūkininkai, kooperatyvų nariai, verslo bei nevyriausybinių organizacijų atstovai.

„Kooperacija Lietuvoje tampa vis svarbesne jėga, formuojančia tvarią žemės ūkio ir maisto grandinių ateitį. Pastaraisiais metais mūsų kooperatyvai nuosekliai auga, stiprina organizacinius gebėjimus ir ruošiasi naujam kokybiniam šuoliui. 

Didžiulės pastangos ir investicijos, nukreiptos į perdirbimo pajėgumų plėtrą, yra ryškus įrodymas, kad mūsų ūkininkai siekia ne tik didesnės pridėtinės vertės, bet ir stipresnių pozicijų tarptautinėse rinkose. Tai tvirtas žingsnis link konkurencingesnio, inovatyvesnio ir atsparesnio žemės ūkio sektoriaus“, – per konferenciją kalbėjo laikinasis žemės ūkio ministras Ignas Hofmanas.

Daugiau nei 30 tūkst. kooperatyvų Europoje vienijančios organizacijos „Cogeca“ viceprezidentas Florentin Bercu pabrėžė, kad labai svarbu suprasti, kokią didelę vertę kooperatyvai teikia ūkininkams, vartotojams, verslo partneriams ir kaimo bendruomenėms. Tad, pasak jo, į tai reikia atsižvelgti formuojant ES politiką.

Nuo ambicingų investicijų iki šimtmečio patirties

Konferencijoje dalyvavę užsienio kooperatyvų atstovai, ekspertai dalijosi teigiama savo šalių patirtimi, kuri įrodo – veikti kartu kur kas naudingiau.

Štai Lietuvos ūkininkams žinomas Baltijos šalyse didžiausias žemės ūkio kooperatyvas „Latraps“ – išties sėkmingas. Jis turi daugiau nei 1 200 narių, užima 20 proc. Latvijos grūdų rinkos, šiemet per pirmąjį pusmetį generavo 167 mln. Eur pajamų. 

„Latraps“ priklauso 8 grūdų priėmimo ir pirminio apdorojimo centrai, o su partneriais valdomi dar 26 grūdų priėmimo punktai.

„Siekdami tvarios žemdirbystės Baltijos regione, privalome bendradarbiauti ir veikti kaip komandos nariai“, – platesnio bendradarbiavimo (ne tik Latvijoje) svarbą pabrėžė „Latraps“ komunikacijos vadovė Ginta Bormane.

Tiesa, šis kooperatyvas kartu su partneriais įgyvendina ambicingą projektą „ASNS ingredient“ – jau 2027 m. turėtų atsidaryti žirnių baltymų izoliato gamykla, kurios 50 proc. priklauso šiam kooperatyvui.

„Žirniai turi aminorūgščių, baltymų, krakmolo. Be to, jie yra neutralaus skonio ir neturi alergenų. Tad manome, kad žirniai padės atverti naujas rinkas“, – sakė „ASNS ingredient“ valdybos narys Edgars Ruža.

Augalinių baltymų gamyba – ir Nyderlandų kooperatyvo „Royal Cosun“ pagrindinė veikla. „Cosun Protein“ – viena iš šio kooperatyvo įmonių, kuri gamina augalinių baltymų izoliatą iš fava pupelių.

Kooperatyvas vienija beveik 11 tūkst. narių (cukrinių runkelių, bulvių, cikorijų ir pupų augintojų). Pernai kooperatyvo apyvarta siekė beveik 3,5 mlrd. Eur. 

„Vis dėlto svarbiausi mums yra cukriniai runkeliai, iš kurių gaminame cukrų. Šis sektorius sugeneruoja 40–45 proc. pajamų. Tai yra mūsų verslo pagrindas“, – kalbėjo „Consun Protein“ pirkimų vadovas Thijs Hoveling.

„Cosun Protein“ – viena iš šio kooperatyvo įmonių, kuri gamina augalinių baltymų izoliatą iš fava pupelių.

Kitas konferencijoje pristatytas gerasis pavyzdys – Švedijos kooperatyvas „Lantmännen“, veikiantis jau daugiau nei šimtmetį.

Jis šiandien jungia 17 tūkst. narių, turi 12 tūkst. darbuotojų ir generuoja apie 6,6 mlrd. Eur metinę apyvartą. 

Švedijoje kooperatyvai veikia kaip įprastos įmonės: jie turi būti pelningi ir konkurencingi, dalyvauja laisvojoje rinkoje. Kooperatyvams nedraudžiama verstis jokia kita veikla, todėl „Lantmännen“ apima ne tik žemės ūkį, bet ir maisto pramonės, nekilnojamojo turto, energetikos ir kitus sektorius.

Kooperatyvas aktyviai veikia 20 šalių (Europos, Australijos, Šiaurės Amerikos). Taip pat Baltijos šalyse per įmonę „Scandagra group“, nes 50 proc. jos priklauso šiam kooperatyvui. 

Konferencijoje dalyvavo Lietuvos ir užsienio ekspertai, ūkininkai, kooperatyvų nariai, verslo bei nevyriausybinių organizacijų atstovai

Lietuva taip pat turi kuo pasigirti

Užsienio svečiams pristatyta vieno sėkmingiausių Lietuvos žemės ūkio kooperatyvų „Pienas LT“ istorija. 

2008 m. įkurtas kooperatyvas šiandien per dieną perdirba 680 t pieno. „Pienas LT“ gamyba apima 20 proc. Lietuvos pieno, užima 8 proc. baltymų rinkos Europoje, produkcija eksportuojama į 40 šalių. 

Pernai kooperatyvo apyvarta siekė 180 mln. Eur – beveik 40 kartų daugiau nei 2009 m., kai ji sudarė 4,85 mln. eurų. 

„Pienas LT“ valdybos pirmininko Petro Viršilo teigimu, tokį rezultatą pavyko pasiekti dėl jo narių vienybės ir ryžto.

„Kai reikėjo pinigų gamyklai statyti, buvo momentų, kai nariams už pieną mokėjome iki 10 ct mažiau nei konkurentai. Tuo labai naudojosi perdirbėjai, nes siekė ūkininkus išvilioti iš kooperatyvo, kad projektas nebūtų įgyvendintas. Tačiau nugalėjo ūkininkų vienybė ir susitelkimas“, – sunkią kooperatyvo pradžią prisiminė P. Viršilas.

Svarbu dalytis geraisiais pavyzdžiais

Konferencijos pabaigoje svarbūs kooperacijos klausimai persikėlė į diskusiją. Svarstyta, kaip paskatinti kurtis kooperatyvus. 

Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininko Kęstučio Mažeikos manymu, tai padaryti pavyktų sumažinus kooperatyvų steigimo biurokratinę naštą, sukūrus kooperatyvų skatinimo įstatymą.

„Norėtųsi, kad ir į Lietuvą persikeltų kuo daugiau gerų pavyzdžių“, – sakė Kaimo reikalų komiteto pirmininkas.

Diskusijos dalyviai iš kairės: moderatorė, Žemės ūkio ministerijos Kooperacijos ir valstybės pagalbos skyriaus vedėja Giedrė Pupšytė, Lietuvos žemės ūkio kooperatyvų asociacijos vadovas Dainius Kižauskas, Lietuvos žemės ūkio kooperatyvų asociacijos „Kooperacijos kelias“ pirmininkas Jonas Kuzminskas, Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Kęstutis Mažeika, „Cogeca“ viceprezidentas Florentin Bercu, Lietuvos garbės konsulas Švedijoje Gunnar Lans, kooperatyvo „Joniškio aruodas“ generalinė direktorė Jurita Zubauskienė

Klausimas apie valstybės vaidmenį kooperacijos plėtroje išliko itin aktualus. Lietuvos žemės ūkio kooperatyvų asociacijos (LŽŪKA) vadovas Dainius Kižauskas teigė, kad Lietuvoje dažniausiai kooperatyvai kuriami būtent ūkininkų iniciatyva ir pastangomis, tačiau jis džiaugiasi, kad pastaruoju metu santykiai su valstybe ir Žemės ūkio ministerija stiprėja. 

„Vis didesnio valstybės prisidėjimo sulaukiame“, – teigė D. Kižauskas. 

Taip pat labai svarbi bent minimali vietos valdžios pagalba – tuo įsitikinęs Lietuvos žemės ūkio kooperatyvų asociacijos „Kooperacijos kelias“ pirmininkas Jonas Kuzminskas, kuris pateikė kooperatyvo „Pieno gėlė“ pavyzdį.

„Šilalėje įvyko proveržis dėl nedidelių vietos valdžios investicijų, bet jos grįžo per fizinių asmenų mokesčius, darbo vietų įkūrimą“, – pasakojo J. Kuzminskas. 

O štai kooperatyvo „Joniškio aruodas“ generalinė direktorė Jurita Zubauskienė džiaugėsi, kad ūkininkai kooperaciją palaiko ne tik žodžiais, bet ir darbais.

„Kooperacijos ir demokratijos kaina – diskusijos, o jų tarp kooperatyvų narių tikrai netrūksta. Tačiau turime išsikalbėti, kad rastume sprendimą, kuris tenkintų didžiosios daugumos poreikius“, – valdymo formos niuansus trumpai aptarė J. Zubauskienė.

Apie bendrą situaciją kalbėjęs „Cogeca“ viceprezidentas F. Bercu atkreipė dėmesį į tai, kad Europa vis dar yra kooperatyvų augimo etape.

„Vis sunkiau gauti ES paramos kooperatyvams. Tai turi keistis. (...) Turime patys teikti daugiau siūlymų. Svarbiausia, kad šalių lygmeniu būtų skiriama parama“, – pabrėžė F. Bercu ir pateikė Rumunijos pavyzdį, kur perdirbimu užsiimantys kooperatyvai, kurių metinė apyvarta neviršija 10 mln. Eur, pirmus 5 veiklos metus atleidžiami nuo pelno mokesčio.

Pasak jo, taip pat pavyko iš Rumunijos strateginio plano kooperatyvams skirti 25 proc. subsidijų (apie 400 mln. Eur), kurios bus naudojamos investicijoms į kooperatyvų technologijas, techniką.

O štai Lietuvos garbės konsulo Švedijoje Gunnar Lans manymu, kooperatyvų sėkmę užtikrina pelningumas.

„Kooperatyvai turi būti pelningi, o ne mažiau nei 50 proc. pelno reikėtų padalyti jo nariams“, – įsitikinęs G. Lans.

Deja, Lietuva nuo kitų šalių atsilieka. Pasak D. Kižausko, pieno sektoriuje dabar yra susikooperavę apie 32 proc., grūdų – vos 17 proc. ūkininkų, o Skandinavijos valstybėse kooperatyvai sudaro 60 proc. ar net daugiau įvairių sektorių rinkos dalies.

Vis dėlto, jo manymu, norint įtraukti ūkininkus, svarbu atskleisti ekonominę naudą ir rodyti geruosius pavyzdžius.

„Reikia žiūrėti patiems į save, geriausiais pavyzdžiais ir patirtimis dalytis. (...) Rodyti rezultatus, kuriuos pasiekia kooperatyvų nariai dirbdami kartu, kokios naudos gauna. (...) Ekonominės naudos pagrindimas ir realių ūkininkų patirtys turėtų labiausiai uždegti“, – neabejojo LŽŪKA vadovas.

Per diskusiją aptarta ir kooperatyvų svarba regionams. J. Zubauskienės teigimu, kooperatyvas – tai regiono žmonės, kurie į jį gali sutelkti savo investicijas ir resursus.

„Nutolusiuose regionuose sunku pritraukti investicijų. Vis dėlto jų nereikia ieškoti už jūrų marių, jų galima rasti ūkininkų gretose“, – kalbėjo ji.

Taigi, bendradarbiavimas – vienas veiksmingiausių įrankių pasiekti konkurencingumą ir ekonominę naudą. Kooperatyvai gali ne tik pelningai veikti, bet ir stiprinti regionus, telkti investicijas, kurti darbo vietas. Būtent tai ir buvo pagrindinė konferencijos dalyvių išvada.