Kaunas. Ar įmanoma pasiekti 8 t/ha žieminių rapsų arba 18 t/ha kviečių derlių? Konferencijoje „Derlius – karalius“ pranešėjai iš Jungtinės Karalystės ir Švedijos, remdamiesi ilgamečių bandymų, derlingumo konkursų ir pažangiausių ūkių duomenimis, atskleidė, kad tokie rezultatai nėra teorija – jie jau pasiekti praktikoje.

Vis dėlto tam reikia ne tik palankių metų, bet ir kruopštaus planavimo, nuolatinio pasėlių stebėjimo bei gebėjimo prisitaikyti prie kintančių sąlygų.

Keturi konferencijos pranešėjai dalijosi patirtimi ir įžvalgomis, pristatė, kaip organizuojami derlingumo konkursai, kokiais principais vertinami rezultatai ir kokie sprendimai lemia aukščiausius pasiektus rodiklius.

Pranešimuose daug dėmesio skirta duomenų analizei, dirvožemio valdymui, tręšimo strategijoms ir rizikos kontrolei – veiksniams, kurie rekordinį derlių paverčia ne atsitiktinumu, o sistema.

Mokamą konferenciją, vykusią „Cinamon Mega“ kino teatre Kaune, organizavo bendrovė „Väderstad“. Renginys sulaukė didelio susidomėjimo – jame dalyvavo daugiau kaip pusantro šimto ūkininkų, agronomų, konsultantų bei mokslo įstaigų atstovų. Tai rodo, kad tema aktuali ne tik siekiantiems rekordų, bet ir norintiems stabilaus, ekonomiškai pagrįsto derlingumo augimo.

„Väderstad“ generalinis direktorius Romas Naudžiūnas džiaugėsi į konferenciją susirinkusiųjų gausa. „Tai rodo, kad judame teisinga linkme ir tokio pobūdžio žinių sklaida reikalinga“, – sakė jis

Pelningumas ir klimatas: kodėl verta siekti maksimumo?

Kaip padidinti kviečių derlių Šiaurės Vakarų Europoje, konferencijoje bandė atsakyti Jungtinės Karalystės augalininkystės tyrimų ekspertas prof. dr. Roger’is Sylvester’is-Bradley’us (Rodžeris Silverteris Bredlėjus), pristatydamas Derliaus didinimo tinklą (Yield Enhancement Network, YEN) ir jo užfiksuotus rekordus.

„Didelis derlius nėra tik ambicija – tai ekonominė ir aplinkosauginė būtinybė“, – pabrėžė R. Sylvester’is-Bradley’us, vienas iš YEN tinklo įkūrėjų.

Įkvėptas Londono olimpinių žaidynių, 2012 m. YEN subūrė ūkininkus dalytis ne tik rezultatais, bet ir detaliais agronominiais duomenimis. Remiantis jais, sudaromos ataskaitos, kuriose ūkininko rezultatai lyginami su visų dalyvių pasiekimais. Didžioji dauguma (90 proc.) tinklo narių – JK ūkiai.

Jungtinės Karalystės augalininkystės tyrimų ekspertas prof. dr. Roger’is Sylvester’is-Bradley’us

Per 13 metų sukaupta daugiau kaip 7 000 derliaus įrašų, iš jų – 1 144 kviečių, ir atlikta daugiau nei milijonas matavimų. Tarp jų – ir beveik 18 t/ha kviečių derliaus rekordas, pasiektas 2022 m. Linkolnšyre (rytinėje JK dalyje).

Įvardydamas 60 pasėlių, davusių didžiausią derlių, pagrindines charakteristikas, pranešėjas pabrėžė, kad vidutinis derlius siekė 15 t/ha, o tai yra 38 proc. daugiau nei įprasta.

Tokiame pasėlyje buvo apie 620 varpų/m², po 52 grūdus varpoje, o 1 000 grūdų svėrė 48 g, be to, grūdo pildymasis truko apie 59 dienas. Svarbu ir tai, kad augalai gebėjo pasisavinti vandenį net iki 1,7 m gylio, o tai rodo stiprią šaknų sistemą ir didesnį atsparumą sausroms.

Jo įsitikinimu, tankūs, derlingi pasėliai taupo žemės plotą, efektyviau įsisavina maisto medžiagas ir neturi didesnės rizikos nei įprasti pasėliai. Gausus derlius taip pat mažina azoto ir anglies pėdsaką, nes derlingas pasėlis veiksmingai pasisavina trąšas.

Pasak R. Sylvester’io-Bradley’aus, papildomos tonos kviečių savikaina vidutiniškai siekia apie 12 Eur, o rinkos vertė – apie 200 Eur. „Didžioji dalis išlaidų kyla ne dėl didesnio derliaus, o dėl piktžolių, ligų, maisto medžiagų disbalanso problemų“, – sakė augalininkystės ekspertas.

Pasak jo, remiantis YEN duomenimis, derliaus svyravimai apie 25 proc. priklauso nuo oro sąlygų, o maždaug 40 proc. – nuo ūkio valdymo sprendimų, iš kurių 19 proc. sudaro strateginiai pasirinkimai (regionas, sėjomaina, veislė, požiūris), 10 proc. – lauko ir dirvos skirtumai, o 8 proc. – taktiniai sprendimai (tręšimas azotu, augimo reguliatorių, fungicidų naudojimas).

„Dėmesys detalėms – tai, kas skiria gerą ūkį nuo išskirtinio“, – sakė mokslininkas, pabrėždamas, kad norint gerų rezultatų, būtina atsižvelgti į regiono klimatą, gerai pažinti savo dirvožemį ir didelį dėmesį skirti jo produktyvumui didinti.

Duomenys ir bandymai dideliame ūkyje

Praktinę duomenų svarbą demonstravo keturis Šiaurės Norfolko ūkius vienijančios ir 8 000 ha valdančios įmonės „Catalyst Farming“ duomenų analitikas Dominic’as Swan’as (Dominykas Svonas). Ši organizacija taiko kruopščius duomenų rinkimo, analizės ir bandymų metodus, siekdama optimizuoti sprendimus ūkyje.

Pasak jo, duomenimis ir bandymais pagrįsti net maži 1–2 proc. patobulinimai įvairiose srityse padeda pasiekti didesnio pelno, tvarumo ir konkurencingumo.

Keturis didelius Jungtinės Karalystės ūkius jungiančios įmonės „Catalyst Farming“ duomenų analitikas Dominic’as Swan’as

Šiuose ūkiuose, kuriuose auginama apie 12 skirtingų kultūrų, atidžiai stebimas sėjos laikas, įdirbimo gylis, azoto normos ir fungicidų naudojimas.

„Mūsų tikslas – nuolat tikrinti kiekvieną sprendimą ir matuoti rezultatus. Tik tada galime optimizuoti sėją, tręšimą ir apsaugą nuo ligų, kad pasiektume ribinį pelną kiekviename hektare“, – sakė D. Swan’as ir pateikė pavyzdžius.

Daugiau nei 850 laukų analizė per šešerius metus parodė, kad jų ūkiuose optimaliausias kviečių sėjos laikas yra rugsėjo vidurys – vėlyvesnė sėja sumažina derlių iki 1,2 t/ha.

Daug dėmesio skiriama azoto bandymams, kurių rezultatai rodo, kad tinkamai modeliuojant azoto normas galima sutaupyti iki 45 kg/ha, nekenkiant derliui.

„Catalyst Farming“ bendradarbiauja su mokslininkais, naudoja pasėlių modelius ir erdvinius duomenis. „Naudodami dirvožemio parametrus ir 32 metų istorinius orų duomenis, galime tiksliai rekomenduoti azoto normas kiekvienai zonai. Tai padeda pasiekti ne tik didesnį derlių, bet ir ūkininkauti ekonomiškai veiksmingiau“, – pasakojo D. Swan’as.

Žieminių rapsų rekordai Švedijoje

Švedijos rapsų augintojų federacijos prezidentas, agronomas Albin’as Gunnarson’as (Albinas Gunarsonas)apžvelgė žieminių rapsų auginimo patirtį savo šalyje ir pasidalino trečius metus vykusio rapsų auginimo konkurso išvadomis ir įžvalgomis, kokie veiksniai lemia derlių.

Pasak jo, konkursai padeda nustatyti aukščiausio derliaus ribas. „2024 m. nugalėtojas pasiekė 8,03 t/ha, tačiau svarbu suprasti, kad didelę įtaką daro klimato sąlygos: beveik po kiekvieno tręšimo iškrito apie 900 mm kritulių, o temperatūra nenukrypo nuo idealaus intervalo“, – į palankias oro sąlygas rekordiniam derliui užaugti dėmesį atkreipė rapsų auginimo ekspertas.

Agronomas, Švedijos rapsų augintojų federacijos prezidentas Albin’as Gunnarson’as

Konkursai taip pat rodo, kad ne tik maksimalus derlius, bet ir ekonomiškai naudingas rezultatas yra svarbus. Jo teigimu, ketvirtos vietos laimėtojas pasiekė 6,8 t/ha, bet su didžiausia pelno marža, naudodamas mažai sąnaudų reikalaujančią strategiją. „Tai rodo, kad tvarumas ir efektyvumas gali būti svarbesni nei siekti absoliučiai didžiausio derliaus“, – pabrėžė jis.

A. Gunnarson’as pateikė keletą konkrečių patarimų rapsus auginantiems ūkininkams: pasirinkti veisles remiantis nacionaliniais tyrimais, sėti tinkamu laiku, naudoti fosforą ir kalį rudenį, taikyti ankstyvą augalų augimo reguliavimą bei laikytis ilgų sėjomainų (5–6 metus), siekiant išvengti daug žalos galinčių padaryti ligų ir kenkėjų.

Prisitaikymas ir lankstumas

„AgTech Sweden“ technologijų koordinatoriusMagnus’as Samuelsson’as (Magnusas Samuelsonas) kalbėjo apie ūkininkavimo optimizavimo praktiką, tačiau pirmiausia pabrėžė, kad nėra vieno universalaus ir visiems ūkiams tinkamo metodo. Ūkininkai turi prisitaikyti prie oro sąlygų, dirvožemio, sėjomainos ir tam pasitelkti įvairias sistemas arba iš kiekvienos pasiimti tai, kas geriausia, norimiems rezultatams pasiekti.

Pasak jo, svarbiausi optimizuotos ūkininkavimo praktikos principai – laipsniškas perėjimas prie mažesnio žemės dirbimo intensyvumo, tinkamas augalų liekanų tvarkymas, pradedant šiaudų smulkinimu bei paskleidimu, baigiant jų įterpimu, dirvožemio sutankinimo mažinimas ir jo struktūros gerinimas.

„AgTech Sweden“ technologijų koordinatorius Magnus’as Samuelsson’as

Jis sutiko, kad tiesioginė sėja ar kiti modernūs metodai gali padėti sumažinti degalų sąnaudas ir išlaikyti dirvožemio drėgmę, tačiau sėkmė priklauso nuo konkrečių sąlygų ir nuoseklaus stebėjimo. Tad siekiant stabilaus ir pelningo derliaus, pirmiausia būtina gerai pažinti laukus, nuosekliai spręsti dirvos bei ūkio valdymo problemas.

Klausimų ir atsakymų sesija

Visi keturi konferencijos dalyviai sulaukė nemažai klausimų apie pasėlių valdymą, dirvožemio sveikatą, ūkininkavimo ekonomikos ir tvarumo aspektus. Ūkininkai siekė giliau susipažinti su rapsų ir kviečių auginimo praktikomis: sėjomaina, ligų kontrole, azoto ir sieros naudojimu, augalų augimo reguliatorių taikymu, stiebų tvirtumu ir derliaus formavimu.

Konferencijos pranešėjai sulaukė daugybės klausimų

Taip pat plačiau aptarti dirvožemio maisto medžiagų tyrimai, mikroelementų bei kalcio kaupimosi problemos, dirvožemio struktūros palaikymas. Klausimų ir atsakymų sesijoje nagrinėtas derliaus ir pelningumo ryšys su aplinkos tvarumu, didelio derliaus poveikis dirvožemio anglies kiekiui bei pasėlių ligų valdymo strategijos.

***

Konferencija „Derlius – karalius“ parodė, kad 8 t/ha rapsų ar 18 t/ha kviečių – pasiekiamas tikslas, tačiau jis reikalauja sisteminio požiūrio, žinių ir bendradarbiavimo. Rekordinis derlius prasideda ne lauke, o sprendimuose, kurie priimami dar prieš sėją.

Panevėžio r. ūkininkas Simonas Barzda pripažino nepraleidžiantis progų pasisemti žinių seminaruose ir konferencijose, o ši ypač sudomino intriguojančiu pavadinimu – „Derlius – karalius“

„Išgirdau keletą savo ūkiui aktualių minčių, viena jų – užtikrinti, kad kuo ilgiau augalų lapai būtų žali. Reikia atkreipti dėmesį į sėjos, augalų apsaugos priemonių naudojimo laiką, kad ligos nesunaikintų lapų. Kartais purkšdami ar tręšdami mechaniškai pažeidžiame lapus, o to reikėtų išvengti. Reikia būti atidžiam smulkmenoms“, – po konferencijos mintimis dalijosi Panevėžio r. ūkininkas Simonas Barzda.