Akademija (Kauno r.). Su kokiais išbandymais, reikalaujančiais prisitaikyti ir skatinančiais diegti naujoves bei inovacijas, susiduria žemės ūkis?

Į šį klausimą atsakymų ieškota įmonės „Timac agro“ organizuotoje diskusijoje „Inovacijos, kurios augina“ – kaip išlikti inovatyviu, efektyviu ir pelningu ūkiu dinamiškoje pokyčių aplinkoje?​“

Žemės ūkis primena ir komediją, ir mokslinę fantastiką

Per diskusiją jos dalyvių klausta, koks filmo žanras jiems primena šiandienos žemės ūkį. Štai Šiaulių r. ūkininkui Edvinui Averlingiui jis panašus į veiksmo filmą su komedijos elementais.

Kaimo reikalų komiteto nariui Kaziui Starkevičiui žemės ūkis primena veiksmo filmą, mat veiksmo ūkininkaujant niekada netrūksta. „Būna ir dramos. Norėtųsi, kad jos būtų mažiau, o veiksmo – daugiau“, – pridūrė Komiteto narys.

Telšių r. ūkininko Arūno Usio manymu, žemės ūkiui galima priskirti visus žanrus, o valdžios sprendimai kartais primena net komediją.

Vis dėlto kai kuriems diskusijos dalyviams dėl sparčiai tobulėjančių technologijų šiandienis žemės ūkis asocijuojasi ir su moksline fantastika.

„Labiau primena mokslinę fantastiką. Kai mokiausi (...) agronomijos, tuo metu mes dar negalėjome pagalvoti, kad bus galima taikyti tokias technologijas ir naudotis tokia žemės ūkio technika“, – kalbėjo „Timac Agro Lietuva“ atstovas Algimantas Ostromeckas.

Jam pritarė ir „Timac Agro International“ augalininkystės projektų vadovė Mathilde Roignant, teigdama, kad skaitmeninių technologijų ateityje tik daugės, todėl bus įdomu stebėti, kaip viskas dar tobulėja.​

Jeigu galėtų, sumažintų biurokratiją

Per diskusiją nuskambėjo ir kiek provokuojantis klausimas – jeigu turėtumėte supergalią, kuri leistų žemės ūkyje ką nors pakeisti, kas tai būtų?

„Svajonė – turėti galią, kad reikėtų kuo mažiau pildyti žurnalų, perteklinių darbų atlikti. Nedidelis mano noras – kad valdžia netrukdytų dirbti. Visi ūkininkai puikiai žino, ir kaip žemę saugoti, ir kaip maistą užauginti“, – sakė A. Usis.

Jam pritarė ir kiti diskusijos dalyviai. Štai K. Starkevičius aiškiai įvardijo, kad reikia mažinti biurokratinę naštą.

„Kai po ilgo laiko grįžau į Europos žemės ūkio ministrų tarybą, pasijaučiau taip pat, kaip ir 2012-aisiais. Tada kalbėjome apie biurokratijos mažinimą, dabar irgi apie tai kalbame“, – sakė K. Starkevičius ir pridūrė, kad siekiant šio tikslo reikia labiau pasistengti.

„Norėčiau, kad netrukdytų mums eiti keliu, kuriuo norime eiti. Norėtųsi laikytis numatytos krypties bent jau penkmetį, kad žinotume, į ką investuoti, kaip dirbti. Nes dabar kartais kabome ore, negalime atspėti, ką sugalvos biurokratai“, – kaip panaudotų supergalią, atskleidė E. Averlingis.

O štai A. Ostromeckas savo supergalią išnaudotų ragindamas ūkininkus improvizuoti: „Žemės ūkis – tokia sritis, kur reikia turėti nuojautą, ką ir kada daryti, negali dirbti tik pagal taisykles.

Šioje srityje dirbu jau 20 metų ir neatsimenu, kad dvejus metus iš eilės būtų toks pats pavasaris, kad galėtum daryti tą patį ir gauti tą patį. Kad ūkininkai galėtų priimti drąsius sprendimus, turi investuoti į žinias, nes viskas labai greitai keičiasi. Jei darys tai, ką darė prieš 10 metų, tai nebus tinkamas pasirinkimas.“

Svarbu dirbti efektyviai

Kaip ūkininkams uždirbti daugiau ir būti pelningiems? Pasak A. Ostromecko, labai svarbu dirbti kuo efektyviau.

„Mokama brangiai už trąšas, bet negaunamas kokybiškas derlius, už kurį gerai mokėtų supirkėjai. Tad reikia naudoti trąšas, augalų apsaugos produktus efektyviau. Pagal statistiką, azotinių trąšų efektyvumas – 65 proc. Tai reiškia, kad 35 proc. azoto augalai nepasisavina“, – kodėl svarbu išlaikyti darbo efektyvumą ir naudotis inovacijomis, paaiškino A. Ostromeckas.

Ūkininkas A. Usis pelningumo prasme žemės ūkis prilygino amerikietiškiems kalneliams: „Būna sunkių, būna lengvesnių metų.“

Vis dėlto E. Averlingis buvo ne taip optimistiškai nusiteikęs, mat šiuo metu negali pasigirti gerais finansiniais ūkio rezultatais: „Šiuo momentu tik laikomės.“

Su kuo asocijuojasi inovacijos?

Kalbėdama apie inovacijų reikšmę, diskusiją moderavusi „Timac Agro Lietuva“ vadovė Inga Kalesnikovė pabrėžė, kad ūkio pelningumas priklauso ir nuo kainų, ir nuo rinkų, ir nuo politikos, ir nuo inovacijų. Galutinį rezultatą lemia tai, kaip ūkininkui pavyksta visus šiuos komponentus apjungti.

E. Averlingis dalijosi patirtimi, kokias naujoves diegia savo ūkyje: „Tai, ką matome parodoje (parodoje „Ką pasėsi...“, kurioje ir vyko ši diskusija,  – red. past.), tą ir mes pradedame naudoti. Navigaciją, įvairias technologijas – viską bandome diegti ūkyje. Labai įdomu ateityje bus dronai.“

K. Starkevičius pateikė teigiamo inovacijų poveikio pavyzdį – labai padidėjęs augalų derlingumas, tarkime, kviečių anksčiau ūkininkai kuldavo vidutiniškai 2,5 t/ha, o dabar – virš 5 t/ha.

„Be inovacijų, naujovių, technologijų to nebūtume pasiekę. Nebūtume konkurencingi tarptautinėje rinkoje“, – neabejojo Kaimo reikalų komiteto narys.

O štai A. Usiui inovacijos siejasi su augalų genetikos pažanga: „Labai padidėjo augalų potencialas. Juk didžiąją dalį derliaus kilimo ir lėmė genetika.“

Ūkininko teigimu, dėl inovacijų tai, kas anksčiau buvo neįsivaizduojama, paskui tampa naujiena, o po kelerių metų – realybe.

A. Ostromeckas pabrėžė, kad inovacija kartais gali būti ir tai, kas sena, bet pamiršta. Mat tai, ką vieni ūkininkai taiko jau keliolika metų, kitam ir dabar gali atrodyti kaip visiška naujovė.

„Šioje dinamiškoje aplinkoje, tiek kalbant apie politiką, tiek apie reguliavimus, tiek apie aplinkosaugą, inovacijos ir galimybių ieškojimas – ne pasirinkimas, o būtinybė. Reikia turėti valios ir drąsos pakeisti save“, – diskusiją apibendrino „Timac agro Lietuva“ vadovė I. Kalesnikovė.