Raseiniai. Kasmetiniame Lietuvos galvijų veisėjų asociacijos (LGVA) visuotiniame susirinkime vėl susitiko pažangiausi šalies pieno gamintojai. Kalbėtasi apie genominį vertinimą, investicijų atsiperkamumą, ekonomines tendencijas, tradiciškai paskelbti produktyviausi šalies ūkiai ir bendrovės.

Tarp produktyviausių ūkių geriausieji išlaiko pozicijas, nors tarp prizininkų atsiranda ir viena kita nauja pavardė. Palyginti su ankstesniais metais, bene didžiausią pažangą padarė Vieštovėnų (Plungės r.) ūkininkas Julius Martišius, kurio piendavių vidutinis produktyvumas per metus padidėjo 2 tūkst. kg – iki 12 579 kilogramų.

Bendrovių įskaitoje į pirmąją vietą išsiveržė Sidabravo ŽŪB (13 587 kg), truputį aplenkusi ne vienus metus pirmavusią Lukšių ŽŪB (13 502 kg).

Tarp LGVA narių yra ir smulkių, ir vidutinių, ir stambių ūkių. Tačiau visi jie randa bendrą kalbą – vienija pažangus ūkininkavimas.

Lietuvos galvijų veisėjų asociacijos visuotiniame susirinkime vėl susitiko pažangiausi šalies pieno gamintojai

LGVA direktorius dr. Edvardas Gedgaudas teigė, kad šiuo metu pagrindinis pažangių ūkių akcentas – genominiai tyrimai, ūkininkai vis dažniau jais naudojasi savo bandoms analizuoti ir gerinti.

„Kad ir kokia ekonominė padėtis būtų, gera genetika, genomas mūsų asociacijos ūkiams leidžia priimti teisingus sprendimus ir atlikti pelningą selekciją. Kito kelio tiesiog nėra“, – pabrėžė E. Gedgaudas.

LGVA direktorius dr. Edvardas Gedgaudas dar kartą pabrėžė veislininkystės svarbą

Nenaudojant geros genetikos ir genomas nepadės

Holšteinų ir žalmargių holšteinų veislės galvijus laikančius ūkininkus vienijančios LGVA visuotinis ataskaitinis susirinkimas surengtas kartu su tarptautine konferencija „Gerieji KPP pavyzdžiai. Iššūkiai ir galimybės ūkininkams“.

Veislininkystės įmonės „Litgenas“ vadovas Gintaras Kascėnas tradiciškai pristatė praėjusių metų genominių tyrimų rezultatus. Iš viso Lietuvoje LGVA su „Litgenu“ atliko per 9 tūkst. genominių tyrimų.

„Genomas – tai ne stebuklas, tik pažangus selekcijos instrumentas. Jeigu nenaudoji geros genetikos, genomas nepadės arba bus kaip loterija“, – G. Kascėnas aiškino, į kokius rodiklius labiausiai reikia kreipti dėmesį, sprendžiant, kuriuos gyvulius pasilikti tolesniam veisimui.

Analizuodamas 3 600 telyčių genomą patyręs veislininkystės specialistas įžvelgė nedidelių problemų dėl dukterų vaisos indeksų. Neblogi reprodukcijos, sveikatingumo indeksai, bet veršelių sveikatingumo galėtų būti geresni.

G. Kascėnas įvardijo geriausius ūkius pagal genomo rezultatus – visi jie, anot specialisto, priklauso „seniems vilkams“. Pagal veislinės vertės (VV) indeksą (RZG) ir veislinės vertės indeksą eurais (RZeur) geriausi yra Daliaus Čapaičio, Ievos Stanienės, Juliaus Martišiaus, Alvydo Blažinauskio ūkiai. Beje, I. Stanienės ūkyje 2021 m. rasta geriausia šalies telyčia, kurios VV indeksas buvo 154. Šis rodiklis kol kas nepagerintas.

Pagal šiuos du indeksus geriausios yra Lukšių, Kubilių, Burbiškio žemės ūkio bendrovės ir UAB „Vikebas“.

Bendrovės „Litgenas“ vadovas Gintaras Kascėnas (kairėje) sveikina Žemaitijos ūkininką Alvydą Blažinauskį, kurio bandoje yra vienos geriausių šalies telyčių

Genominis vertinimas veislininkystę daro paprastesnę

Apie genominio vertinimo privalumus Vokietijos pieno ūkiuose pasakojo veislininkystės specialistas Erikʼas Buscherhoffʼas (Erikas Bušerhofas).

Pasak lektoriaus, žiūrėdami į gyvulius juos galime įvertinti fenotipiškai, bet nepamatysime, ar jie turi žalmargiškumo, beragiškumo A2A2 ir kitų genų, taip pat iš akies nenustatysime tėvystės. Tai leidžia įvertinti tik genominis tyrimas.

Vokietijos veislininkystės specialistas Erikʼas Buscherhoffʼas pristatė genominio tyrimo privalumus

Vokietijoje genominis vertinimas pažengęs gerokai toliau ir ūkininkui tai suteikia galimybę greitai priimti sprendimus dėl jaunų gyvulių tolesnio veisimo, buliaus parinkimo ir visų kitų dalykų, kurie lemia greičiausią pažangą.

Be šių duomenų veislininkystė Vokietijoje jau neįsivaizduojama – genomas veislininkystę daro paprastesnę, leidžia atsirinkti geriausius gyvulius, palengvina bandos vadybą, leidžia sutaupyti atsisakant neperspektyvių telyčių.

„Genomas parodo visus nematomus požymius, taupo pinigus, leidžia uždirbti daugiau, padeda suvienodinti bandą, identifikuoti sveikatingumo problemas. Tyrimas itin svarbus ir gaminantiems A2A2 pieną, už kurį mokama 5–6 euro centais daugiau“, – aiškino E. Buscherhoffʼas

Daugiau pieno – daugiau pajamų sunkmečiu

Dauguma produktyviausių LGVA ūkių ne tik turi geros genetikos gyvulių, bet ir yra apsirūpinę moderniomis technologijomis. Pasak E. Gedgaudo, tai svarbiausios sąlygos produktyvumui didinti, o didesnis pieno kiekis šiuo sunkiu pieno sektoriui laikotarpiu reiškia ir didesnes pajamas.

Apie KPP priemones pieno ūkiams ir galimybes šiemet jomis pasinaudoti išsamiai paaiškino Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Verslo ekonomikos skyriaus vadovė Vaida Gomoliauskienė.

Visuotinis susirinkimas suteikė įgaliojimus toliau dirbti LGVA tarybai: asociacijos prezidentei Viktorijai Švedienei, Juliui Martišiui, Kastyčiui Krišolaičiui, Romaldui Karazinui, Jovitai Mikalauskienei, Ievai Stanienei, Sauliui Gaidžiūnui, Daliai Kairaitienei, Aušrai Mitkuvienei, Karinai Balserytei.

Produktyviausi pieno ūkiai 2022 m. (vertinami tik vykdantys gyvulių produktyvumo kontrolę):

6–10 karvių

• Adomas Domas Šverba (Mažeikių r.) – 9 667 kg.
• Juras Kiela (Panevėžio r.) – 9 338 kg.
• Dalia Šarpnickienė (Kretingos r.) – 9 631 kg.

11–20 karvių                    

• Vladas Zibartas (Šilalės r.) – 10 654 kg.
• Greta Ūselytė (Tauragės r.) – 9 710 kg.
• Elvyra Vepštienė (Anykščių r.) – 8 687 kg.

21–30 karvių                    

• Audrius Rumbutis (Tauragės r.) – 9 923 kg.
• Rimgaudas Aušiūra (Vilkaviškio r.) – 9 823 kg.
• Lina Kontrimienė (Plungės r.) – 9 396 kg.

31–50 karvių

• Kristina Poškuvienė (Šilalės r.) – 12 858 kg.
• Jurgis Karazinas (Kretingos r.) – 11 562 kg.
• Regimantas Gudauskas (Šilalės r.) – 10 511 kg.

51–70 karvių                    

• Romaldas Karazinas (Kretingos r.) – 10 736 kg.
• Vytautas Valionis (Anykščių r.) – 9 975 kg.
• Marius Gedgaudas (Skuodo r.) – 9 922 kg.

71–100 karvių                  

• Julius Martišius (Plungės r.) – 12 579 kg.
• Alvydas Blažinauskis (Telšių r.) – 10 943 kg.
• Evaldas Rumšas (Telšių r.) – 10 740 kg.

101–150 karvių                

• Darius Ričkus (Kelmės r.) – 12 483 kg.
• Antanas Raudonius (Šilalės r.) – 12 216 kg.
• Mindaugas Grikštas (Plungės r.) – 12 110 kg.

151–200 karvių                

• Indrė Ambraževičienė (Jonavos r.) – 10 734 kg.
• Egonas Kenlys (Pagėgių sav.) – 10 452 kg.
• Zigmantas Mockus (Skuodo r.) – 10 407 kg.

Daugiau kaip 200 karvių

• Jonas Živatkauskas (Telšių r.) – 11 844 kg.

Produktyviausios žemės ūkio bendrovės 2022 m.:

• Sidabravo ŽŪB (Radviliškio r.) – 13 587 kg.
• Lukšių ŽŪB (Šakių r.) – 13 502 kg.
• UAB „Noragra“ (Alytaus r.) – 13 360 kg.
• „Atžalyno“ ŽŪB (Alytaus r.) – 12 398 kg.