Raseinių r. Lietuvos ūkininkai, kurie skiria dėmesio veislininkystei ir pieninių gyvulių genetikai, jau pradeda jausti genominio tyrimo naudą. Didžiausias jo privalumas – galima išsiaiškinti geriausius moteriškos lyties palikuonis.

Lietuvos galvijų veisėjų asociacija (LGVA) ne vienerius metus akcentuoja, kad genominis telyčių tyrimas – vienas mažiausiai kaštų reikalaujančių būdų efektyvinti pieno ūkį.

Tačiau tiek, kiek šių tyrimų atliekama mūsų šalyje (apie 5 tūkst. per visas veislininkystės asociacijas), tėra lašas jūroje, nors 70 proc. genetinių tyrimų kainos kompensuojama pagal Pagalbos veislininkystei taisykles.

„Didinant pieno primilžius, likti konkurencinga Europoje be genominio tyrimo Lietuvai nepavyks“, – konstatuoja LGVA direktorius dr. Edvardas Gedgaudas.

Apie tai, kaip genominio tyrimo teikiama nauda naudojasi pažangiausios pasaulio pienininkystės šalys, LGVA konferencijoje ūkininkams nuotoliniu būdu pasakojo Didžiosios Britanijos veislininkystės specialistas Tomʼas Petersʼas (Tomas Pytersas).

Jo teigimu, genominiai tyrimai pienininkystei davė didžiausią postūmį, dėl to nuo 2018 m. labai padidėjo seksuotos spermos poreikis geriausioms telyčioms apvaisinti.

„Apie genomo ištyrimą nekalbame kaip apie paprastą tyrimą – jis apima kur kas daugiau. Išskiriami geriausi buliai, ištisa duomenų grandinė, į kuriuos reikia atsižvelgti gavus genominio tyrimo rezultatus.

Jis padeda maksimaliai pagerinti ūkio rezultatus, tiksliau parenkamos porųos, panaudojami mėsiniai buliai“, – kalbėjo T. Petersʼas.

Per dvejus metus įvyko didelių pokyčių ir sunku pasakyti, kiek viskas eis dar toliau. Dabar, anot lektoriaus, reikia galvoti apie genominio tyrimo strategiją, kokius gyvulius tirti, nes, žinodami savo ūkio tikslus, efektyviau išnaudosime genominį tyrimą. 

Galima tirti visą bandą nustatant geriausius ir blogiausius gyvulius, taip pat atlikti sėklinamo amžiaus telyčių tyrimus, kad būtų galima nuspręsti, kurioms naudoti seksuotą, kurioms – paprastą, kurioms – mėsinių bulių spermą.

Kita galima genominio tyrimo koncepcija – tirti visus bandos naujagimius, kad iki dviejų mėnesių būtų gauti atsakymai. „Išsiaiškinę jų vertę, taupome tiek darbo sąnaudas, tiek šėrimo kaštus, – pabrėžė britų specialistas. – Telyčaitė kartais gali labai gražiai atrodyti, bet genominis tyrimas nuvilia.“

Pagrindinis genomo tikslas – išaiškinti geriausius ir blogiausius gyvulius. Dabar genominę informaciją galima panaudoti ir chromosominiam parinkimui – tai naujas dalykas, kai pagal gyvulių chromosomas dar tiksliau parenkamos poros, vengiant giminingumo. Taip atliekama dar preciziškesnė gyvulių atranka.

O komerciniuose ūkiuose (kuriuose nevykdoma gyvulių produktyvumo kontrolė), sako T. Petersʼas, genominis tyrimas gali padėti išnaudoti ir nematomą veisimo potencialą, kurį galima gauti iš patelių – telyčių ir karvių, kurios turės geriausias veislines vertes.

Tokiose bandose veisimo efektyvumą galima didinti naudojant seksuotą spermą tik aukščiausios genetinės vertės patelėms. T. Petersʼo siūloma strategija – prasčiausias telyčias parduoti arba sėklinti su mėsinių bulių sperma ir žiūrėti, kuriuo būdu galima daugiau uždirbti iš ūkio gyvulių.

„Panaudodami mėsinių bulių spermą neperspektyvioms pieninėms telyčioms sėklinti, galime gerokai padidinti ūkio pelningumą. Mėsinių bulių panaudojimas didėja, nes ir vartotojų poreikiai keičiasi – suvartojama daugiau jautienos“, – sakė jis.

Labai svarbu, kad genomas nustato tikslią gyvulių kilmę. Anglijoje neatitikimas dėl sumaišytų veršelių siekia tik iki 5 proc., o Lietuvoje – net iki 15 procentų. E. Gedgaudas nerimauja dėl tokių skaičių, nes neišaiškinus kilmės kasmet šis procentas tik didės.  

Genominis tyrimas padeda nustatyti ir genetines ligas, pageidaujamus genus, taip pat ir kitus ūkininkus dominančius dalykus, pavyzdžiui, specifinius baltymus – kapa, beta kazeiną.

JAV duomenų bazėje iki 2020 m. buvo vieno milijono gyvulių duomenys, iš jų 86 proc. holšteinų ir 12 proc. džersių. JAV registruota 4 mln. karvių, vidutinis bandos dydis – 350 karvių. Šiuo metu duomenų bazėje jau yra 5,6 mln. genominių tyrimų rezultatų. 70 proc. naudojamų bulių yra tik su ištirtu genomu.

Anglijoje 2019 m. ištirta apie 90 tūkst. genomo mėginių, tačiau vėlesnių metų duomenys nepateikiami.

„Genominis tyrimas Anglijos ir JAV ūkiuose tampa įprasta praktika. 30 proc. geriausių palikuonių ir būsimų ūkių „darbuotojų“ sėklinami seksuota pieninių bulių sperma.

Anglijoje 4–5 laktacijos karvėms, turinčioms gerą istoriją ir vaisą, naudojama seksuota mėsinių bulių sperma. Visa ši strategija paremta kaštų taupymu, nes gyvulio likimas žinomas iškart“, – pabrėžė T. Petersʼas.