Akademija (Kėdainių r.). Žemės ūkio žinių ir inovacijų sistema atsidūrė tarptautinės konferencijos dėmesio centre. Be jos, kaip ir be profesionalių konsultacijų, ūkiai vargiai pakils į aukštesnį lygį.

Tarptautinę konferenciją „Žemės ūkio žinių ir inovacijų sistemos diegimo patirtis, žemdirbių konsultavimo iššūkiai ir galimybės“ surengė Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba, mininti veiklos trisdešimtmetį. Joje dalyvavo žemės ūkio mokslo, agroverslo, ūkininkų, Lietuvos, Estijos, Latvijos, Lenkijos konsultavimo įstaigų atstovai, politikai.

„Žemės ūkio žinių ir inovacijų sistema (ŽŪŽIS) – tai tas kelias, kurio link Konsultavimo tarnyba eina nuo savo veiklos pradžios. Lietuvoje šiuo klausimu pasiekta didelė pažanga – tvirtos jungtys sieja pagrindinius sistemos elementus – mokslą, mokymą ir konsultavimą“, – kalbėjo Konsultavimo tarnybos direktorius Saulius Cironka, supažindindamas su organizacijos veiklos etapais.

Konferencijoje dalyvavęs žemės ūkio viceministras Vytautas Abukauskas pažymėjo, kad Konsultavimo tarnyba, prieš tris dešimtmečius pradėjusi teikti paslaugas žinių, informacijos, patirties perdavimo srityje, žengia koja kojon su inovacijomis ir diegia jas savo sistemoje.

Parlamentinio Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Viktoras Pranckietis pabrėžė, kad konsultavimo tikslas žemės ūkyje – kad konsultuojamieji gautų kuo geresnius rezultatus saugiausiais būdais. „Rezultatus, išreikštus pinigais“, – pridūrė jis ir pabrėžė, kad labai svarbu užtikrinti konsultavimo nepriklausomumą.

Žemės ūkio ministerijos Strateginių pokyčių valdymo grupės vadovė Virginija Žoštautienė sakė, kad įvertinus mokslo ir žinių svarbą agrariniam sektoriui, Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2024–2027 m. strateginiame plane vien konsultavimui numatyta skirti 5 mln. eurų.

Sistema svarbi, bet ją reikia tobulinti

Lietuvos ūkininkų sąjungos vicepirmininkas ir LŪS Plungės skyriaus pirmininkas Marijus Kaktys kalbėdamas apie tai, ko iš Žemės ūkio žinių ir inovacijų sistemos tikisi žemdirbiai, teigė, kad ŽŪŽIS turi ne vien pliusų, bet ir minusų.

„Nagrinėdamas ŽŪŽIS pastebėjau, kad stiprybių yra trys, o silpnybių – šešios. Tokia proporcija negerai. Stiprybių turėtų būti gerokai daugiau“, – apie sistemos tobulinimo reikalingumą kalbėjo M. Kaktys.

Kartu jis pripažino, kad ŽŪŽIS – tai žinios, kurios yra svarbios ir kuriomis reikia naudotis. Mat tai užtikrins, kad Lietuvos ūkiai pakiltų į dar aukštesnį lygį.

M. Kakčio manymu, konsultantų vaidmuo taip pat reikšmingas. Anot jo, konsultantai turėtų būti profesionalūs problemų sprendėjai ir patarėjai. „Labai svarbu palaikyti ryšį tiek su reikiamomis institucijomis, Vyriausybe, tiek su ūkininkais“, – pridūrė M. Kaktys.

Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos generalinis direktorius Jonas Sviderskis pabrėžė mokslo svarbą Žemės ūkio žinių ir inovacijų sistemoje. „Konsultacijos reikalingos visiems, jos turi būti objektyvios, o čia be mokslo – nė žingsnio. Taigi ŽŪŽIS, tas žiūželis, yra tikrai reikalingas“, – sakė J. Sviderskis.

Mokslo vaidmuo

„Bendradarbiavimas su Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba ir kitomis mokslo bei mokymo institucijomis, veikiančiomis žemės ūkyje, išaugo į darinį – prieš metus įkurtą Žemės ūkio žinių ir inovacijų klasterį“, – kalbėjo VDU Žemės ūkio akademijos kanclerė prof. Astrida Miceikienė.

Anot profesorės, idėja įkurti šį klasterį brendo ne vieną mėnesį. Žemės ūkį ištikusios problemos, ypač naujuoju laikotarpiu, paskatino suvienyti jėgas.

„Žinojimas, kad Lietuva yra maža šalis, kurioje reikia ne skaidytis ar konkuruoti, o sutelkti žmogiškuosius ir intelektinius išteklius tam, jog žemės ūkio verslas vystytųsi ir neatsiliktų nuo kitų šalių, o galbūt jas net aplenktų, ir paskatino įkurti ŽŪŽIS klasterį“, – paaiškino A. Miceikeinė.

Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro direktoriaus pavaduotoja Vita Tilvikienė priminė, jog ES Bendroji žemės ūkio politika nurodo, kad, siekiant užtikrinti pažangų ir tvarų žemės ūkio sektorių, būtina tobulinti mokslinius tyrimus, dalytis žiniomis ir inovacijomis.

„Žemės ūkio žinių ir inovacijų sistema – tai tarsi lygiašonis trikampis, jo centre – žemdirbys, kurį supa mokslas, mokymas ir konsultavimas“ – palygino V. Tilvikienė ir pridūrė, kad mokslo žinios turi būti ne tik kuriamos, bet ir plačiai skleidžiamos.

Užsienio patirtis

Estijos žemės ūkio ir žinių centro ŽŪŽIS plėtros vadovė Hanna Tamsalu teigė, kad Estijoje ši sistema apima ir miškininkystę, žuvininkystę, kitas akvakultūros šakas. „Turime daugiau vendens telkinių nei Lietuva, miškai užima pusę mūsų teritorijos“, – sakė H. Tamsalu.

Anot jos, didžiausias iššūkis plėtojant šią sistemą – apjungti visas suinteresuotas institucijas, kurių Estijoje yra tikrai nemažai: universitetai, tyrimų institutai, privačios organizacijos, vietos veiklos grupės, miškininkystės unijos, įvairūs pardavėjai, kooperatyvai.

O štai Latvijos ŽŪŽIS galima vadinti nacionaline inovacijų ekosistema. Pasak Latvijos žemės ūkio konsultavimo ir mokymo centro valdybos nario Edgars’o Linde’ės (Edgaro Lindės), kalbant apie ŽŪŽIS Latvijoje, labai svarbu koordinacija, komunikacija ir planavimas, esą šios veiklos nepakankamai gerai koordinuojamos.

Jo teigimu, Žemės ūkio žinių ir inovacijų sistema nebūtinai gerai veiks dėl to, kad bus skiriama užtektinai lėšų. „Nemanau, kad tai susiję su pinigais. Tai labiau siejasi su noru dirbti drauge, tapti stipresniems ir gera valia“, – kalbėjo E. Linde.

Lenkijoje Žemės ūkio žinių ir inovacijų sistema – ilgalaikė veikla, prie šios sistemos jau dirbama metų metus. „Lenkijoje ŽŪŽIS remiasi žinių apsikeitimu ir perdavimu, nes visi suinteresuoti dalyviai, susiję su žemės ūkio plėtra, turi keistis informacija“, – sakė Lenkijos žemės ūkio konsultavimo centro Inovacijų žemės ūkyje katedros vadovas Aleksander’is Bomberski’is (Aleksanderis Bomberskis).

Jis taip pat pabrėžė žmonių svarbą, mat būtent jie kuria ŽŪŽIS ir institucijas, kurios taip pat reikalingos šiai sistemai plėtoti. „Žemės ūkio žinių ir inovacijų sistema – visi, kurie kuria žinias žemės ūkio sektoriui ir jas skleidžia“, – apibendrino A. Bomberski’is.

***

Žemės ūkio žinių ir inovacijų sistemą (ŽŪŽIS) naujuoju 2023–2027 m. laikotarpiu privalės turėti kiekviena Europos Sąjungos valstybė narė. ŽŪŽIS tikslas – modernizuoti sektorių, kaupiant žinias ir keičiantis jomis, diegiant inovacijas ir gerinant skaitmeninimą žemės ūkyje bei kaimo vietovėse, taip pat skatinant praktinį žinių pritaikymą. ŽŪŽIS dalyviai turėtų būti ūkininkai, konsultantai, mokslo ir studijų institucijos, žemdirbių organizacijos, įvairios valdžios institucijos, tinklai, klasteriai.