Daržininkų lyderiai nesikeičia
2020-03-09

Babtai, Kauno r. Penktadienį LAMMC Sodininkystės ir daržininkystės institute vykusiame Lietuvos daržovių augintojų asociacijos ataskaitiniame susirinkime buvo išrinkta nauja valdyba, o jos pirmininke antrajai kadencijai patvirtinta Šiaulių r. ūkininkė Daiva Šateikienė.

Lietuvos daržovių augintojų asociacijai (LDAA), jungiančiai 120 narių, vadovaus valdyba iš septynių balsavimo būdu išrinktų narių – visi jie yra daržovių augintojai: Edvardas Abukauskas (Kauno r.), Saulius Dambrauskas (Kėdainių r.), Vidmantas Kvedaras (Kėdainių r.), Martynas Laukaitis (Šakių r.), Algimantas Morkūnas (Pasvalio r.), Ieva Stragytė (Ukmergės r.) ir Daiva Šateikienė (Šiaulių r.).

Asociacijos direktorės pareigas ir toliau eis jau daugiau kaip 20 metų šį darbą dirbanti Zofija Cironkienė. „Šis ataskaitinis susirinkimas mūsų asociacijai jau 22-asis, man asmeniškai – 21-asis. Planavau, kad man jis bus paskutinis, bet yra kaip yra“, – sakė Z. Cironkienė.

Valdybos pirmininkė D. Šateikienė paaiškino, kad neradus tinkamo kanditato, galinčio pakeisti patyrusią vadybininkę ir lobistę Z. Cironkienę, valdyba paprašė direktorės toliau dirbti šį darbą, kol atsiras verta pamaina. „Visi suprantame, kad kol turime Zofiją, mes gyvename aukso amžių. Jai pamainą surasti nebus lengva“, – patikino D. Šateikienė.

Kartu D. Šateikienė pastebėjo, kad blėsta daržininkų aktyvumas. „Labiausiai asociacijos narius vertiname už iniciatyvumą. Deja, daugeliu atveju grįžtamojo ryšio nesulaukiame – geriausiu atveju į mūsų siunčiamas užklausas atsako kas dešimtas narys. Tęsiasi ir įsiskolinimai su nario mokesčiu – ir tai tikrai ne pinigų stygiaus, bet požiūrio ir prioritetų sudėliojimo klausimas“, – pastebi D. Šateikienė. LDAA numatytas nario mokestis yra 15 eurų/ha daržovių pasėlių.

D. Šateikienė pasidžiaugė, kad į asociacijos veiklą įsitraukia vis daugiau jaunų daržininkų – jie gerai moka anglų kalbą, todėl aktyviai komunikuoja dalyvaujant parodose užsienyje, pavyzdžiui, neseniai Berlyne vykusioje „Fruit Logistica“. Gebėjimas pristatyti savo veiklą potencialiems produkcijos užsakovams užsienyje – svarbi asociacijos darbo dalis.

LDAA valdybos pirmininkė Daiva Šateikienė apžvelgė per metus nuveiktus darbus: spėta ne tik spręsti aktualius klausimus, rengti seminarus, dalyvauti parodose, bet ir suorganizuoti išvyką į JAV

Su kokiomis problemomis dažniausiai susiduria daržininkai ir ko jie tikisi ateityje, naujuoju finansiniu laikotarpiu? Greičiausiai ES parama vaisių ir daržovių sektoriui mažai keisis – tai reiškia, pagrindinis rėmimas Europos Sąjungos daržininkams liks per gamintojų organizacijas, kurios Lietuvoje kuriasi vangiai (aktyviausi šioje srityje – modernizuotų šiltnamių savininkai). Dar daržininkai gauna tiesiogines ir susietąsias išmokas bei rėmimą už daržovių auginimą pagal tausojamąsias technologijas (Nacionalinės kokybės produkcijos auginimą).

LDAA nariai pageidautų, kad būtų griežtesnė susietųjų išmokų „medžiotojų“ kontrolė: vėl neproporcigai didėja krapų plotai, gudraujama deklaruojant aliejinius ir juoduosius ridikus, o moliūgų pernai auginta net 270 ha. Jei tikrai derlius būtų imamas nuo tokio didelio ploto, šalies rinka būtų tiesiog užversta moliūgais, bet to nėra.

Atsisakius pakuočių, gadinama produkcija

„Europai pasiryžus žengti Žaliuoju kursu, akcentuojama visus maisto auginimo etapus apimanti žalioji strategija „nuo ūkio iki stalo“. Daržininkai paprastai dalyvauja visuose maisto grandinės etapuose, parduodami savo produkciją galutiniam vartotojui. Tai reiškia, kad mūsų laukia dideli iššūkiai įgyvendinant naujus reikalavimus tiek laukuose, tiek sandėliuose, tiek pakavime bei logistikoje“, – pastebi Z. Cironkienė.

Neretai iškelti tikslai vienas kitam prieštarauja. Tarkime, reikalaujama atsisakyti plastiko pakuočių, tačiau gabenant nepakuotą produkciją (pvz., salotas) patiriami kur kas didesni jos nuostoliai. Kitaip tariant, remiant daržovių auginimą, visiškai nuvertinama jau išauginta produkcija, nes ji pasmerkiama būti sugadinta ir išimta iš prekybos.

Daržininkai norėtų, kad prioritetas vertinant investicinius projektus būtų suteikiamas už darbo vietų skaičių ūkyje ir būtų atsisakyta nelogiško prioriteto už paramos intensyvumo susimažinimą. Būtina spręsti ir piliečių iš trečiųjų šalių lengvatinio įdarbinimo žemės ūkyje klausimą, nes dažnas ūkis susiduria su vis aštrėjančia problema: darbų apimtys auga, o kam dirbti – nėra.

LDAA šiuo metu jungia 120 narių, o per 2019 m. į asociacijos veiklą įsijungė 17 augintojų

Jau daug metų LDAA kartoja, kad daržininkystės sektoriui būtina turėti nepriklausomus konsultantus, ypač daržovių auginimo technologiniais klausimais. Net ir patyrusiems daržininkams daug problemų kelia ligų ir kenkėjų gausėjimas, susijęs su šylančiu klimatu. Deja, realiai veikiančio kenkėjų ir ligų monitoringo daržininkystėje nėra.

„Žinoma, yra ir gerų dalykų – pirmiausia, akivaizdus atsigręžimas į vietinę produkciją. Augintojai, kurie augina NKP, peržiūrėkite taisykles – šiemet jos pasikeitusios į gerąją pusę!“, – pastebėjo Z. Cironkienė.

Strateginis planas bus aptartas su socialiniais partneriais

Susirinkime dalyvavęs žemės ūkio ministras Andrius Palionis sakė daug vilčių siejantis su nuo kovo 31 d. startuosiančiu nauju Centrinės perkančiosios organizacijos (CPO) modeliu. Numatytas lankstesnis dinaminis pirkimas, o ateityje ūkininkai turės galimybę iš anksto (dar žiemą) žinoti, kokių produktų mokykloms ir darželiams reikės rudenį, tad galės lengviau planuoti pasėlių struktūrą. Siekiant mažinti logistikos sąnaudas, sistema pati atrinks arčiausiai dirbančius ūkininkus.

„Žemės ūkio ministerija ruošia strateginį planą, kuris bus aptartas diskusijoje su socialiniais partneriais kovo 18 dieną. Tada turėsime daugiau atsakymų į jūsų klausimus“, – kalbėjo žemės ūkio ministras Andrius Palionis, o Zofija Cironkienė atsakė, kad LDAA diskusijai yra pasirengusi

Ateinantį rudenį numatyta nauja priemonė: iki 200 tūkst. eurų siekianti parama (kuri būtų išmokama dalimis kas mėnesį dvejus metus), skatinanti kooperatyvus steigti parduotuves ar logistikos centrus. Tikimasi, kad per dvejus veiklos metus naujai įsteigtos struktūros susutiprės tiek, kad pajėgs dirbti be rėmimo. Tiesa, daržininkai skeptiškai sutiko šią žinią, replikuodami, kad tai greičiausiai bus eilinė priemonė, kuri realiai neveiks, tačiau ministras A. Palionis ragino ūkininkus „nesudirbti“ gerų idėjų iš anksto, nė neįsigilinus ir nepabandžius.

Ministras taip pat užsiminė, kad ateityje planuojama remti pirmuosius 50 ha (dabar – 30 ha), taip pat tikėtina, kad didės lėšų dalis, skirta jaunųjų ūkininkų rėmimui. Daržininkai sakė, kad sunkiausia pradėti dirbti tiems jauniems ūkininkams, kurie kuria ūkius visiškai savarankiškai, o ne šalia tėvų ūkių.

„Nė karto nesu pasinaudojusi parama, o dabar jau ir jaunojo ūkininko amžiaus cenzo neatitinku. Gal būtų galima prailginti dabar nustatytą 40 metų amžiaus ribą, nes yra labai įvairių atėjimo į žemės ūkį istorijų“, – klausė Šiaulių r. smulkioji ūkininkė Jurgita Krištopaitienė

LDAA valdybos narys, kooperatyvo „Suvalkijos daržovės“ vadovas Martynas Laukaitis teiravosi, ar nebus peržiūrimos žymėtojo kuro normos daržininkystės ūkiams. „Dabar patvirtinų žaliojo kuro normų man užtenka tik 30 proc. reikalingo poreikio patenkinti“, – sakė M. Laukaitis. Ministras atsakė, kad VDU mokslininkai šiuo metu rengia gamybos korteles ir atlieka skaičiavimus, tarp kurių ir ūkiams reikalingų kuro normų perskaičiavimas. Žaliojo kuro lengvata valstybei kainuoja 85 mln. eurų per metus – tiek lėšų negaunama į biudžetą.

Valdžios keičiasi, bet niekaip iš vietos neišjuda PVM sumažinimo šviežiems vaisiams ir daržovėms klausimas. Mūsų daržininkai su baltu pavydu žvelgia į Latviją, kur jau treji metai PVM vaisiams ir daržovėms sumažintas iki 5 procentų.

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia 20.05.14

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Ką keisite ūkyje, jeigu ES smarkiai apribos pesticidų ir cheminių trąšų naudojimą?
Orai