Akademija (Kėdainių r.). Mažėjant bičių ir kitų vabzdžių apdulkintojų populiacijoms Europos Sąjungoje, griežtėjant pesticidų naudojimo reikalavimams, priešprieša tarp ūkininkų ir bitininkų neslopsta.

Tą atskleidė ir  seminaras-diskusija „ES reikalavimų dėl vabzdžių apdulkintojų apsaugos žemės ūkio augalų pasėliuose įgyvendinimas: teorija ir praktika“, surengtas LAMMC. Seminaras vyko mišriu būdu – vieni dalyviai susirinko į Kėdainių r. Akademijoje įsikūrusį LAMMC, kiti prisijungė nuotoliu.

Kaip sakė LAMMC Žemdirbystės instituto mokslininkė dr. Irena Deveikytė, seminaro tikslas – aptarti vabzdžiai apdulkintojų apsaugos žemės ūkio augalų pasėliuose klausimus, nes ES mastu numatomi nauji įsipareigojimai žemdirbiams, naudojantiems augalų apsaugos produktus.

Vabzdžių apdulkintojų reikšmė ypatinga – net 80 proc. augalų priklauso nuo jų. Tai – ne tik naminės ir laukinės bitės, bet ir kamanės, drugeliai, žiedmusės, vabalai, musės ir pan. Kaip teigia ES mokslininkai, jų populiacijos nyksta dėl įvairių priežasčių: intensyvios žemdirbystės, pesticidų, taršos ir kt. Pavyzdžiui, skaičiuojama, kad Vokietijoje vabzdžių apdulkintojų populiacijos sumažėjo daugiau nei 75 proc.

Pesticidų poveikį vabzdžiams apdulkintojams vertins plačiau

Bičių ir kitų vabzdžių sąlytis su pesticidais gali būti ne tik tiesioginis (purškiant), bet ir nuo žiedadulkių, vandens, per dirvą, dulkes ir pan.

Todėl, prieš registruojant pesticidus ES lygiu ir jiems patenkant į rinką, atliekamas rizikos vertinimas vabzdžiams apdulkintojams. Kaip tai atliekama, pristatė Vaida Devėnienė, VAT Augalų apsaugos produktų registravimo skyriaus vyr. specialistė.

Pasak V. Devėnienės, Europos maisto saugos tarnyba (EFSA) dar 2013 m. patvirtino naują rizikos gairių vertinimo dokumentą, bet jis nebuvo priimtas. Europos Komisija paprašė dokumentą atnaujinti ir 2023 m. kovą jis buvo paskelbtas.

Dokumente atsirado naujovių: įtraukta daugiau apdulkintojų rūšių, ne tik naminės bitės, bet ir pavienės bitės, kamanės. Bus įvertinti nauji poveikio keliai, ne tik tiesioginis vabzdžių kontaktas su pesticidais, bet ir lėtinis, subletalinis pesticidų poveikis, vabzdžių kolonijos lygmens poveikis. Pavyzdžiui, kaip apdulkintojus veikia pesticidų likučiai dirvoje ar augaluose. Bus nustatyti griežtesni vertinimo kriterijai.

„Išplėstas poveikio vertinimas leis tiksliau nustatyti pesticidų riziką vabzdžiams apdulkintojams“, – sakė V. Devėnienė. Šis dokumentas dar neįsigaliojęs, tačiau procesas įsibėgėjęs.

„Kiekviena cheminė medžiaga, patekusi ant vabzdžių apdulkintojų, visada turės poveikį. Insekticidai naudojami žemės ūkio kenkėjams naikinti, tai reiškia, kad ir bites naikina. Poveikis gali būti labai įvairus, nebūtinai bitės žus, yra ir kitų negatyvių poveikių“, – sakė V. Devėnienė.

Be to, keičiamas ir ES reglamentas dėl pesticidų etikečių ženklinimo – jose atsiras piktograma, kurioje pavaizduota negyva bitė ir užrašyta „Pavojingas bitėms“.

Meduje – insekticidų likučiai

Seminare dalyvavęs bitininkas Rimtautas Ardavičius, Kėdainių krašto bitininkų asociacijos pirmininkas, pastebėjo, kad susiduriama su medaus užterštumo pesticidais problema. Ji aktuali medų eksportuoti norintiems bitynams.

„Turiu aibę tyrimų duomenų, kur pesticidai meduje viršija normas. Pesticidų randama ir bičių duonelėje. Vokietijos laboratorijoje ištirtame lietuviškame meduje dažniausiai nustatoma acetamiprido likučių. Tai yra insekticido Mospilan, naudojamo rapsuose, veiklioji medžiaga“, – sakė R. Ardavičius.

Jo nuomone, jeigu ūkininkai šiuo insekticidu rapsus purkštų tik vieną kartą žydėjimo pradžioje, kaip ir nustatyta, tai likučiai meduje normų neviršytų. Tačiau per kartą rapsų kenkėjai nesunaikinami, todėl purškiama 2–3 kartus. „Mes ūkininkus suprantame, kaltiname valdžią, kuri nepasirūpina, kad ūkininkai neturi reikiamos chemijos“, – pridūrė bitininkas.  

„Europoje skelbiami labai grėsmingi duomenys apie nykstančias bites, bet Lietuvoje tokios informacijos negirdime. Griežta purškimų priežiūra, mažai pesticidų. Ar tikrai pas mus tokia bloga situacija“, – suabejojo ūkininkas Audrius Vanagas, Lietuvos grūdų augintojų asociacijos pirmininkas. Pasak jo, grūdininkai nori liberalesnio požiūrio į pesticidų registraciją, nes Lietuvoje taisyklės labai griežtos.

Į diskusiją įsijungusi asociacijos „CropLife Lietuva“ vadovė Zita Varanavičienė teigė, kad asociacija pasisako už tai, jog pesticidų asortimento mažinti negalima. Tačiau naujų veikliųjų medžiagų atėjimą į Lietuvą stabdo griežti ne tik ES, bet ir nacionaliniai vertinimo kriterijai. „Dedame daug pastangų dėl saugių augalų apsaugos produktų, bet reikia visų sutelkto darbo“, – patikino Z. Varanavičienė.

Kur bites dėti, kai žydi rapsai?

VAT specialistės V. Devėnienės teigimu, rinkoje mažai insekticidų dėl to, nes kiti neatitinka reikalavimų dėl bičių apsaugos – jie tokie toksiški bitėms, kad žydinčių augalų negalima purkšti.

„Jeigu bitininkai veža avilius prie pat rapsų laukų, tai reiškia tokia situacija juos tenkina. Be to, Lietuvos institucijos oficialiai teigia, kad lietuviškas medus pesticidų likučiais neužterštas. Ar atsakinga mėtytis tokiais teiginiais dėl užteršto medaus. Gal problema išsispręstų, jeigu avilius statytumėte toliau nuo rapsų?“, – siūlė A. Vanagas.

„Tai nieko nekeis, nes kai žydi rapsai, gamtoje žydinčių augalų mažai, bitės daug nektaro randa rapsuose ir kitų augalų neieško. Bitės skrenda toli, todėl avilių pastatymo atstumas nesvarbus. Be to, gegužės mėnesį visa Lietuva geltonuoja nuo rapsų. Tai kur tas bites dėti?“, – piktinosi bitininkų atstovas.

Statistika skelbia, kad Lietuvoje registruota 226 tūkst. bičių šeimų. Skaičiuojant pagal efektyvų medingų augalų plotą, 1 šeimai tenka 15,5 ha. O teoriškai reikėtų šeimai 50–70 ha žemės su medingais augalais. Esą šie skaičiai rodo, kad Lietuvoje labai didelė bičių koncentracija. 

Tačiau Kėdainių krašto bitininkų atstovo teigimu, kitos šalys daug daugiau bičių laiko. Be to, 1 ha rapsų gali išmaitinti 5 šeimas, nes tiek daug būna nektaro. Po to avilius veža į dobilus. Esą patys ūkininkai prašo į 1 ha dobilų atvežti 4 šeimas, kad tuos dobilus apdulkintų ir tokiu būdu sėklų derlių padidintų.

Ar būtina registracija PPIS, jeigu bitininkai į ją nekreipia dėmesio?

Augalų apsaugos produktų naudojimo reikalavimus bičių apsaugai užtikrinti pristačiusi VAT Agrochemijos skyriaus patarėja Karolina Kukliauskaitė priminė, kad visų registruotų augalų apsaugos produktą sąrašą galima rasti VAT portale, o VATIS sistemoje galima išsifiltruoti informaciją apie konkretų produktą.

Kaip žinome, nuo 4 val. ryto iki 21 val. vakaro žydinčius augalus, kuriuos lanko bitės, draudžiama purkšti pesticidais. Draudimas galioja tiek profesionaliam, tiek ir neprofesionaliam naudojimui skirtiems pesticidams. Planuojant tokius darbus ne vėliau kaip prieš 2 kalendorines dienas reikia pateikti informaciją PPIS sistemoje.

Bites registravę laikytojai per PPIS sistemą gauna informaciją apie 2,5 km spinduliu aplink bitynus planuojamus purškimus ir gali imtis saugumo priemonių.

Grūdininkų atstovo A. Vanago teigimu, tokia tvarka griežčiausia Europoje, beje, panaši ji ir Latvijoje: „Ji nenaudinga nei bitininkams, nei žemdirbiams. PPIS registravimasis yra perteklinis reikalavimas. O baudos didelės, jeigu ūkininkas apie purškimus nepraneša PPIS. Reikia šį dalyką naikinti, tokio biurokratizmo netaikyti, nes naudos iš to nėra niekam.“

Ūkininkai pasigenda ir bitininkų atsakomybės: „Kai nuo 2013 m. buvo pradėta kalbėti apie purškimų registravimą PPIS, bitininkai irgi turėjo tame dalyvauti, bet tik ūkininkams užkrauta ši biurokratinė našta. Manyčiau, bitininkai irgi turėtų pažymėti avilių išvežimą prie bičių ganyklų, nestatyti prie pat jų ir pan. Reikia spręsti ūkininkų ir bitininkų santykių sureguliavimą. Turėtų nelikti dvigubų standartų. Ūkininkų pasėliuose juk auginamas biologinis turtas – nektaras, kuriuo naudojasi bitininkai. Taigi reikia susitarti“, – sakė A. Vanagas.

„Nuomokitės žemę, užsisėkite medingais augalais ir patys rūpinkitės nektaru“, – bitininkams priekaištavo LGAA narys, Šakių r. ūkininkas Darius Ufartas.  

Raseinių r. ūkininko Alfredo Bardausko teigimu, tokia tvarka buvo aktuali pirmaisiais metais, kai atsirado. O vėliau susitarimai tarp ūkininkų ir bitininkų tapo labiau asmeniniai, normalizavosi.

„Su bitininkais susitariame, o reguliavimai nebeatitinka tikrovės. Kas iš to pranešinėjimo, niekas nereaguoja į tai. Be to, klimatui keičiantis, bitės skraido ir vėlai vakare. Ne tik bitės, bet ir kamanės, kiti vabzdžiai. Nematydami laukuose, kas darosi, jūs Vilniuje negalite pasakyti, ką man daryti. Atvažiuokite vakare, pažiūrėsite, kas vyksta. Kol kamanės laukuose matosi, laukiame, nepurškiame. Per 30 metų mano ūkininkavimo nebuvo, kad bitės žūtų“, – sakė A. Bardauskas, ragindamas valdininkus keisti nuostatas.

Naktiniai purškimai vykdomi ne visur

Z. Varanavičienė pastebėjo, kad naktiniai purkšimai nustatyti ne visose ES šalyse, daugiausiai taikomi šiaurės zonoje.

Į diskusiją įsijungusių bitininkų nuomonės dėl purškimų registravimo PPIS sistemoje išsiskyrė: vieni teigė, kad tokia informacija reikalinga, kiti – kad į ją per daug dėmesio nekreipia ir gavę pranešimą papildomų bičių apsaugos priemonių nesiima. Tiesa, kai kurie bitininkai sutiko su pasiūlymu, kad ir patys galėtų PPIS sistemoje pažymėti, prie kokių laukų atvežė avilių.

Pasak K. Kukliauskaitės, Žemės ūkio ministerijoje svarstomas pranešimų apie purškimus PPIS klausimas. „Išklausomos abi pusės. Reikia abipusio sutarimo, jeigu bitininkai sako, kad jiems pranešimų nereikia, tai būtų galima ir atsisakyti. Bet VAT mano, kad pranešimai turi išlikti“, – sakė specialistė.

Sulaukia daug skundų, gresia baudos

Sezono metu VAT kasmet sulaukia nemažai skundų dėl purškimų reikalavimų pažeidimų. „Skundai registruojami, specialistai vertina pateiktus duomenis ir nedelsiant tikrina, jeigu mato tam pagrindą“, – patikino K. Kukliauskaitė.

Dažniausi skundai, kad į PPIS sistemą nepateikiama informacija apie numatomus purškimus. 2023 m. buvo 81 toks skundas, 2024 m. – 58. Tai pat gaunama skundų, kad dieną purškiami žydintys augalai, bet nuvykus tikrinti laukuose purkštuvų neberandama, todėl labai sunku faktus nustatyti. Pasak VAT, tai nereiškia, kad tokių pažeidimų nėra. Tiesa, būna ir nepagrįstų skundų.

Nusižengus pesticidų purškimo reikalavimams, gresia administracinė atsakomybė ir 500–700 eurų baudos. Dėl neregistruotų pesticidų naudojimo baudos siekia 900–1500 Eur, dėl pesticidų apskaitos tvarkymo nusižengimų baudos iki 1000 eurų.

Kartais VAT sulaukia skundų ir dėl bičių mirčių, tačiau to priežasčių VAT nenustatinėja, pagal kompetenciją tai atlieka VMVT.

Diskusijoje dalyvavę ūkininkai domėjosi, kiek nustatyta atvejų, kuomet bitės tikrai žuvo nuo pesticidų? Tokių duomenų nebuvo pateikta. Bitininkai savo ruožtu pabrėžė, kad pesticidų žala ne tik tiesioginis išnuodijimas, bet ir tai, jog medus ir jo produktai užteršiami.

„Vartotojai nori švaraus medaus, neužteršto. Kiek žūsta bičių grynai dėl pesticidų, nėra tokių duomenų – nepateikia jų niekas. Bet būna bendrų žūčių dėl nusilpimo po pesticidų poveikio, o tada bites ir erkutės puola“, – aiškino R. Ardavičius.

Pasak LAMMC ŽI mokslininkės dr. Romos Semaškienės, aktualus visų vabzdžių apdulkintojų išsaugojimas, ne tik bičių. „Nustatant purškimų reguliavimus, ignoruojamos konkrečios aplinkos sąlygos: kada bitės skraido, kada ne. Galima ūkininkams ir bitininkams tartis konkrečiai, atkreipti dėmesį į vietos sąlygas. O medaus visiškai ekologiško nepadarysime, pesticidų likučių vis tiek pasitaiko“, – sakė mokslininkė.

Pagal EK paskelbtą naują vabzdžių apdulkintojų apsaugos politikos kursą iki 2030 m. siekiama sustabdyti jų nykimą. Tam ketinama imtis įvairių veiksmų: atkurti buveines, mažinti pesticidų poveikį, plėsti žinias, sukurti nuodugnią stebėseną ir pan. Tad kompromisai tarp chemizuotai ūkininkaujančių žemdirbių ir bitininkų turės būti surasti.